Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pasveikino gynybos paktą su Varšuva, teigdamas, kad Europos sąjungininkės nesusiduria su „jokiu didesniu iššūkiu“ nei Rusijos agresija, Londone priimdamas Lenkijos premjerą Donaldą Tuską.
Naująja NATO sąjungininkių pasirašyta saugumo sutartimi siekiama leisti abiem šalims sujungti savo ginkluotųjų pajėgų patirtį ir pramoninius pajėgumus, įskaitant „naujos kartos sudėtingų ginklų“ kūrimą ir gamybą, pranešė JK vyriausybė.
Ji atveria kelią didelio masto bendroms sausumos pajėgų pratyboms, o Londonui ir Varšuvai – aktyviau naudoti dronų sistemas, kad būtų sustiprintas rytinis NATO flangas, teigiama pranešime.
Sutarties saugumo elementai taip pat sustiprins dalijimąsi informacija ir kitą bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei padės bendram darbui kibernetinio saugumo, migracijos ir sveikatos apsaugos srityse.
Pastaraisiais metais JK pasirašė panašius gynybos paktus su Vokietija ir Prancūzija.
Lenkija – Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, kuri rytuose ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, – neseniai Paryžiuje taip pat pasirašė susitarimą dėl bendrų gynybos ryšių stiprinimo.
„Nėra didesnio iššūkio nė vienai iš mūsų šalių kaip Rusijos agresijos iššūkis“, – stovėdamas šalia D. Tusko sakė K. Starmeris, pasirašęs sutartį Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeryje, esančiame buvusioje karinėje bazėje šiaurės vakarų Londone.
„Ir mes tai matome ne tik pačioje Ukrainoje, bet ir už jos ribų, o tai daro poveikį mūsų pačių šalims“, – pridūrė jis, pavadindamas sutartį „kartų pakylėjimu“ sąjungininkių saugumo ir gynybos santykiuose.
D. Tuskas padėkojo K. Starmeriui už jo įsipareigojimą ginti bendras vertybes, tokias kaip teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės, sakydamas, kad jos yra „svarbios mums ir mūsų tautoms“.
„Tai yra sutarties pagrindas“, – pažymėjo jis, kalbėdamas per vertėją.
Kiek anksčiau abu lyderiai surengė dvišales derybas netoliese esančioje Karališkųjų oro pajėgų bazėje Nortolte.
Tikėtasi, kad jie aptars, kaip įtariama, Rusijos užsakytų padegimų Londone ir kitur Europoje padažnėjimą, taip pat kitas piktavališkas grėsmes, prieš susitikimą pranešė K. Starmerio biuras.
Sutartis pasirašyta tą pačią dieną, kai itin slaptos JK elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ vadovė apkaltino Rusiją negailestingai nusitaikius į ypatingos svarbos infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą JK bei Europoje.
Skaitydama pirmąją metinę paskaitą, Anne Keast-Butler išsamiai papasakojo, kaip Maskva didina savo hibridinį aktyvumą prieš kai kurias Europos šalis, ir paragino visuomenę bei įmones kibernetinį saugumą paversti „dešimteriopai skubesniu“ reikalu.
A. Keast-Butler, kuri 2023 metais tapo pirmąja moterimi, paskirta į GCHQ vadovo postą, pažymėjo, kad jos agentūros darbas sutelktas į „Rusijos pastangų kontrabanda gabenti Vakarų technologijas žlugdymą, kibernetinių atakų atrėmimą ir kovą su beatodairišku sabotažu bei pasikėsinimais nužudyti“.
