Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis ragina neskubėti su emocijomis tiek kalbant apie JAV ir Danijos konfliktą dėl Grenlandijos, tiek apie Amerikos įsipareigojimus Europos saugumui. Interviu LRT jis taip pat teigė, kad yra ramus dėl amerikiečių karių buvimo Lietuvoje, tačiau atsipalaiduoti negalima – Rusijos grėsmė neišnyks ir pasiekus taiką, kaip ir balionų atakos gali bet kada pasikartoti.
– Pradėsiu nuo Grenlandijos klausimo. Iš šono žiūrint atrodo, kad tai rimtas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Danijos konfliktas. Kaip NATO žiūri į jį? Kaip į jį reaguoja?
– Aš manau, kad NATO žiūri ne taip, kaip į dvišalį konfliktą, ir nėra stebėtoja iš šono. Net nemanau, o žinau, kad NATO yra aktyvi ir šia tema. Lietuvos pozicija yra tokia, kad turime šnekėti pagal tarptautinės teisės normas ir kalbėti kaip Aljansas vienu balsu, nes Grenlandija yra labai svarbi sala.
Taip, strategiškai labai svarbi sala dėl oro gynybos ir raketinės gynybos principų. Todėl tai neturėtų būti kažkoks dviejų valstybių interesas, tai viso Aljanso, visos Vakarų bendruomenės interesas.
Esu daugiau optimistiškas, kad tikrai šis klausimas yra išsprendžiamas dialogo būdu ir kažkoks sprendimas vis tiek bus padarytas laikui bėgant.
Žinoma, labai kviečiame imtis dialogo, turėtų įsitraukti visos NATO šalys ir tas dialogas turi būti būtent NATO ribose.
– Bet esminė problema, kad šis konfliktas yra tarp dviejų NATO narių – Jungtinių Valstijų ir Danijos. Amerika sako, kad norėtų nusipirkti Grenlandiją, bet neatmeta ir kariuomenės panaudojimo. Ką tada turėtų daryti NATO?
– Na, aš nevadinčiau to konflikto. Manau, kad tai yra tik apsikeitimas tam tikromis frazėmis viešoje erdvėje. Bet nebūčiau linkęs kelti aistrų, kol mes neturime konkrečių pasiūlymų ar konkrečių derybų. Aš visą laiką sakau palaukime, truputį pažiūrėsime, kur tai nuves ir kuo tai baigsis.
Esu daugiau optimistiškas, kad tikrai šis klausimas yra išsprendžiamas dialogo būdu ir kažkoks sprendimas vis tiek bus padarytas laikui bėgant.
– Kiek į tai yra įsitraukęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte? Kurioje jis stovykloje?
– Na, manau, kad generalinis sekretorius būtent ir yra ta asmenybė, kuri turėtų moderuoti visą šitą procesą. Tai ir vyksta. Žinau, kad jis yra aktyviai įsitraukęs į šitą reikalą, bet negaliu kalbėti už jį. Manau, kad vyksta susitikimai ir, kaip ir minėjau, NATO nėra nuošalyje.
– Girdėjome Danijos premjerės Mette Frederiksen pareiškimą, kad jei kiltų konfliktas dėl Grenlandijos, būtų bandymų perimti ją jėga, tai reikštų NATO mirtį. Ar jūs sutinkate?
– Nežinau, gal čia tokie per skambūs pareiškimai. Kol kas yra daug aistrų. Aš būčiau linkęs vis dėlto ramiau reaguoti į situaciją, kalbėtis. Manau, kad konsensuso būdu galima rasti kažkokį sprendimą.
– Vis dėlto, kaip vertinti, kai viena NATO narė tam tikra prasme grasina kitai Aljanso narei? Reiškia tokias pretenzijas?
– Nežinau, ar tai grasinimai. Galbūt pasvarstymai tam tikri apie strategiją; išryškinimas, kad Grenlandija yra iš tikrųjų svarbi sala visam Aljansui, visai Vakarų bendruomenei.
Žinoma, retorika galbūt nėra gera viešoje erdvėje, bet nepamirškime, kad ji apauga ir tam tikroms išvadomis, nes visi komentuoja. Yra daug komentatorių, ekspertų, kurie savo nuomonę dar prideda ir tai apauga įvairiomis kalbomis, mintimis ir taip toliau. Tada tai pasidaro labai baisu.
O realybėje, ko gero, viskas yra daug paprasčiau.
– Po to, kai Jungtinės Valstijos perėmė tanklaivį, plaukusį su Rusijos vėliava, matėme Donaldo Trumpo pareiškimą socialiniuose tinkluose, kad Amerika gins NATO, bet jam atrodo, kad kitos Aljanso šalys Amerikai nepadėtų, nors Jungtinė Karalystė prisidėjo prie šios operacijos. Kaip vertinti tokius pareiškimus, kai net galingiausia NATO šalis sako nepasitikinti kitomis partnerėmis?
