Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Markas Rutte tapo NATO generaliniu sekretoriumi, tikėtina, buvo jo santykis su Donaldu Trumpu – jis vadintas „Trumpo užkalbėtoju“. Dabar jis pašaipiai vadinamas „Trumpo fanatiku“, „Amerikos tarnu“ ar „JAV ambasadoriumi prie NATO“. Bet ar šios pašaipos turi pagrindo?
Internete gausu karikatūrų ir memų apie M. Ruttės ir D. Trumpo santykius: vienoje jų M. Rutte bučiuoja minkštą vietą D. Trumpui, kitoje – sėdi jam ant kelių ir sako: „... ir Europa sumokės už tai, tėtuk“ ir t. t.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- M. Rutte'ės nuolkankus ir įsiteikiantis bendravimas su D. Trumpu tapo jo vizitine kortele, siekiant išlaikyti JAV įsipareigojimą NATO.
- Nors kai kurie kritikuoja M. Rutte'ės nuolaidžiavimą D. Trumpui, kiti supranta ir palaiko jo pastangas išlaikyti JAV NATO sudėtyje.
- Nepaisant kritikos dėl bendravimo stiliaus, M. Rutte'ės veiksmai vertinami už pasiektus rezultatus, tokius kaip NATO šalių gynybos išlaidų didinimas ir D. Trumpo grasinimų Danijai atsisakymas.
Dar pernai vasarą vykusio NATO viršūnių susitikimo metu kalbėdamas apie JAV įsitraukimą į Artimųjų Rytų konfliktą, M. Ruttė prilygino D. Trumpą „tėtušiui“ (angl. daddy). Nuo to laiko tai, galima sakyti, tapo NATO vadovo santykių su JAV prezidentu vizitine kortele.
„Aš nevadinau jo tėtušiu. Tik pasakiau, kad kartais Europoje šalys klausia: „Ei, Markai, ar JAV liks su mumis?“ Ir aš sakau, kad truputį atrodo, lyg mažas vaikas klaustų savo tėvelio: „Ė, ar tu vis dar lieki šeimoje?“ – viename interviu prisipažino M. Ruttė.
Pats D. Trumpas neslėpė, kad jam malonu, kai jį vadina „tėtušiu“, o M. Ruttės bendravimas ir toliau išlieka nuolankus ar įsiteikiantis JAV vadovui. NATO generalinis sekretorius nuolat į aukštumas kelia ir dėkoja D. Trumpui tiek dėl Aljanso stiprinimo, tiek dėl taikos derybų kare, kurios ne visai atitinka europiečių norus ir kol kas konkrečių rezultatų neatnešė.
Aš nevadinau jo tėtušiu. Tik pasakiau, kad kartais Europoje šalys klausia: „Ei, Markai, ar JAV liks su mumis?“ Ir aš sakau, kad truputį atrodo, lyg mažas vaikas klaustų savo tėvelio: „Ė, ar tu vis dar lieki šeimoje?“
M. Ruttė
Šių metų pradžioje D. Trumpui pareikalavus iš Danijos Grenlandijos kontrolės, M. Ruttė bent viešai bandė laikytis nuošaliai. Tačiau JAV prezidentas paviešino jo lipšnią žinutę: „Pone Prezidente, brangusis Donaldai, tai, ką šiandien pasiekėte Sirijoje, yra neįtikėtina. Davose pasinaudosiu savo ryšiais su žiniasklaida, kad pabrėžčiau jūsų darbą Gazoje ir Ukrainoje. Esu pasiryžęs rasti sprendimą dėl Grenlandijos. Nekantrauju susitikti su jumis. Jūsų Markas.“
Sprendimas buvo rastas (kol kas nelabai aišku, koks), bet D. Trumpas bent laikinai atsisakė grasinimų Danijai – NATO sąjungininkei.
Šį pirmadienį M. Ruttė, nepaisydamas didėjančių antiamerikietiškų nuotaikų save „Europos demokratijos širdimi“ vadinančiame Europos Parlamente, irgi negailėjo pagyrų D. Trumpui: kad jis „daro daug gerų darbų“; kad „be D. Trumpo visos NATO šalys niekada nebūtų pasiekusios 2 proc.“, kad Hagoje nebūtų sutarta įsipareigoti gynybai skirti 5 proc. BVP ir pan.
Dar NATO generalinis sekretorius pasakė tai, ką buvo nelabai malonu girdėti tūlam europiečiui: „Jei kas nors čia vėl mano, kad Europos Sąjunga ar Europa kaip visuma gali apsiginti be JAV, tegul toliau svajoja. Jūs negalite. Mes negalime. Mums reikia vieniems kitų.“
M. Ruttė persistengė?
Nenuostabu, kad tai suerzino europarlamentarus.
„M. Ruttė turi nuspręsti, ar jis nori būti JAV ambasadoriumi NATO ar NATO generaliniu sekretoriumi visiems jos nariams. Tarp nuolaidžiavimo ir meilikavimo daugelis europiečių tikisi, kad rasite tarpinį kelią“, – „X“ tinkle skelbė socialistų europarlamentaras iš Ispanijos Nacho Sánchezas Amoras.
„Tai buvo gėdingas momentas. M. Ruttė mano, kad grubus elgesys su europiečiais patiks D. Trumpui. Mums nereikia D. Trumpo fanatiko. NATO turi atkurti pusiausvyrą tarp JAV ir Europos pastangų“, – aiškino europarlamentarė ir buvusi Prancūzijos Europos ministrė Nathalie Loiseau.
Dabartinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot „X“ taip pat rėžė: „Ne, gerbiamas M. Ruttė, europiečiai gali ir privalo patys rūpintis savo saugumu. Tai yra europinis NATO ramstis.“
Manau, kad M. Ruttės kadencija generalinio sekretoriaus poste bus trumpa. Jo pareigos aprašyme nurodyta, kad jis turi patenkinti visus sąjungininkus, o ne tik tuos, kurie turi suvokimo sutrikimų.
O. Schmittas
Socialiniuose tinkluose tokį požiūrį palaikė ir dalis ekspertų ar žurnalistų, kurie jau seniai per dantį traukia M. Ruttės „tėtušio strategiją“.
„Suprantu, kad M. Ruttės prekės ženklas yra krizių valdymas, bet jis vis labiau primena MAGA šalininką, kuris „Fox“ kanale kalba vieninteliam žiūrovui“, – kritikavo žurnalistas Michaelas Weissas.
Jam pritarė ir kitas žiniasklaidos atstovas Dave`as Keatingas: „Tai nėra Europos lyderis. Tai Amerikos tarnas.“
Saugumo ekspertas Olivieris Schmittas prognozavo: „Manau, kad M. Ruttės kadencija generalinio sekretoriaus poste bus trumpa. Jo pareigos aprašyme nurodyta, kad jis turi patenkinti visus sąjungininkus, o ne tik tuos, kurie turi suvokimo sutrikimų.“
Pats sunkiausias darbas mieste
Vis dėlto net ir Europos Parlamente ne visi skuba kritikuoti M. Ruttę. Europarlamento Saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Ispanijos ambasadorius prie NATO Nicolás Pascualis de la Parte sakė, kad supranta M. Ruttę.
„Dabar jis tikriausiai turi sunkiausią darbą mieste, nes yra NATO generalinis sekretorius, o D. Trumpas yra Jungtinių Valstijų prezidentas. Aš to nesiimčiau. Niekas šioje salėje to savanoriškai nesiimtų, – kalbėjo jis per susitikimą su žurnalistais. – Manau, jo darbas labai sunkus, labai sunkus. Jis turi išlaikyti amerikiečius, ypač prezidentą D. Trumpą, NATO struktūrose, o tai nuo pat pradžių nebuvo lengva.“
Dabar jis tikriausiai turi sunkiausią darbą mieste, nes yra NATO generalinis sekretorius, o D. Trumpas yra Jungtinių Valstijų prezidentas. Aš to nesiimčiau. Niekas šioje salėje to savanoriškai nesiimtų.
N. Pascualis de la Parte
Ispano teigimu, daugiau nei pusę amžiaus gyvavusi pasaulio tvarka keičiasi ir „mums reikia įtvirtinti amerikiečius NATO ir Europos Sąjungoje, todėl galiu tik palaikyti M. Ruttės pastangas tai padaryti“.
„Galbūt jis galėtų tai daryti kitaip, mažiau įpareigojančiu būdu. Bet tai taip pat yra charakterio klausimas. Tikroji misija – įtvirtinti Jungtines Valstijas ir užtikrinti NATO veikimą. Tai svarbiausias dalykas, kurį jis daro“, – pridūrė N. Pascualis de la Parte.
Už gynybą atsakingas Europos komisaras Andrius Kubilius siūlė žiūrėti ne į M. Ruttės bendravimo būdą, o į rezultatus.
„Aš vertinu rezultatą. Kad ir NATO sutarimas dėl tų 3,5–5 proc., kuris buvo pasiektas. M. Rutte labai kalbėjo ir kalba apie prezidento D. Trumpo vaidmenį šitoje vietoje. Čia galima būtų apie tai diskutuoti, bet svarbu rezultatas, – LRT teigė komisaras. – Taip pat pasiektas rezultatas dėl Grenlandijos, nes prezidentas D. Trumpas bent jau šiuo metu atsisakė savo grasinimų, kad gali naudoti ir karinę jėgą.“
A. Kubilius pridūrė, kad neramiais laikais, kuriuos dabar pergyvena pasaulis, M. Ruttės vaidmuo yra svarbus ir jis sugeba „kažkaip išlaviruoti“.
Aš vertinu rezultatą. Kad ir NATO sutarimas dėl tų 3,5–5 proc., kuris buvo pasiektas. (...) Taip pat rezultatas dėl Grenlandijos.
A. Kubilius
Panašios ar net žavėjimosi M. Ruttės diplomatija nuotaikos vyrauja ir kitoje Briuselio dalyje įsikūrusioje NATO būstinėje. Kiek LRT teko kalbėti su Lietuvos ir ne tik jos diplomatais, visi akcentuoja NATO generalinio sekretoriaus pasiekimus, o svarbiausia – gebėjimą suvaldyti ar „užkalbėti“ D. Trumpą.
Beje, galima pastebėti, kad „tėtušio diplomatiją“ linkę perimti ir dalis Europos lyderių, siekiančių sutarti su D. Trumpu. Tos pačios Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nors viešai daug kalba apie Europos suverenumą, griežtą atsaką JAV, tačiau, kaip rodo D. Trumpo paviešintas susirašinėjimas, linkęs irgi į lipšnų, įsiteikiantį bendravimą su JAV vadovu.
