„NATO yra atsidavusi Baltijos šalių gynybai“, – apie Jungtinių Valstijų karių buvimą rytiniame NATO flange sako JAV ambasadorius prie NATO Matthew G. Whitakeris. Taip pat jis pabrėžia, kad JAV karių dislokavimas Lietuvoje ir toliau turėtų būti užtikrintas.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew G. Whitakeris.
– Pone ambasadoriau, amerikiečiai vykdo karių dislokavimo Europoje peržiūrą. Nuo ko priklausys, ar Jungtinių Valstijų kariai, kurių yra apie tūkstantis, liks Lietuvoje?
– Na, kariai priimti labai puikiai. Mes esame dėkingi už tai, kaip maloniai Lietuvos žmonės ir valdžia su jais elgiasi. Aš vakar aplankiau karius, pamačiau bazę ir naujas statybas, kaip puikiai kyla nauji pastatai ir kaip elgiamasi su mūsų kariais. Šiuo metu tikimės, kad spalį atvyks dar tūkstantis karių, kurie rotuodamiesi pakeis čia esančius JAV karius. Mes esame atsidavę rytinio flango gynybai. Esame labai dėkingi Lietuvai. Šiuo metu nemanau, kad kažkas pasikeistų, bet mes visada peržiūrime savo pajėgų dislokaciją, norėdami užtikrinti, kad ji atlieptų grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir NATO aljansui.
– Pakalbėkime apie Rusiją. Ar tarp Rusijos reikalavimų lieka NATO pajėgų atitraukimas iš rytinio flango? Ar amerikiečiai dėl to derėtųsi su Rusija?
– Šiuo metu tai nėra ant derybų stalo. Prezidentas Trumpas stengiasi pasiekti taiką – jis nori sustabdyti žudymą. Jis žino, kad kontaktinėje linijoje vyksta mėsmalė, kad daug civilių žūva ir yra žalojami Ukrainoje. Trumpas nori pasiekti taiką. Kas įeis į susitarimą ir kas neįeis, šiandien nieko negaliu apie tai pasakyti, bet asmeniškai nustebčiau, jei tai įvyktų. Kita vertus, prezidentas Trumpas yra nuolatinis derybų šalininkas ir jis bandys pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje. Galiausiai, prezidentas Trumpas sieks sustabdyti kovojimą ir žudymą, bet mūsų atsidavimas NATO ir rytiniam flangui yra geležinis. Mes toliau stengsimės užtikrinti, jog būtume išsidėstę taip, kad atlieptume grėsmes.
– Ar galime pasitikėti Rusija? Juk ji anksčiau yra žadėjusi gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą, užtikrinti jos saugumą, tačiau tai baigėsi karo pradėjimu.
– Nemanau, kad pasiekę paliaubas, ugnies nutraukimą turėtume tikėtis, jog Rusija taps kitokia, negu buvo, kai įsiveržė į Ukrainą. Visada turime būti pasiruošę užtikrinti, kad galėtume apginti kiekvieną NATO aljanso centimetrą. Turime užtikrinti, kad NATO sąjungininkai būtų stiprūs, todėl birželį per NATO viršūnių susitikimą sutarėme dėl 5 proc. BVP gynybai. Lietuva taip pat pažadėjo leisti daugiau pinigų gynybai. Turime būti visada pasiruošę ginti kiekvieną teritorijos lopinėlį, kiekvieną NATO aljanso sąjungininką. O kad tai būtų pasiekta, turime užtikrinti, kad visi 32 sąjungininkai būtų stiprūs – ne tik JAV. Visos 32 šalys turi būti stiprios ir gebančios užtikrinti taiką.
– Prakalbote apie taikos derybas. Prezidentas Donaldas Trumpas neseniai sakė, kad prezidentų Zelenskio ir Putino susodinimas prie vieno stalo yra tas pats, kas sumaišyti aliejų ir actą. Toks buvo jo vaizdingas pasakymas. Ar tai nėra apsidraudimas ar pripažinimas, kad realus susėdimas neduotų naudos, nes Rusija paprasčiausiai nenori sustabdyti karo?
– Nežinau, ko Rusija nori ar ko nenori. Žinau, kad ukrainiečiai buvo pasiryžę sėsti prie stalo ir derėtis – jie buvo pasiruošę siekti paliaubų ir ilgalaikės taikos. Prezidentas Trumpas stengėsi sukurti sąlygas, kad abi pusės sėstų prie derybų stalo. Per kelias praėjusias dienas jis sakė, jog tam, kad įvyktų derybos, abi šalys turi būti pasiruošusios. Pavyzdžiui, šiandien įsigalioja tarifai Indijai ir viena iš priežasčių, kodėl tie tarifai buvo įvesti, yra tai, kad Indija toliau perka Rusijos naftą. Indija jau parodė, kad yra pasiryžusi pirkti mažiau naftos, stengiasi išvengti tarifų, kurie buvo įvesti. Antra, mes turime skirti prioritetą Ukrainos prašymams. Per praėjusius pastaruosius mėnesius JAV ginkluotės Ukrainai buvo parduota už 2 mlrd. dolerių. Tai padės užtikrinti Ukrainos pajėgumą išsilaikyti kovoje ir atgrasyti Rusiją.
Donaldas Trumpas sukuria situaciją, kuri pamažu, žingsnis po žingsnio privers Rusiją sėsti prie derybų stalo. Donaldas Trumpas turi daug kortų, kurias gali panaudoti pritraukdamas abi puses sėsti prie derybų stalo. Mes turime sustabdyti žudymą, kuris yra beprasmis. Fronto linijoje miršta tūkstančiai žmonių, žūva ir kenčia žmonės Ukrainos miestuose dėl bepiločių orlaivių, raketų. Prezidentas Trumpas stengiasi sukurti situaciją, kurioje abi pusės būtų pasiruošusios sėsti prie derybų stalo ir nutraukti kovą.
