Svarbi Kremliaus pergalė: kokį vaidmenį atlieka Trumpą išprovokavęs Medvedevas?

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusią savaitę pasiekė Rusijai svarbią pergalę – įtraukė JAV prezidentą Donaldą Trumpą į Kremliaus branduolinio bauginimo žaidimą, kurį anksčiau Vakarų lyderiai sėkmingai ignoravo.

„Šokdamas pagal D. Medvedevo dūdelę, D. Trumpas įsitraukė į nesibaigiančią retorinę dvikovą su isteriko etiketę užsitarnavusiu buvusiu Rusijos prezidentu, kuris, kaip žinome, net nedalyvauja Kremliui priimant sprendimus“, – LRT.lt sako Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrėjas Rafaelis Lossas.

D. Medvedevas praėjusią savaitę įsitraukė į aršų ginčą su D. Trumpu socialiniuose tinkluose, po kurio JAV prezidentas paskelbė perkėlęs du branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos.

Tai buvo pirmoji rimta Vakarų lyderio reakcija į dažnus Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo, neturinčio realios įtakos Maskvos politikai, grasinimus branduoliniu karu.

„NATO lyderiai ne be reikalo trejus su puse metų vengė į Rusijos žvanginimą branduoliniais ginklais atsakyti tuo pačiu“, – pabrėžia R. Lossas.

Tačiau kas iš tiesų yra liberalios Rusijos viltimi kadaise laikytas D. Medvedevas, kuris pamažu tapo vienu aršiausių Kremliaus ruporų, nuolat grasinančiu Vakarams branduoliniu karu?

LRT.lt apžvelgia, kaip keitėsi D. Medvedevo vaidmuo Kremliaus elito gretose ir kokią režimo funkciją jis atlieka šiandien.

Iškilo Putino šešėlyje

D. Medvedevas gimė 1965 m. Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), dviejų universiteto profesorių šeimoje. Jis buvo vienturtis vaikas, mokykloje pasižymėjęs išskirtiniu smalsumu.

Jis studijavo teisę Leningrado valstybiniame universitete, kur vienas iš jo profesorių buvo žymus reformatorius Anatolijus Sobčiakas, kuris tapo svarbia figūra D. Medvedevo politinėje karjeroje.

1988 m. D. Medvedevas prisijungė prie A. Sobčiako rinkimų kampanijos komandos, o vėliau, kai A. Sobčiakas buvo išrinktas Leningrado meru, dirbo jo administracijoje.

Ten jis susipažino su Vladimiru Putinu, kuris vadovavo miesto Užsienio ryšių komitetui. Tarp jų užsimezgė santykiai, kurie nulėmė D. Medvedevo politinę karjerą keliems dešimtmečiams.

1990-aisiais D. Medvedevas derino akademinę veiklą ir verslą, buvo civilinės teisės vadovėlio bendraautoris ir turėjo akcijų medienos įmonėje.

Tačiau jo likimas dramatiškai pasikeitė, kai V. Putinas atėjo į nacionalinę valdžią. 1999 m. V. Putinui tapus Rusijos premjeru, D. Medvedevas buvo pakviestas į Maskvą eiti Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo pareigas ir greitai tapo vienu iš artimiausių V. Putino patikėtinių.

D. Medvedevas organizavo V. Putino 2000 m. prezidento rinkimų kampaniją, o po jo pergalės buvo paskirtas „Gazprom“ valdybos pirmininku. Jis padėjo restruktūrizuoti energetikos milžinę ir reikšmingai padidino jos rinkos vertę, dar labiau sustiprindamas savo vaidmenį tarp Kremliaus elito.

2005 m. jis buvo paskirtas pirmuoju ministro pirmininko pavaduotoju, atsakingu už pagrindines vidaus plėtros programas.

Antrajai kadencijai einant į pabaigą, 2007 m. gruodį V. Putinas iškėlė D. Medvedevą kaip savo įpėdinį kituose prezidento rinkimuose.

Tai nustebino daugelį Vakarų analitikų, kurie buvo įsitikinę, kad D. Medvedevas buvo pernelyg liberalus ir provakarietiškas, bei prognozavo, kad V. Putino kandidatas bus kas nors iš „silovikų“ – saugumo pareigūnų ir karininkų, kurie V. Putino prezidentavimo laikotarpiu buvo paskirti į aukštus valstybinius postus.

D. Medvedevas laimėjo 2008 m. rinkimus, surinkęs daugiau nei 70 proc. balsų, ir paskyrė V. Putiną ministru pirmininku, oficialiai įtvirtindamas jų tandeminį valdymą.

Nors D. Medvedevas buvo prezidentas, vieša paslaptis, kad jis ir toliau gaudavo nurodymus iš V. Putino.

„Rusijos modernizuotojas“

Per ketverius prezidentavimo metus (2008–2012 m.) D. Medvedevas kūrė modernaus ir technologijoms palankaus reformatoriaus įvaizdį.

Priešingai nei V. Putinas, D. Medvedevas gebėjo lengvai naudotis internetu, atvirai kalbėjo apie kovą su korupcija ir bandė modernizuoti nuo naftos priklausomą Rusijos ekonomiką.

2009 m. su tuomečiu JAV prezidentu Baracku Obama jis pasirašė Branduolinių ginklų mažinimo (naująją START) sutartį ir po 18 metų derybų 2011 m. užbaigė Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesą.

„Mums reikia gerų, visapusiškų santykių su Vakarais“, – 2009 m. interviu CNN dėstė D. Medvedevas. Jis taip pat pabrėžė kovos su korupcija būtinybę, pavadindamas jos lygį Rusijoje „kategoriškai nepriimtinu“.

Tačiau jo prezidentavimas buvo paženklintas prieštaravimų. Nors D. Medvedevo retorika žadėjo reformas ir ryšių su Vakarais atkūrimą, jo gebėjimas įgyvendinti realius pokyčius buvo ribotas.

2008 m. Rusija pasiuntė karines pajėgas į Sakartvelą ir užkirto kelią bet kokioms viltims atkurti santykius su Vakarais. D. Medvedevas tvirtino, jog šį sprendimą priėmė jis, tačiau, kaip rašo leidinys „The Moscow Times“, V. Putinas buvo suplanavęs šį žingsnį dar prieš D. Medvedevo inauguraciją.

Vidaus politikoje opozicija kaltino D. Medvedevą nesugebėjimu sustiprinti pilietinę visuomenę ir pagerinti teisinės valstybės principų laikymosi.

2012 m., kai V. Putinas grįžo į prezidento postą, daugelis D. Medvedevo iniciatyvų buvo atidėtos arba atšauktos.

Laipsniškas nuosmukis

V. Putinui grįžus į prezidento postą, D. Medvedevas nuo 2012 iki 2020 m. ėjo ministro pirmininko pareigas.

Per šį laikotarpį Rusijos santykiai su Vakarais smarkiai pablogėjo, ypač po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos.

D. Medvedevas, kadaise laikytas santykių su Vakarais perkrovimo simboliu, buvo vis labiau stumiamas į šalį.

2017 m. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas apkaltino D. Medvedevą sukūrus „korupcijos imperiją“, kurią sudaro prabangūs nekilnojamojo turto objektai, jachtos ir vynuogynai. Šie kaltinimai sukėlė Rusijoje plataus masto protestus.

D. Medvedevo atstovė spaudai šiuos kaltinimus tada atmetė kaip „propagandinį išpuolį“, tačiau skandalas sudavė skaudų smūgį jo reputacijai ir išryškino atotrūkį tarp jo kovos su korupcija retorikos ir asmeninių ambicijų.

2020 m. sausį D. Medvedevas staiga atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų per V. Putino įvykdytą konstitucinę pertvarką, kuri leido jam dar labiau sustiprinti savo valdžią. Po šios pertvarkos jis buvo paskirtas Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju, o tai yra daugiausia patariamojo pobūdžio pareigybė.

Iš suvienytojo į radikalų Vakarų kritiką

Sumažėjus jo oficialiai įtakai, D. Medvedevas pamažu tapo vienu radikaliausių Maskvos ruporų, kurio keiksmai ir grasinimai Vakarams peržengia bet kokias oficialiojo Kremliaus ribas.

Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jo socialinių tinklų „Telegram“ ir „X“ paskyros, kuriose jis turi apie 9 mln. sekėjų, tapo agresyvių ir dažnai kurstančių pranešimų platforma.

Jis vadino ukrainiečius „stiklainyje veisiamais tarakonais“, vakariečius – „šunsnukiais ir degeneratais“, o Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – „nusikaltėliu“ ir „keistuoliu“.

2022 m. jis įspėjo, kad „idėja nubausti šalį, turinčią vieną didžiausių branduolinių pajėgumų, yra absurdiška ir gali kelti grėsmę žmonijos egzistencijai“.

2024 m. gegužę D. Medvedevas dar labiau paaštrino retoriką, sakydamas, kad Vakarams būtų „mirtina klaida“ manyti, kad Rusija nėra pasirengusi panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą.

Dabar D. Medvedevas ne tik palaiko Kremliaus karo tikslus Ukrainoje ir garsiai kritikuoja Vakarus, bet ir godžiai pelnosi iš trejus su puse metų vykdomos Rusijos plataus masto invazijos. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ Rusijos tyrimų padalinys „Sistema“ nustatė, kad su D. Medvedevu siejami fondai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sukaupė apie 850 mln. JAV dolerių.

