Vokietijos galvosūkis dėl sistemų „Patriot“: kaip pridengti Ukrainą ir neapnuoginti savęs

Ukrainai verkiant reikia papildomų raketų gynybos sistemų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos oro atakų. Vokietija prisiėmė lyderystės vaidmenį organizuoti „Patriot“ pirkimą ukrainiečiams, bet ši milijardinės vertės misija nėra lengva, nes tokios amerikietiškos sistemos yra deficitinė prekė. Politikai ir analitikai suka galvas, kokiais žiediniais mainais kuo skubiau būtų galima pridengti Ukrainą, bet kartu ir per daug neapnuoginti savęs. 

Amerikiečiai neišpildo norų

Pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, kalbėdamas virtualiame vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime, sakė, kad Ukrainai skubiai reikia 5 sistemų „Patriot“. Vokietija patvirtino savo įsipareigojimą dvi tokias sistemas nupirkti iš JAV, o kol tiekėjai jas pristatys, Vokietija perduos dvi sistemas Ukrainai iš savo arsenalo. Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre pirmadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pažadėjo finansuoti trečiąją apie milijardą eurų kainuojančią sistemą. Kokia įmanoma dar dviejų sistemų parūpinimo schema, partneriai tariasi. Neabejotina, kad šia tema kalbėsis ir F. Merzas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris trečiadienį lankysis Berlyne. Tiesa, laikraštis „Berliner Zeitung“ rašo, kad prancūzai ir italai nedega noru prisidėti prie sistemų „Patriot“ pirkimo Ukrainai, nes yra suinteresuoti savo gaminamų antžeminių ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų SAMP/T platinimu.

Friedrichas Merzas | AP nuotr.

Dėl „Patriot“ sandorio dar praėjusią savaitę susitarė B. Pistoriusas, viešėdamas pas JAV gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą. Tiesa, tuomet buvo viliamasi, kad pavyks sutarti dėl maksimaliai naudingo tempo. Norėta, kad sistemas „Patriot“, už kurias sumokėjo vokiečiai ir kiti europiečiai, JAV tiektų tiesiai Ukrainai, o Europai nereikėtų kuriam laikui aukoti savų sistemų „Patriot“. Deja, netrukus paaiškėjo, kad tiesioginės JAV tiekimo galimybės yra ribotos dėl jų pačių poreikių. JAV pranešė, kad ir Šveicarijai teks ilgiau palūkėti įsigytų „Patriot“, nes reikia perdėlioti tiekimo grandinės prioritetus. NATO nepriklausančiai Šveicarijai teks vietą užleisti Vokietijai, kurioje visų pirma bus panaikintas trūkumas sistemų, kurias šalis atiduos Ukrainai.

Kiek gali atiduoti europiečiai?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad Ukrainai visiškai apsaugoti nuo Rusijos oro atakų reikia net 25 sistemų „Patriot“, tačiau šis siekis šiuo metu yra nerealus. Ukrainai JAV ir Vokietija yra jau perdavusi po tris sistemas, dar po vieną – Nyderlandai ir Rumunija. Tačiau skirtingų šaltinių teigimu, viena arba dvi sistemos neveikia arbe veikia iš dalies.

Volodymyras Zelenskis | AP nuotr.

Vokietijos redakcijų tinklo RND (Redaktionsnetzwerk Deutschland) parengtame straipsnyje situaciją apžvelgiantis Austrijos federalinės kariuomenės pulkininkas Markusas Reisneris sako: „Norint atremti Rusijos atakas, reikėtų maždaug dvigubai daugiau sistemų.“ Jei atakų intensyvumas, naudojant balistines raketas ir sparnuotąsias raketas, didės, sistemų „Patriot“ poreikis dar išaugs.