– Pakalbėkime apie Aliaskos susitikimą. Mūsų regione atrodė, kad karo nusikaltėliui Putinui yra tiesiamas raudonas kilimas, jis vėl grįžta į tarptautinę areną, yra legitimizuojamas. Taip pat grįžta į tarptautinę areną po kelerių metų izoliacijos. Ką Jūs atsakote skeptikams, kurie tvirtina, kad Putinas pasiekė pergalę, kad jis buvo to susitikimo nugalėtojas?
– Nemanau, kad tai yra derama kritika. Donaldas Trumpas buvo išrinktas dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų ta, kad jis yra taikos kūrėjas. Per praėjusius šešis mėnesius jis pasiekė šešis taikos susitarimus – tarp Indijos ir Pakistano, tarp Izraelio ir Irano, Ruandoje, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Šie taikos susitarimai buvo pasiekti Donaldo Trumpo pagalba, todėl jis tą patį nori pasiekti tarp Rusijos ir Ukrainos. Neįmanoma to pasiekti tik Bideno keliu – tik kalbantis su Ukraina, tik smerkiant Rusiją. Reikia sukurti erdvę taikos susitarimui. Tai, kas vyksta Ukrainos mūšio lauke, yra kraupu. Tos problemos galiausiai turi būti išspręstos kitą dieną.
Šiuo metu reikia nutraukti kovą, o tam reikia kalbėtis su Rusija, t. y. su prezidentu Putinu. Donaldas Trumpas tiki, ir aš pritariu, kad jis gali sukurti situaciją, kaip ir kitose situacijose, tokias sąlygas, kad būtų pasikalbėta su Vladimiru Putinu. Aliaskoje Putinui virš galvos praskrido B-2 bombonešis. Tai yra jėgos ženklas. Donaldas Trumpas parodė Putinui, kad JAV yra stiprios. Taip pat jis stengiasi įtikinti Rusiją, kad taika yra Rusijos interesas. Mes ir toliau tai rodysim Rusijai ir žiūrėsim, ar jie yra pasiruošę sėsti prie derybų stalo. Bet kaip prezidentas Trumpas sako, reikia dviejų žaidėjų taikai pasiekti. Ukrainiečiai yra pasiruošę derėtis ir reikia įtikinti Rusiją, kad jie būtų irgi pasiruošę derėtis.
– Pone ambasadoriau, jei karas Ukrainoje baigsis Ukrainos teritorijų atidavimu Rusijai, fronto linijos įšaldymu, ar tai nebus ženklas Putinui, kad po kelerių metų jis gali ateiti ir taip pat pareikalauti atiduoti dalį Baltijos šalių, mūsų žemes?
– Nemanau. Visų pirma, akivaizdu, kad turime nutraukti kovą. Baltijos šalys yra visai kitas reikalas. Jos yra NATO narės ir turi 32 NATO sąjungininkes, įskaitant Baltijos šalis, jos visos sutaria dėl 5-ojo straipsnio, t. y. dėl bendros gynybos. Taip pat dėl 3-iojo straipsnio, kuris byloja, kad sutariama investuoti į kolektyvinę ir asmeninę gynybą. Viešėdamas Lietuvoje matau, kad šalis daug investuoja į savo gynybą.
Vakar buvau prie sienos, apžiūrėjau karinę bazę, kur yra dislokuoti JAV kariai. Savo akimis mačiau Lietuvos investicijas. Viešėjau Latvijoje ir Estijoje, kur mačiau ir jų investicijas, atsidavimą savo gynybai ir NATO. NATO taip pat yra atsidavusi Baltijos šalių gynybai. JAV yra Lietuvoje, yra Europoje. Buvau susitikęs su JAV kariais nuo eilinių iki generolų ir kalbėjomės, kaip galima užtikrinti, kad aljansas būtų stiprus, kad Baltijos šalys būtų stiprios, kaip aljansas užtikrins taiką, kad nebūtų jokių pasikėsinimų į Lietuvos ar NATO teritorijas.
– Ir pabaigoje apie mūsų saugumą. Į mūsų teritoriją iš Baltarusijos įskrido dronai „Gerbera“. Mūsų valstybės vadovai kreipėsi į NATO prašydami pagalbos, kad sąjungininkai suteiktų antidroninius gynybos pajėgumus mūsų šaliai. Ar šioje srityje galime tikėtis NATO pagalbos?
– NATO jau padeda Lietuvai. Visi šie bepiločių skrydžiai į Lietuvos ir NATO teritoriją pradėti tirti, vos tik buvo gautas sąjungininkų prašymas. Mes atsiuntėme NATO ir JAV komandas atlikti tyrimą. Tyrimas vis dar vyksta. Praėjusį kartą dronas į Lietuvą įskrido liepą, todėl mes atidžiai sekame situaciją, bet tai taip pat rodo, kaip yra svarbu užtikrinti oro gynybą Lietuvoje ir NATO. Svarbu užtikrinti, kad mūsų sąjungininkai lietuviai nuolatos dirbtų šioje srityje, kurtų gynybą nuo bepiločių orlaivių, daugiasluoksnę gynybą nuo balistinių raketų. Toliau dirbsime su Lietuva, vykdydami šį tyrimą. Visi turime uoliau dirbti oro gynybos srityje.
