Europos pareigūnai nerimauja, kad Rusija gali dar labiau eskaluoti karą Ukrainoje arba išplėsti konfliktą už jos ribų. Toks scenarijus Kremliui galėtų būti naudingas, jei būtų nuspręsta šalyje skelbti mobilizaciją – paaiškinimas, kad ji būtina vien dėl karo Ukrainoje, šalies viduje galėtų būti suprastas kaip pripažinimas, jog Maskva pralaimi karą, praneša „The Wall Street Journal“.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis agresyviau grasino Latvijai, Lietuvai ir kitoms Ukrainą remiančioms Europos valstybėms.
Maskva pagrasino smogti „sprendimų priėmimo centrams“ Latvijoje, apkaltinusi šalį priėmus Ukrainos dronų operatorius ir leidus Kyjivui savo teritoriją naudoti smūgiams Rusijoje. Latvijos ir Ukrainos valdžia šiuos kaltinimus atmeta.
Lietuvoje oro pavojaus sirenos privertė gyventojus ir valstybės vadovus slėptis priedangose dėl į šalies oro erdvę galimai įskridusių dronų, kuriuos, kaip pranešama, NATO valstybių link nukreipia Rusija.
Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė įmonių, esą bendradarbiaujančių su Ukraina dronų gamybos srityje, adresus aštuoniose Europos šalyse ir perspėjo apie „nenuspėjamas pasekmes“ bei „staigią eskalaciją“, jei karinė parama Kyjivui nesiliaus.
Europos saugumo pareigūnai teigia, kad nerimas dėl platesnio konflikto sustiprėjo Rusijai intensyvinant hibridines operacijas ir priešišką retoriką. Kai kurie pareigūnai mano, kad Maskva galėtų išbandyti NATO vienybę, nusitaikydama į kurią nors Baltijos šalį, salas Baltijos jūroje ar Aljanso teritorijas Arktyje.
„Per pastaruosius 24 mėnesius saugumo situacija Europoje pablogėjo, ir matome didesnį Rusijos polinkį prisiimti didesnę operacinę riziką vykdant hibridines operacijas, pereinant ir prie kinetinių veiksmų, – JAV leidiniui sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. – Suprantame, kad turime stiprinti savo gebėjimą atgrasyti ir gintis nuo rusų.“
Europos pareigūnai taip pat nerimauja, kad neapibrėžtumas dėl JAV įsipareigojimų NATO, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, gali padrąsinti Maskvą. Augančios energijos kainos ir politinis nestabilumas Europoje gali sustiprinti kraštutinių dešiniųjų judėjimus, raginančius atnaujinti ryšius su Rusija ir mažinti paramą Ukrainai.
„Mes žinome, kad Rusijos tikslas – kelti grėsmę visai Europos saugumo architektūrai, todėl turime visas priežastis išlikti itin budrūs, toliau remti Ukrainą ir, žinoma, tęsti Europos perginklavimo pastangas“, – sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas.
Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad šiuo metu nėra ženklų, jog Rusija ruoštųsi tiesioginiams išpuoliams už Ukrainos ribų. Tačiau jie pažymi, kad Maskva susiduria su augančiu spaudimu dėl nuostolių fronte. Remiantis Vakarų vertinimais, Rusija kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių – daugiau, nei pajėgia užverbuoti.
„Jei [Rusija] pradėtų mobilizaciją, skirtą šiam karui [Ukrainoje], tai reikštų signalą, kad ji jo nelaimi, – cituojama ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. – Todėl ateina momentas, kai jiems reikia eskaluoti situaciją, kad pateisintų mobilizaciją. Ir tai labai pavojingas momentas.“
Karo analitikai teigia, kad mūšio lauką Ukrainoje dabar dominuoja dronų karas, sukūręs didžiules „žudymo zonas“, kuriose karių judėjimas greitai aptinkamas ir jie gali būti greitai nužudyti. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų smūgiai taip pat vis labiau trikdo Rusijos logistiką ir naftos infrastruktūrą giliai už fronto linijos.
„Rusija negali sau leisti tęsti karo dabartine kryptimi, nes susidurs su senkančių išteklių spąstais“, – WSJ teigė Kyjive veikiančio Gynybos reformų centro vadovas ir buvęs Ukrainos gynybos bei žvalgybos pareigūnas Oleksandras V. Danyliukas.
