Latvijos parlamentas ketvirtadienį nusprendė pasitraukti iš Stambulo konvencijos – sutarties, skirtos užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, kurią šalis ratifikavo 2023 metų lapkritį.
„Mes galėtume suprasti, jei būtų koks nors konkretus teisės aktas ar įvykis, kuris paskatintų tokį sprendimą, bet nieko tokio nebuvo“, – sakė Beata Jonite, MARTA centro, dirbančio su nuo smurto šeimoje kenčiančiomis moterimis, ekspertė.
„Tai tiesiog populizmas“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad šį sprendimą vertina artėjančių parlamento rinkimų kontekste.
Pasitraukimą praeitą mėnesį inicijavo opozicinė, populistinė dešinioji partija „Latvija pirmoje vietoje“. Jos lyderis – prieštaringai vertinamas Latvijos oligarchas Ainārs Šlesers, anot šalies visuomeninio transliuotojo LSM, turintis verslo ryšių su Rusijos oligarchais iš Kremliui artimos aplinkos.
Kaip pernai pranešė Latvijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Re:Baltica“, su A. Šlesersu netiesiogiai susijęs verslas vis dar veikia Rusijoje.
Pasiūlymas buvo priimtas pirmajame parlamento svarstyme, surinkęs valdančiosios koalicijos parlamentarų palaikymą, o Užsienio reikalų komitetas jam pritarė trečiadienį.
Galutinis balsavimas parlamente įvyko ketvirtadienį po maždaug 13 valandų trukusių debatų.
„Liberalusis sparnas linkęs nukreipti dėmesį nuo fakto, kad Stambulo konvencija numato socialinės lyties įvedimą. Bet kuris, kuris prieštarauja konvencijai, yra vadinamas putinistu“, – anksčiau parlamentarams sakė partijos „Latvija pirmoje vietoje“ parlamento narė Ramona Petraviča.
Kita tos pačios partijos parlamentarė Linda Liepiņa sakė, kad ji mato „svetimos ideologijos įsigalėjimą mūsų kasdieniame gyvenime“.
Europos Taryba anksčiau atmetė šiuos teiginius, 2022 m. pareiškusi, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų standartų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.
Daugiau nei 22 000 žmonių Latvijoje pasirašė peticiją, ragindami parlamentą atsisakyti šio žingsnio, teigdami, kad narystė konvencijoje „padidino tarptautinį pasitikėjimą Latvija ir sustiprino mūsų, kaip žmogaus teises gerbiančios ir savo piliečius ginančios valstybės, reputaciją“.
Prieš balsavimą daugiau nei tuzinas Europos šalių išsiuntė laišką Latvijos parlamentarams, ragindamos juos persvarstyti savo sprendimą.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas Latvijoje davė reikšmingų rezultatų, kurie nėra vien žodžiai popieriuje, o išgelbėtos gyvybės“, – teigė MARTA centras rugsėjo 24 d. spaudos pranešime.
Centro teigimu, dėl konvencijos Latvija sustiprino moterų apsaugos nuo smurto įstatymus, o priimtos priemonės „kasdien gelbsti žmonių gyvybes“.
Tačiau politikai, raginantys pasitraukti, sako, kad nacionalinius įstatymus būtų galima griežtinti ir be Stambulo konvencijos, nors žmogaus teisių gynėjai tokį požiūrį atmeta kaip nepakankamą.
„Jie daugiausia dėmesio skiria pasekmėms, kurios jau yra mūsų baudžiamajame kodekse, tačiau reikia dirbti su priežastimis“, – sakė Beata Jonite iš MARTA centro.
Pavyzdžiui, Latvija galėjo kriminalizuoti seksualinį priekabiavimą būtent dėl konvencijos, nors anksčiau įstatymo projektas buvo įstrigęs. „Tada galėjau parlamente sakyti, kad Stambulo konvencijos 40 straipsnis mus įpareigoja kriminalizuoti seksualinį priekabiavimą“, – sakė B. Jonite.