Konfliktas su Trumpu

Iki šiol kurstantys D. Medvedevo pareiškimai retai sulaukdavo reikšmingos Vakarų lyderių reakcijos.

Tačiau tai pasikeitė praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, jog, atsakydamas į D. Medvedevo grasinimus, netoli Rusijos dislokuoja du branduolinius povandeninius laivus.

Ginčas prasidėjo, kai D. Trumpas sumažino anksčiau Rusijai suteiktą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti iki 10 dienų ir pagrasino naujomis sankcijomis, jei iki rugpjūčio 8 d. nebus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.

Netrukus D. Medvedevas apkaltino D. Trumpą žaidžiant „ultimatumų žaidimą“, kuris priartina JAV prie karo su Rusija.

Ketvirtadienį paskelbtoje „Telegram“ žinutėje D. Medvedevas paragino D. Trumpą „prisiminti savo mėgstamus filmus apie vaikštančius numirėlius ir prisiminti, kokia pavojinga gali būti „Mirtina ranka“, turėdamas omenyje pusiau automatinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą, sukurtą Sovietų Sąjungoje.

Ši sistema, dar žinoma kaip „Perimetras“, yra Šaltojo karo laikų branduolinė atgrasymo priemonė, skirta tarpkontinentinėms balistinėms raketoms automatiškai paleisti, jei nustatomas branduolinis išpuolis prieš Rusiją arba sunaikinama aukščiausia jos karinė vadovybė.

D. Trumpas į tai atsakė, pavadindamas D. Medvedevą „žlugusiu buvusiu Rusijos prezidentu“ ir įspėdamas jį „žiūrėti, ką kalba“, nes jis „žengia į labai pavojingą teritoriją“.

Penktadienį šis ginčas pasiekė karščiausią tašką, kai D. Trumpas paskelbė nurodęs dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus „atitinkamuose regionuose, jeigu šie kvaili ir kurstantys pareiškimai yra daugiau nei vien tik tai“.

„Žodžiai yra labai svarbūs ir dažnai gali turėti nenumatytų pasekmių, tikiuosi, kad šis atvejis nebus vienas iš jų“, – „Truth Social“ įraše pridūrė D. Trumpas.

Kokia Medvedevo įtaka šiandien?

Nors D. Medvedevo žodžiai kursto įtampą Vakaruose ir neretai formuoja žiniasklaidos antraštes, jo reali politinė įtaka šiandieninėje Rusijoje yra minimali.

„Atrodo, kad jis tikrai nuosekliai atlieka ekstremistinio Kremliaus ruporo vaidmenį, bet pastarieji metai parodė, kad jis neturi jokios įtakos politiniams sprendimams. Tai V. Putino ir jo artimiausių patarėjų žaidimas. Ir neatrodo, kad D. Medvedevas yra vienas iš jų“, – LRT.lt sako ECFR tyrėjas R. Lossas.

Ekspertas pažymi, kad pastaruosius trejus su puse metų vykdyti D. Medvedevo grasinimai atominiu karu jokiais realiais pokyčiais kasdienėse Rusijos branduolinėse operacijose nepasireiškė.

„Įskaitant ir vadinamąjį specialųjį kovos režimą, kurį V. Putinas paskelbė pirmosiomis karo dienomis – į branduolinių pajėgų postus, kuriuos reikėjo užpildyti, buvo mobilizuoti keli papildomi karinio personalo nariai. Tačiau be to, nieko ypatingo neįvyko“, – pabrėžia R. Lossas.

Pirmadienį D. Medvedevo vaidmenį Rusijos politikoje bandė sumenkinti ir pats Maskvos režimas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos užsienio politiką formuoja tik prezidentas V. Putinas, o D. Medvedevas tik reiškia savo nuomonę.

Tačiau, kaip pažymi Karo studijų instituto (ISW) analitikai, D. Medvedevo grasinimai Vakarams yra suderinta Kremliaus informacinės strategijos dalis.

ISW pažymi, kad Kremlius galėtų lengvai cenzūruoti D. Medvedevo pareiškimus, jei to norėtų. Tačiau režimas leidžia jam skleisti agresyvią retoriką, kuri leidžia V. Putinui atrodyti nuosaikesniam ir sukuria erdvę kelti didesnius reikalavimus ar dar didesnius grasinimus.

Pasak analitinio centro, D. Peskovo teiginiais bandoma nuslėpti, kad Kremlius greičiausiai pritaria ir skatina D. Medvedevą naudotis savo platformomis pareiškimams prieš Vakarus.