Pasauliniai prekių ženklai, perkantys naudingąsias iškasenas iš Kinijos gamintojų Sindziange, rizikuoja tapti rimtų žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais, teigia „Global Rights Compliance“.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) padalinio „Radio Free Asia“ (RFA) originalus kūrinys.
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad pagrindiniai Kinijos naudingųjų iškasenų išgavėjai, siekdami patenkinti didėjančią pasaulinę paklausą, naudojasi valstybės vykdomomis priverstinio darbo programomis uigūrų gyvenamame regione, todėl kyla pavojus, kad iš jų žaliavas perkantys tarptautiniai prekių ženklai prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų.
Hagoje įsikūrusios žmogaus teisių gynimo grupės „Global Rights Compliance“ ataskaitoje teigiama, kad Sindziango uigūrų autonominiame regione (XUAR) veikia 77 svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos ir tolesnio perdirbimo bendrovės, todėl yra didelė tikimybė, kad bent dalis iš jų dalyvauja ličio, titano, berilio ir magnio pramonėje naudojamose darbo jėgos perkėlimo programose.
Tikėtina, kad šios išvados paskatins iš regiono žaliavą perkančias užsienio ir tarptautines bendroves dar nuodugniau tikrinti tiekimo grandines. Priverstinis darbas yra vienas iš daugelio rimtų žmogaus teisių pažeidimų, užfiksuotų Sindziange, kur, JAV Vyriausybės duomenimis, nuo 2021 m. Kinija vykdo uigūrų genocidą.
Uigūrų gyvenamas regionas yra pagrindinis keturių svarbiausių naudingųjų iškasenų šaltinis. Sindziange aptiktos didžiausios branduolinei energetikai ir pažangiajai elektronikai itin svarbaus berilio atsargos, be to, šis regionas yra viena iš penkių provincijų, kuriose išgaunama magnio žaliava. Regione taip pat sparčiai žvalgomas, kasamas ir gaminamas elektromobilių pramonėje naudojamas litis ir aptikta 11,6 proc. pasaulio titano rūdos, kuri yra pagrindinė kosminėje ir gynybinėje pramonėje naudojamo titano žaliava, atsargų.
Per pastarąjį dešimtmetį Pekinas XUAR išplėtė svarbiausių naudingųjų iškasenų žvalgybą, kasybą, perdirbimą ir gamybą, paversdamas regioną pagrindiniu jų gavybos centru, teigiama „Global Rights Compliance“ ataskaitoje, pavadintoje „Šaltinio rizika: svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandinės ir valstybės primestas priverstinis darbas uigūrų regione“.
Kinija dominuoja pasaulyje mineralų gavybos srityje. Ši šalis pirmauja išgaudama 30 iš 44 naudingųjų iškasenų, kurias JAV Vyriausybė yra įvardijusi svarbiausiomis.
„Regiono, kaip gavybos centro, plėtra iš dalies priklauso nuo valstybės nustatytų priverstinės darbo jėgos perkėlimo programų, nukreiptų prieš uigūrus ir kitas tiurkų etnines grupes“, – teigė žmogaus teisių gynimo grupė.
Jos parengtame dokumente pabrėžiama „didelė“ šių XUAR gausiai išgaunamų svarbių mineralų įtaka pasaulinėms tiekimo grandinėms ir tarptautiniams prekių ženklams, įskaitant pirmaujančias dažų gamybos bendroves, aerokosmines programas, termosų, gynybos ir branduolinių prietaisų bei komponentų gamintojus.
Ataskaitos rengėjai nurodė 15 bendrovių, kurios, kaip liudija dokumentai, per pastaruosius dvejus metus tiesiogiai įsigijo žaliavų iš uigūrų regione įsikūrusių įmonių, ir dar 68 iš šio regiono žaliavą perkančių Kinijos gamintojų klientus, pabrėždami jų tiesioginio ir netiesioginio dalyvavimo priverstinio darbo programose riziką.
„XUAR sisteminė priverstinio darbo praktika yra ne tik priemonė veiklos išlaidoms subsidijuoti, bet ir papildoma galimybė Vyriausybei plėsti uigūrų persekiojimą, atskiriant šeimas, nusavinant žemę ir priverstinai perauklėjant“, – teigiama „Global Rights Compliance“ ataskaitoje.
Dokumente pabrėžiama, kad Kinijos praktika uigūrų regione sukuria nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir, be žmogaus teisių pažeidimų, prekybos bei aplinkosaugos pažeidimus.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad dėl nepakankamai griežtų aplinkosaugos standartų ir gausaus anglies naudojimo regionas tapo energijai imlios naudingųjų iškasenų gavybos ir apdirbimo pramonės centru, tiekiančiu į pasaulio rinkas prekes dirbtinai sumažintomis kainomis.
„Regione išgautos ir (arba) perdirbtos naudingosios iškasenos įprastai patenka į pasaulines tiekimo grandines per nereguliuojamus arba neskaidrius naudingųjų iškasenų platinimo kanalus. Dėl to didelėje dalyje pasaulio ekonomikos gali atsirasti produktų, pagamintų naudojant priverstinį darbą ir didelį anglies dioksido kiekį“, – rašoma žmogaus teisių gynimo grupės išplatintame dokumente.
Ataskaitos išvados pagrįstos valstybinės žiniasklaidos, krovinių gabenimo dokumentų, rinkodaros ir įmonių metinių ataskaitų analize.