„Daug dalykų, dėl kurių kovojome daugelį metų, po ratifikavimo pagaliau pajudėjo į priekį, – teigė ji. – Konvencija nėra stebuklinga lazdelė, tačiau ji neabejotinai padeda judėti į priekį.“
Konvencijoje įtrauktas lyties apibrėžimas siekia kovoti su stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis dėl moterų vaidmens visuomenėje. Tai nereiškia, kad „darželiuose visi pradės keisti savo lytį“, kaip teigia priešininkai, pridūrė B. Jonite.
„Diskusijos labai panašios Vengrijoje ir Lietuvoje, kurios vis dar nėra ratifikavusios konvencijos“, – sakė ji, pridurdama, kad tokie patys „melagingi teiginiai“ buvo skleidžiami ir Latvijoje, kai buvo raginama pasitraukti.
Lietuvos parlamentaras Vytautas Sinica iš kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susivienijimo pakartojo šiuos vadinamojo genderizmo teiginius, sakydamas, kad konvencija šalims neva suteikia galimybę ateityje įtvirtinti skirtingas lyties sampratas.
„Galbūt Latvijoje irgi buvo skeptiškai žiūrima [į lyties klausimą] ir niekas netaikė tų normų, bet potencialo tokio žiūrint iš konservatyvaus taško tikrai yra“, – sakė jis.
Klaidinga žinutė?
Latvijos pasitraukimas gali parodyti, kad regionas juda Vengrijos kryptimi, teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
„Tai dar labiau keltų klausimą dėl žmogaus teisių standarto regione bei demokratijos mažėjimo [ir] ar regionas netampa Vengrija“, – sakė ji.
Pasak jos, Stambulo konvencijos klausimas Lietuvoje įstrigęs jau daugelį metų, o Latvijos pavyzdys gali turėti neigiamą poveikį.
„Pagrindinis oponentų argumentas yra tai, kad Stambulo konvencija Latvijoje nieko nepakeitė, bet taip pat tai yra baisus genderizmas. Tai yra prieštaravimas pačiam sau, argumentų ar turinio nėra, tai tėra politinė žinutė, kurią partijos naudoja pranešti apie save prieš rinkimus“, – sakė J. Juškaitė.
Panašiai Turkija konvenciją ratifikavo, tačiau 2021 m. iš jos pasitraukė, teigdama, kad ją pakeis nacionaliniais įstatymais.
Pasak B. Jonites, tai lėmė sumažėjusį pranešimų apie smurtą šeimoje skaičių šalyje.
„Mes taip pat bijome, kad, jei Latvija atsisakys konvencijos, tai sugriaus žmonių pasitikėjimą sistema“, – sakė ji, pridurdama, kad tai gali lemti neatskleistų smurto artimoje aplinkoje atvejų augimą.
Rygoje taip pat vyko keli protestai, o didžiausiame trečiadienio vakarą dalyvavo apie 5 000 žmonių, pranešė policija.
„Latvijos parlamentarai rizikuoja pasiųsti moterims, patiriančioms smurtą, žinią, kad jų teisės ir poreikiai nėra vertinami rimtai“, – teigė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) pirmininkas Theodoros Rousopoulos spalio 23 d. pareiškime, ragindamas Latviją atsisakyti balsavimo.
Šalies prezidentas Edgars Rinkēvičs šią savaitę žiniasklaidai taip pat sakė, kad pasiūlymas atspindi ankstyvą „rinkimų kampaniją“, nes šalis ruošiasi kitų metų parlamento rinkimams.
Dabar jis turi 10 dienų nuspręsti, ar pasirašys įstatymo projektą.
„Nematau kliūčių“
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad nemato „jokių kliūčių ar problemų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos“.
Tačiau ankstesni bandymai ratifikuoti konvenciją Lietuvoje 2021 m. į gatves išvedė tūkstančius protestuotojų.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje tokie vertybiniai klausimai sukelia pakankamai daug diskusijų“, – sakė premjerė viešėdama Rygoje, pridurdama, kad ratifikacija susijusi „ir su tarptautiniais mūsų įsipareigojimais, ir taip, kaip mes atrodome tarptautinėje erdvėje“.
„Labai tikiuosi, kad ateis ta diena, kai mes visi galėsime vieningai sutarti, kad tam tikri vertybiniai klausimai turėtų būti tiesiog nuspręsti ir pamiršti“, – sakė I. Ruginienė.
Estija konvenciją ratifikavo 2017 m.