RND analizėje rašoma, kad Vokietija planuoja perduoti dvi sistemas „Patriot“, bet svarbūs kariniai gynybos objektai neliks neapsaugoti. Tarp tokių objektų yra, pavyzdžiui, kariuomenės vadovavimo centrai ar jos naudojami uostai. Kokį poveikį turės dviejų sistemų „Patriot“ perdavimas, yra griežtai įslaptinta. Savaitraštis „Spiegel“ rašo, kad Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas labai norėjo išvengti savo sistemų perdavimo Ukrainai, nes Vokietija faktiškai turi tik šešias aktyvias sistemas „Patriot“. Atsižvelgiant į Bundesvero įsipareigojimus NATO, tai jau yra per mažai. Kaip minėta, Bundesveras jau perdavė Ukrainai tris iš anksčiau turėtų dvylikos sistemų „Patriot“. Dar dvi sistemos iš Vokietijos yra dislokuotos pietryčių Lenkijoje, siekiant apsaugoti Žešuvo oro uostą, per kurį vykdomi ginklų tiekimai Ukrainai. Dar viena sistema „Patriot“ yra naudojama Bundesvero ir ukrainiečių karių mokymams.

Iš esmės šalys gali perduoti sistemas „Patriot“ Ukrainai tik gavusios NATO būstinės Briuselyje sutikimą. Ten užtikrinama, kad NATO teritorijos saugumas nebūtų pažeistas. RND šaltinių teigimu, tik penkios aljanso šalys šiuo metu gali perduoti Ukrainai „Patriot“ sistemas. Tuo tarpu tokios šalys kaip Rumunija dėl savo artumo Ukrainai ir Juodajai jūrai pačios patiria padidintą grėsmę ir negali prisidėti. Tačiau Nyderlandai ir Ispanija galėtų trumpuoju laikotarpiu perduoti nuo dviejų iki keturių sistemų.

„Patriot“ | AP nuotr.

Rūpi savi ginklų gamintojai

RND rašo, kad nors daugiausiai pasaulyje sistemų „Patriot“ turinti JAV galėtų tiesiogiai perduoti Ukrainai bent dešimt iš savo 65 sistemų „Patriot“, nepakenkdamos savo saugumui, tačiau valstijos tai griežtai atmeta. Priežastis: JAV kariuomenė pati kuria keturis papildomus batalionus, kuriems reikia daugiau nei tuzino papildomų sistemų „Patriot“. Taigi JAV ginkluotės gamintojas „Raytheon“ yra užverstas užsakymais tiek šalyje, tiek iš užsienio.

Kad paklausa stipriai lenkia pasiūlą ginkluotės srityje europiečių nenaudai, rašo ir dienraštis „Welt“: „Šiuo metu pagaminama mažiau nei 900 „Patriot“ priešraketinių raketų per metus, o ateinančiais metais šis skaičius turėtų išaugti iki 1100, rašo raketų ekspertas Fabianas Hoffmannas iš Oslo universiteto. Tačiau tik apie pusė pagamintų raketų yra skirtos europiečiams. Jei manoma, kad vienai priešo raketai neutralizuoti reikia iki trijų priešraketinių raketų, kainuojančių milijonus eurų, tampa akivaizdu, kad pusiausvyra yra Rusijos naudai. Be to, dėl tiekimų į Ukrainą Europos ginklų atsargos šiuo metu yra beveik išeikvotos.“

Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.

Laikraštis „Berliner Zeitung“ rašo, kad Europoje kyla ir tam tikra trintis tarp atskirų šalių, kurios turi savo interesų ginkluotės pramonėje. Štai prancūzai ir italai laikosi įsikibę savo gaminamų antžeminių ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų SAMP/T. Sustiprintos Europos valstybių investicijos į sistemas „Patriot“ gali dar labiau nustumti Prancūzijos ir Italijos SAMP/T į antrą planą. Šias sistemas nuo 2010 m. gamina Prancūzijos koncernai „Thales Group“ ir „MBDA“ (MBDA France) bei Italijos gynybos koncernas „Leonardo“. Sistemas kol kas užsakė tik jos pačios ir Singapūras.

Tuo tarpu Vokietija yra suinteresuota „Patriot“ integruoti į Europos raketų gynybos sistemą, jos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ kartu su amerikiečių koncernu „Lockheed Martin“ planuoja pradėti PAC-3 raketų, kurios yra „Patriot“ sistemos dalis, gamybą.