Naujienų srautas

Pasaulyje2025.07.05 06:28

Karas Ukrainoje. Duda: karo pradžioje JAV blokavo Lenkijos naikintuvų perdavimą Ukrainai

Atnaujinta 02.20
00:00
|
00:00
00:00

Prasidėjus 2022 m. plataus masto karui, Ukraina atkakliai prašė Lenkijos naikintuvų MiG-29. Tačiau tam sutrukdė JAV pozicija, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo „Lenkijos radijas Ukrainai“, kurį cituoja UNIAN.

„Ukraina tiesiog prašė mūsų MiG'ų. Tai nuolat skambėjo per mano pokalbius su Volodymyri Zelenskiu. Mes klausėme savo sąjungininkų, ar galėtume perduoti lėktuvus kaip NATO valstybė narė – ir buvo amerikiečių blokada“, – sakė A. Duda.

Pasak jo, Ukrainos pusė savo nepasitenkinimą išreiškė derybų metu, kadangi JAV neskelbė apie savo draudimą.

„Ukrainiečiai atėjo pas mus su skundais, nes iš amerikiečių išgirdo: kreipkitės į lenkus. Ir susidarė įspūdis, kad būtent Lenkija nenori perduoti šių lėktuvų“, – aiškino prezidentas.

Pasak jo, taip pat buvo blokuojamas tankų ir kitos sunkiosios puolamosios technikos perdavimas Ukrainai. Tačiau A. Duda sakė, kad galiausiai būtent Lenkija pirmoji perdavė sunkiąją ginkluotę Ukrainai, ir pavadino tai „didžiuliu mastu Ukrainos išsigelbėjimu“.

Ukrainos pareigūnai dėl incidento kaltiną Maskvos atakas.

Penktadienį TATENA pranešė, kad visiškai sutriko elektros energijos tiekimas Ukrainos pietrytinėje Zaporožės srityje esančiai atominei elektrinei.

TATENA duomenimis, per karą Ukrainoje elektros tiekimas šiam branduoliniam objektui sutriko jau devintą kartą, tačiau dabar tai buvo pirmas toks kartas nuo 2023 m. pabaigos.

Remdamasi savo vadovo Rafaelio Grossi informacija TATENA paskelbė, kad elektrinę „šiuo metu maitina tik avariniai dyzeliniai generatoriai, o tai rodo, kad padėtis branduolinės saugos atžvilgiu yra labai pavojinga“.

Rusijos užimtame Enerhodaro mieste pietinėje Dniepro upės pakrantėje esanti atominė elektrinė yra didžiausia Europoje.

Atnaujinta 02.20

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Rusija per tris mėnesius pagamina tris kartus daugiau šaudmenų nei visos Aljanso šalys per metus. Interviu „The New York Times“ Markas Rutte pabrėžė, kad, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, NATO negalės apsiginti, jei ir toliau laikysis senojo 2-iejų procentų gynybos išlaidų tikslo. Aljanso vadovas ragina jas padidinti iki trijų su puse procento ir plėtoti gynybos pramonės bazę. Ukrainos kariuomenės pareigūnai jau yra sakę, kad ateityje Rusija galės paleisti tūkstantį „Shahed“ raketų per parą.

Atnaujinta 01.30

„Bloomberg“ praneša, kad Vokietija derasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainai skirtų bent dviejų papildomų „Patriot“ priešlėktuvinių oro gynybos sistemų tiekimo. Pabrėžiama, kad Vokietijos kancleris telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu, kaip labiau aprūpinti Ukrainą "Patriot" raketomis. Pasak vieno Vokietijos pareigūno, tiekimas bus įmanomas pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinių Valstijų susitarimą. Esą Berlynas Vašingtonui tai pasiūlė prieš kelias savaites. Dabar sprendimą turi priimti Pentagono vadovas Pytas Hegsethas. Vašingtonas neseniai paskelbė stabdantis tam tikrų tipų ginklų tiekimą Ukrainai. Manoma, kad po šio sprendimo Lenkijoje įstrigo 30 „Patriot“ raketų. Leidinys „Bild“ tvirtina, kad Ukrainoje esamų „Patriot“ atsargų turėtų pakakti iki vasaros pabaigos. Tačiau Rusijai suintensyvinus balistinių raketų atakas, o Vakarams neatnaujinus tiekimo – Ukraina „Patriot“ raketų gali pritrūkti per kelias savaites.

Apie penktadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi