Per televiziją transliuotame interviu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos taikomi interneto prieigos ribojimai gali būti susiję su mobilizacija Baltijos šalims pulti. Pasak Estijos politikų, V. Zelenskis pakartojo Kremliaus naratyvą, o tokia retorika nepalengvina bendradarbiavimo.
Sekmadienį transliuotame interviu V. Zelenskis sakė, kad Rusija blokuoja interneto prieigą ne siekdama nuslopinti antivyriausybines žinutes, bet norėdama užkirsti kelią viešam pasipiktinimui, kuris kiltų dėl planuojamos masinės mobilizacijos.
Prezidento vertinimu, mobilizacijos tikslas galėtų būti didelio masto puolimas prieš Ukrainą arba Baltijos šalis.
Tame pačiame interviu paklaustas, ar NATO pasinaudotų 5 straipsniu, užtikrinančiu kolektyvinę gynybą, jei Baltijos šalys būtų užpultos, V. Zelenskis suabejojo.
„Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų palaikyti [Baltijos šalis], tačiau mano nuomone, NATO šalys neturi kito pasirinkimo – kitaip NATO nebeegzistuos. Jos turi veikti kartu ir reaguoti į tai, ką Putinas potencialiai galėtų padaryti“, – sakė V. Zelenskis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna (partija „Eesti 200“) ERR sakė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Ukraina ne kartą užsiminė, kad ji gali būti ne vienintelė Rusijos puolama šalis. Be to, Baltijos šalys buvo minimos tiesiogiai.
Tačiau, pasak M. Tsahknos, tokie sąjungininkės pareiškimai nepalengvina bendradarbiavimo. Jis taip pat sakė, kad Zelenskio komentaruose nėra tiesos.
„Pirma, tokie pareiškimai neatitinka mūsų žvalgybos informacijos ar grėsmės vertinimo. Mes nematome, kad Rusija būtų sutelkusi savo pajėgas ar kaip nors kitaip kariniu požiūriu ruoštųsi pulti NATO ar Baltijos šalis, veikiau atvirkščiai. Rusija ir Ukrainos fronte, ir ekonominiu požiūriu nėra labai tvirtoje padėtyje“, – sakė M. Tsahkna.
M. Tsahknos nuomone, nėra pagrindo kalbėti apie NATO 5 straipsnio irimą.
„Žinoma, kai JAV prezidentas Trumpas kritikuoja Europos sąjungininkus NATO kontekste, tai nesuteikia stiprybės. Tačiau tai nereiškia, kad NATO nepajėgi reaguoti, ir NATO be jokios abejonės, reaguos, jei viena ar kita valstybė narė bus užpulta“, – sakė M. Tsahkna. Jis pabrėžė, kad, be Aljanso, Estija taip pat turi ir savų gynybinių pajėgumų.
Mihkelsonas: Zelenskis kenkia NATO
Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Marko Mihkelsonas (Reformų partija) taip pat teigė, kad tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos vadovybė kalba apie Baltijos šalis kaip apie kitą taikinį.
„Europa tarsi baksnojama pirštu: „Žiūrėkite, jei mes atsidursime prastesnėje padėtyje arba pralaimėsime, jūs būsite kiti – ypač Baltijos šalys. Tai akivaizdžiai kelia nerimą ir stiprina Rusijos naratyvą, kad ji laimi, žengia į priekį, o jūs traukiatės ir pralaimite“, – sakė M. Mihkelsonas.
Anot M. Mihkelsono, šis klausimas buvo keliamas ir susitikimuose su ukrainiečiais, ir, jo nuomone, rimtos grėsmės atveju sąjungininkai turėtų keistis tokiais pranešimais tarpusavyje, o ne kelti triukšmą žiniasklaidoje. Jis pridūrė, kad per žiniasklaidą perduodamos žinutės dažnai lieka spekuliacijų lygmenyje.
„Zelenskis pabrėžė, kad NATO turėtų būti vieninga ir pasirengusi reaguoti į Putino veiksmus. Sutinku, kad niekas nepadarė daugiau žalos 5-ojo straipsnio patikimumui nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau Ukrainos prezidentas taip pat tą patikimumą ardo“, – sakė M. Mihkelsonas.
Užsienio reikalų komiteto vadovas pridūrė, kad Ukrainos prezidentas neturėtų prisidėti prie Rusijos naratyvo platinimo.
Helme: šį naratyvą sukūrėme patys
Pasak EKRE partijos lyderio Martino Helmės, V. Zelenskio žinutėje nėra nieko naujo, tačiau pati Estija taip pat prisidėjo prie šio naratyvo kūrimo.
„Man atrodo, kad jie [diplomatai] patys sukūrė šį naratyvą. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios centrinė Reformų partijos žinutė buvo ta, kad žmones reikia išgąsdinti iki siaubo dėl Rusijos, o tada su ta baime paremta priedanga galima kelti visus mokesčius ir demonizuoti vidaus politinę opoziciją kaip Kremliaus agentus“, – sakė M. Helme.
Pasak M. Helmės, tokiais pareiškimais V. Zelenskis siekia sukurti baimės kupiną atmosferą, kuri paskatintų sąjungininkus suteikti jam daugiau karinės technikos.
„Žmonių varymas į begalinį stresą ir baimę galiausiai nepadeda priversti visų imtis tikslingesnių veiksmų karo grėsmei išvengti ar geriau pasiruošti; tai virto retorine blaškymosi kampanija“, – sakė M. Helme.
Pevkuras: Ukraina nori gauti daugiau pagalbos
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Reformų partija) sakė, kad įvairių spekuliacijų galima rasti, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose. „Ukrainos atveju reikia atsižvelgti į tai, kad jų tikslas yra gauti daugiau paramos iš Vakarų sąjungininkų, todėl užsimenama, kad pagalbos teikimas Ukrainai dabar taip pat padeda Vakarams atgrasyti Rusiją“, – paaiškino jis.
Pasak „Delfi“, H. Pevkuras patvirtino, kad Estija atidžiai stebi įvykius Rusijoje. „Rusijos veiksmai šiuo metu yra aiškiai nutaikyti konkrečiai prieš Ukrainą, o ne nukreipti prieš mus“, – pridūrė jis.
Originalios publikacijos data – 2026 m. balandžio 20 d. 16.30 val. GMT+3.
Tekstui versti naudotas dirbtinis intelektas, tačiau visą turinį peržiūrėjo žmogus.
