Rusija klastoja ekonominius statistinius duomenis, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus, kad jos ekonomika atlaikė sankcijas ir dideles karines išlaidas, duodamas balandžio 20 d. pasirodžiusį interviu dienraščiui „The Financial Times“ teigė Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomasas Nilssonas, jo žodžius cituoja naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Šis vertinimas pateikiamas tuo metu, kai Maskva gauna daugiau pajamų iš prekybos nafta, susijusių su JAV ir Izraelio pradėtu karu prieš Iraną. T. Nilssonas teigė, kad nors kainos kyla, Rusijos ekonomika tebėra lengvai pažeidžiama.
Pasak T. Nilssono, Rusija skelbia apie maždaug 30 mlrd. JAV dolerių mažesnį biudžeto deficitą, o Centrinis bankas nepakankamai įvertina infliaciją. Švedijos žvalgyba mano, kad infliacija yra artimesnė tam lygiui, kurį atspindi 15 proc. bazinė palūkanų norma, o ne oficialiai skelbiamam 5,86 proc. rodikliui.
Švedija apskaičiavo, kad Rusijai biudžeto deficitui padengti reikėtų, kad Uralo naftos kaina visus metus išliktų aukštesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Norint kompensuoti platesnio masto ekonomines problemas, kainos turėtų išsilaikyti tokio lygio dar ilgiau.
Stokholmas mano, kad Maskva „gyvena skolintu laiku“, sakė T. Nilssonas.
„Rusijos ekonomikai gali išsipildyti tik vienas iš dviejų scenarijų: ilgalaikis nuosmukis arba staigus sukrėtimas. Bet kuriuo atveju ji toliau risis žemyn link finansinės katastrofos“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra nurodęs Vyriausybei imtis priemonių ekonomikai atgaivinti. Jis įspėjo, kad po du mėnesius iš eilės trukusio nuosmukio ekonomika gali dar labiau susitraukti.
„Esant tokiai sistemai, kokią sukūrė Putinas, jis gali ir nežinoti, kokia iš tikrųjų yra ekonominė padėtis. Tačiau, net ir turėdamas klaidingą informaciją, galiausiai nuo viso to nepabėgsi“, – sakė T. Nilssonas.
BVP augimas, 2024 m. siekęs 4,9 proc., 2025 m. sulėtėjo iki 1 proc., o šiais metais Rusijos ekonomika silpnėjo toliau. Ekonomikos ministerija pranešė, kad per pastaruosius du mėnesius BVP sumažėjo 1,8 proc.
Rusijos prezidentas balandžio mėnesį du kartus atkreipė dėmesį į vangią ekonomikos plėtrą. Kovo pabaigoje jis taip pat paragino „grįžti į tvaraus ekonomikos augimo kelią“.
„Silpna ekonomika neturi įtakos strateginiams tikslams“, – visgi sakė T. Nilssonas.
Žvalgybos tarnyba teigė, kad Rusija yra pasiryžusi tęsti karą Ukrainoje ir vykdyti „hibridines“ operacijas ES ir NATO šalyse.
„Tai politinis, o ne ekonominis sprendimas. Tačiau ekonominiai suvaržymai ir sankcijos daro įtaką tam, kokius karinius pajėgumus Rusija gali sutelkti ir kaip greitai tai gali būti padaryta“, – sakė T. Nilssonas.