– Nesiimčiau vertinti tam tikrų komentarų. Kaip buvęs žvalgybininkas sakyčiau, kad reikėtų patikrinti. Žodžiu, nesiimčiau politiškai vertinti dabar tokių pareiškimų.
Aš visą laiką linkęs truputį ramiai pamedituoti, truputį pakvėpuoti, pasižiūrėti.
Žinoma, kad gal tai ir neatrodo gerai, bet palaukime, kaip ten viskas išsivystys. Žodžiu, aš visą laiką linkęs truputį ramiai pamedituoti, truputį pakvėpuoti, pasižiūrėti. Neabejoju, kad į ateitį žvelgiant viskas išsispręs ir tos aistros dings.
– Kalbant apie „Norinčiųjų koalicijos“ saugumo garantijas Ukrainai, matėme dalyvaujant ir NATO generalinį sekretorių M. Rutte. Koks čia bus Aljanso vaidmuo?
– Aš manau, kad generalinio sekretoriaus dalyvavimas jau yra ženklas, jog NATO tame dalyvauja. Be to, NATO šalys yra tos, kurios suteikia ir karinę pagalbą, ir, sakykime, žada dislokuoti padalinius. Tai NATO tame aktyviai dalyvauja.
Kaip ten viskas bus, nežinau, bet Lietuva labai sveikina tuos pasirašytus susitarimus. Tai yra stiprūs žingsniai į priekį.
Labai tikimės, kad kažkaip pavyks Putiną priversti sėsti prie derybų stalo. Bet kol kas matome tik tuos veiksmus, kurie yra tik iš vakariečių pusės: arba iš Aljanso, arba iš ES. Aišku, daugiausiai čia įsitraukusios Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Ukraina.
Labai tikimės, kad priversime Putiną sėsti prie derybų stalo, bet kol kas nematome progreso. Deja.
– Įsivaizduokime stebuklą, kad Rusija sutinka ir saugumo garantijos pradeda galioti, šalys siunčia nacionalines pajėgas. Tai būtų NATO buvimas Ukrainos teritorijoje. Ir jeigu Rusija atnaujintų puolimą, tai reikštų, kad ji užpuolė ne Prancūziją, Britaniją, Lietuvą, Vokietiją atskirai, o užpuolė visą NATO?
– Tai, ko gero, diskusijos klausimas. Teisiškai palikčiau tai teisininkams vertinti, kaip čia būtų traktuojama.
Kalbama turbūt apie panašias garantijas kaip 5-asis straipsnis, bet irgi stengiamasi vis dėlto atsieti nuo NATO, nes nėra noro, kad tai būtų grynai kaip NATO garantijos.
Tai bus kažkoks kitoks susitarimas, bet su, ko gero, aiškiomis garantijomis iš Vakarų pusės ir konkrečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Tas visas procesas, manau, kad yra ir diskutuojamas, ir kalbamasi, ir deramasi, ir taip toliau. Ir kol jis nebus užbaigtas, susilaikysiu nuo vertinimų ir pasvarstymų. Labai nemėgstu prognozių, nes, žinote, prognozuoji, o po to viskas įvyksta kitaip ir tada atrodai nelabai protingas bei patikimas.
– Sakykime, kai Ukrainoje taika bus pasiekta, ar tai mūsų regionui, Lietuvai, Baltijos šalims mažina grėsmes ar didina grėsmes? Mat tuomet Rusija galės nukreipti dėmesį kitur.
– Geras klausimas. Aišku, jokiais būdais negalėtume atsipalaiduoti, bet lygiai taip pat veikia ir galioja 5-asis NATO straipsnis.
Jeigu, sakykime, taip įvyktų, kad pavyktų susiderėti ir užsitikrinti taikos sąlygas, tai nemanau, kad Rusija nurimtų. Matyt, tada dalį kariuomenės perkeltų Vakarų kryptimi, bet, žinoma, didelę dalį paliktų ir prie Ukrainos. Nemanau, kad jie pasitiki Vakarais ir Ukraina, todėl tam tikrą kontingento dalį vis tiek laikytų prie Ukrainos sienų.
Aišku, reikšminga dalis, ko gero, vis tiek turėtų būti kažkur paskirstyta, nes nelabai norėtų paleisti į Rusijos visuomenę visus tuos galvažudžius, kurie įpratę žudyti. Todėl tam tikri pavojai, grėsmės lygis pakiltų. Bet vėlgi sakau, kad yra 5-asis NATO straipsnis, kuris galioja ir yra tikra garantija.