„Tai reiškia, kad Vladimiras Putinas bus priverstas eskaluoti situaciją. Jis gali tai daryti vertikaliai – didindamas smurto intensyvumą, įskaitant branduolinį šantažą, tačiau realiai nepanaudodamas branduolinio ginklo. Taip pat jis gali veikti horizontaliai – plėsdamas konflikto geografiją, siekdamas įšaldyti karą sau palankesnėmis sąlygomis“, – pridūrė jis.
Rusija neseniai surengė branduolines pratybas Baltarusijoje ir perspėjo Kyjivą apie naujas intensyvias bombardavimo bangas, tokias kaip praėjusį savaitgalį įvykusią masinę raketų ir dronų ataką, ragindama užsienio šalių ambasadas ir piliečius evakuotis iš Ukrainos sostinės.
Nepaisant sunkumų fronte, Rusijos prezidentas V. Putinas ir toliau yra įsitikinęs, kad pergalė įmanoma. „Padėtis fronte Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iš sudėtingos ir kritinės palaipsniui tampa katastrofiška“, – šį mėnesį pareiškė V. Putinas.
Ukrainos pareigūnai sako, kad platesni Maskvos strateginiai tikslai nesikeičia.
„Rusija gali keisti taktiką, tačiau ji nepakeitė savo strategijos ir tikslų, ir pati nesustos, – sakė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Mariana Betsa. – Jos imperialistiniai ir revanšistiniai siekiai išlieka“, – pridūrė ji.
Europos pareigūnai vis dažniau pačią ES įvardija kaip pagrindinį Rusijos politikos taikinį.
„Rusija aiškiai mato Europos Sąjungą kaip grėsmę savo valdymo sistemai, kuri paremta priespauda ir baime, – sakė airių eurokomisaras, atsakingas už demokratiją, teisingumą ir teisinės valstybės klausimus Michaelas McGrathas. – Galutinis jų tikslas – sunaikinti Europos Sąjungą. Ir neturėtume turėti dėl to jokių iliuzijų, nes jie nenori prie savo sienų matyti didelio, galingo ir vieningo demokratinio bloko.“
Per pastaraisiais mėnesiais vykdytas skirtingas karines simuliacijas Ukrainos dronų komandos nesunkiai įveikė gerokai didesnius NATO pajėgų dalinius, primena WSJ. Problema ta, kad Rusijos kariuomenė turi panašią patirtį ir dronų įrangą, todėl tikėtina, jog prieš Europos kariuomenes jai sektųsi geriau nei kare prieš Ukrainą, ypač jei Jungtinės Valstijos neskubėtų suteikti pagalbos.
Tačiau, kad galėtų taip eskaluoti konfliktą, Rusija pirmiausia turėtų gerokai papildyti savo kariuomenės gretas, o sprendimas mobilizuoti visuomenę sulauktų didelio pasipriešinimo šalies viduje.
„Mobilizacija techniškai yra visiškai įmanoma – jų mobilizacijos sistema buvo sutvarkyta. Tačiau tai taip pat sukeltų rimtų vidaus problemų ir spaudimą, kuris galėtų nuvesti įvairiomis įdomiomis kryptimis. Putinui tai būtų rizikingas sprendimas“, – teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.
„Rusijos viduje problemų vis daugėja: nesėkmės mūšio lauke, finansinė padėtis ir Ukrainos smūgiai Rusijos gilumoje, kurie veikia ne tik ekonomiką, bet ir pačius žmones“, – pridūrė jis.
Švedijos gynybos ministras P. Jonsonas priminė, kad 2022 metų rudenį, Kremliui pradėjus mobilizaciją, šimtai tūkstančių Rusijos vyrų pabėgo iš šalies, bijodami būti pasiųsti į „mėsmalę“ Ukrainoje.
Jo teigimu, puolimas prieš NATO būtų didelė klaida. „Esame tvirtai pasiryžę apsaugoti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – tvirtino P. Jonsonas.
Jam antrino Vokietijos parlamentaras Norbertas Rottgenas, sakydamas, kad karo išplėtimas į Baltijos šalis gali būti viliojantis, bet labai rizikingas sprendimas V. Putinui.
Tačiau, anot jo, Rusijos vadovas yra pagarsėjęs dėl savo rizikingų sprendimų. „Nepaisant mano abejonių, taip pat turime vertinti galimybę, kad Putinas gali elgtis neracionaliai ir eskaluoti situaciją“, – pridūrė jis.
