Maskva trečiadienį paskelbė sąrašus visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, veikiančių įmonių, kurios esą dalyvauja gaminant Ukrainos atakos dronus, skirtus smūgiams Rusijai, bei pagrasino „nenuspėjamomis pasekmėmis“. Panašią retoriką Rusija anksčiau naudojo bandydama stabdyti kitos karinės įrangos tiekimą Kyjivui.
„Numatomas reikšmingas dronų gamybos Kyjivo režimui didinimas, plečiant finansavimą „ukrainietiškoms“ ir „bendroms“ įmonėms, veikiančioms Europos šalyse“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime platformoje „Telegram“.
Pranešime įvardijama 11 įmonių Vokietijoje, Danijoje, Latvijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. Minima neva Vilniuje esanti įmonė „Kort“, kuri tariamai gamina ukrainiečių kompanijos „HaKi“ dronus AK-1000.
Toje pačioje gatvėje Vilniuje registruota daugiau nei 700 įmonių, nė viena jų aiškiai nesiejama su „HaKi“ ar „Kort“ įmonėmis.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad sprendimas gaminti dronus Europos šalyse „įtraukia šias valstybes į karą su Rusija“, ir pagrasino „nenuspėjamomis pasekmėmis“.
Maskva ir anksčiau panašiai grasino, siekdama užkirsti kelią karinės įrangos tiekimui į Ukrainą iš Europos ir Jungtinių Valstijų.
Anksčiau Lenkijos ir Ukrainos žiniasklaidoje publikuotame interviu „HaKi“ vadovas Vadimas Kodačigovas teigė, kad AK-1000 yra „autonominis dronas „kamikadzė“, galintis naikinti strateginius priešo taikinius iki 1 000 km atstumu“.
LRT.lt kreipėsi į Lietuvos krašto apsaugos ministeriją. Ji teigia, kad šio sąrašo tikslas – didinti įtampą visuomenėse ir atgrasinti nuo tolesnės paramos Ukrainai.
„Paviešintas Europos (taip pat Lietuvos) įmonių, kurios esą susijusios su dronų ir jų dalių gamyba ir tiekimu Ukrainai, sąrašas yra dalis pastaruoju metu suintensyvėjusios priešiškos RF (Rusijos Federacijos – LRT.lt) retorikos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu su nepagrįstais teiginiais dėl neva Baltijos šalių oro erdvės naudojimo Ukrainos atakoms RF.
Šiais pareiškimais RF siekia įbauginti, didinti įtampą visuomenėse, skatinti nepasitikėjimą valdžia bei jos užsienio / saugumo politika ir atgrasinti nuo tolesnės Ukrainos paramos“, – nurodė ministerija.
Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) LRT.lt teigia, kad palaiko ryšį su kritinės infrastruktūros įmonėmis bei privačiu sektoriumi.
„NKVC ir atsakingos tarnybos nuolat keičiasi informacija ir palaiko ryšį su kritinės infrastruktūros įmonėmis bei privačiu sektoriumi dėl apsaugos priemonių atnaujinimo pagal identifikuotus grėsmių lygius. Verslo sektoriams buvo parengtos ir pateiktos rekomendacijos, nuolat vyksta susitikimai bei aptarimai, kaip konkrečių sektorių įmonėms dar geriau būti pasirengus galimiems išpuoliams“, – rašoma komentare.