Kartu nemanau, kad Rusija ryžtųsi atidaryti dar vieną frontą, nes kad ir kaip ten būtų, visi dabar signalizuoja, kad Rusijos ekonomika nėra pačios geriausios būklės ir jai atsigauti reikės kažkiek laiko.
– Šiemet Europos šalys laukia tolesnių Amerikos žingsnių dėl pajėgų Europoje. Ar šiuo klausimu Lietuva turi kažkokių garantijų, kad bent šiemet mes – ramūs? Ar apskritai jūs gaunate kažkokių signalų?
– Aš esu ramus, mes esame NATO. Mes matome ir Vokietijos, ir kitų sąjungininkų pastangas. Vykdoma „East Sentry“ operacija (NATO operacija, skirta teritorijai palei NATO rytinį flangą apsaugoti – red. past.), pajėgumai yra generuojami, ir tai yra tam tikras garantas bei priemonė prieš Rusijos agresiją. Taip pat vykdoma „Baltic Sentry“, kuri skirta mūsų Baltijos jūros priežiūrai. Tai aš matau teigiamus poslinkius.
Kalbant apie amerikiečių pajėgas, kol kas nematome jokių signalų, kad jie planuotų arba, sakykime, signalizuoja, kad nori patraukti jas iš čia.
Jų Nacionalinio saugumo strategijoje įrašyta, kad Baltijos šalys, rytinis frontas, bus saugomas. Kol kas aš negirdėjau, kad Lietuvoje kažkas būtų matęs signalus ar amerikiečiai pasakytų, kad jau traukiasi iš čia. Šiuo klausimu tikrai galime būti ramūs.
– Prisiminus hibridines atakas kontrabandiniais balionais, dabar jos yra aprimusios: vieni dėkoja Amerikai, nes gal jos paklausė, kiti sako, kad tiesiog oro sąlygos labai prastos. Jeigu jos atsinaujintų, kuo NATO partneriai galėtų padėti?
– Mes sulaukiame paramos. Jau buvo apsilankiusi kontrhibridinė grupė ir ji tikrai dar atvažiuos. Rimtai apie tai galvojama ir dėmesys atkreiptas visais lygiais.
Mūsų ministras yra labai aktyvus. Mes čia NATO – irgi labai aktyvūs: sąjungininkams aiškiname, kuo tai gresia. Ir visi supranta, kad šitas scenarijus gali būti panaudotas prieš bet kurią šalį. Patirtis Lietuvoje gali būti panaudota prieš bet kurią šalį. Tai yra labai pavojinga taktika.
Dabar tie balionai aprimo, bet tai nieko nereiškia. Manau, kad gali aktyvuoti juos bet kada ir mes turime būti pasiruošę, turime informuoti savo sąjungininkus.
Noriu pasakyti, kad NATO tikrai ieško sprendimų ir tikrai tai yra dėmesio centre.
– Jūsų nuomonė, jie aprimo dėl Jungtinių Valstijų, ar dėl oro sąlygų?
– Sunku pasakyti. Manau, kad ir tas, ir tas. Bet kiek žinau, Lenkija dabar turi tam tikrų problemų.
Galbūt, dabar yra šiek tiek aprimę, galbūt čiupinėja, aiškinasi, analizuoja situaciją. Bet vėlgi pasikartosiu, tai yra tas įrankis, kurį bet kada gali panaudoti. Palankiam vėjui papūtus ir vėl gali paleisti balionus, ir vėl pritaikyti tą pačią taktiką, ir vėl turėsime gintis. Tai turime ir patys ieškoti sprendimų. Žinoma, informuoti sąjungininkus, prašyti ir jų pagalbos, jeigu mums reikia.
Kaip su tuo kovoti? Žinote, visą laiką yra priemonės ir yra kontrpriemonės – visada galima rasti sprendimus.
Ir Lietuva su tuo labai intensyviai dirba. Visos institucijos, kiek žinau, yra įsitraukusios. Premjerė yra irgi labai aktyvi. Manau, kad anksčiau ar vėliau sprendimai tikrai bus rasti.
– Šiąnakt Rusija panaudojo prieš Ukrainą vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“. Ar tai sulaukė NATO dėmesio? Kaip žadama reaguoti?
– Nelabai galiu komentuoti, bet aišku, kad sulaukė. Pareiškimą ar kokią nors reakciją palieku generalinio sekretoriaus biurui ir jų komunikacijai.
Tik galiu pasakyti, kad NATO yra stipriai susirūpinusi ir stebi situaciją. Neabejoju, kad NATO žvalgyba tai nagrinės kartu su ukrainiečiais ir bus pateiktos tam tikros išvados.
