„Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Rusijos tyrimų padalinys „Systema“ nustatė, kad su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu siejami fondai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sukaupė apie 850 mln. JAV dolerių.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Sėkminga fondų veikla sutapo su 59-erių metų D. Medvedevo, kurį prezidentas Vladimiras Putinas 2020 m. atleido iš ministro pirmininko pareigų, karo meto reinkarnacija.
Jis susirado milijoninę auditoriją, atlikdamas internetinio siundomo šuns vaidmenį ir tuo pat metu dalyvaudamas valstybės valdyme kaip V. Putino Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir dominuojančios partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininkas.
Kadaise švelnaus ir nuosaikaus būdo politiku buvęs D. Medvedevas šiandien šlovina karą socialiniuose tinkluose skelbiamuose neapykanta Kyjivui ir Vakarams persmelktuose įrašuose.
Remiantis „Systema“ išanalizuotais finansiniais dokumentais, nuo 2015 m. iki 2021 m., t. y. paskutinių metų prieš 2022 m. vasarį prasidėjusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, 15 su D. Medvedevu susijusių fondų iš viso gavo apie 28 mlrd. rublių (424 mln. JAV dolerių pagal to meto kursą).
2022–2024 m. fondų pajamos išaugo iki daugiau nei 130 mlrd. rublių (1,39 mlrd. JAV dolerių), o daugiau nei pusė šių įplaukų fiksuota praėjusiais metais.
Įrašai rodo, kad 2021 m. pabaigoje organizacijos iš viso buvo sukaupusios 23,5 mlrd. rublių (316 mln. dolerių), o 2024 m. pabaigoje – 86,4 mlrd. rublių (850 mln. dolerių). Fondų išmokos, kaip nustatė „Systema“, buvo skirtos įvairiems gavėjams, įskaitant prieš Ukrainą kovojančias Rusijos pajėgas ir akivaizdžiai su D. Medvedevu susijusius nekilnojamojo turto projektus – nuo Sankt Peterburgo iki Juodosios jūros pakrantės.
Fondai viešai nenurodo savo rėmėjų ir tik du iš keturiolikos vis dar egzistuojančių fondų šiuo metu turi interneto svetaines. Vienas iš jų, „Naša pravda“ (liet. „Mūsų tiesa“), teigia, kad per pastaruosius dvejus metus išleido 2,4 mlrd. rublių „specialiajai karinei operacijai“ – taip V. Putinas vadina karą prieš Ukrainą – paremti: tūkstančiams dronų, naktinio matymo akiniams, generatoriams, medicinos įrangai ir kitoms reikmėms.
Bendradarbiavimas su „Vieningąja Rusija“
Pasak „Vieningosios Rusijos“ centrinio vykdomojo komiteto vadovo Aleksejaus Sidiakino, fondas „Naša pravda“ buvo įkurtas D. Medvedevo iniciatyva ir ne kartą bendradarbiavo su partija, pavyzdžiui, kaip rašoma fondo interneto svetainėje, 2025 m. vasarį kartu padovanojo Rusijos kariniam daliniui įrangos už daugiau nei 14 mln. rublių (177 000 JAV dolerių).
Tinklalapyje taip pat rašoma, kad ceremonijoje dalyvavo D. Medvedevo 29-erių metų sūnus Ilja, įstojęs į partiją 2022 m. rugsėjį ir įvardijamas kaip tos pačios partijos komiteto projektų vadovas.
Vos keli fondai pateikia išsamią informaciją apie savo išlaidų paskirtį.
Tačiau esama įrodymų, kad kai kurie iš jų buvo naudojami tiesiogiai ar netiesiogiai paremti nekilnojamojo turto projektus, akivaizdžiai susijusius su D. Medvedevu, kuris buvo tapęs Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo (FBK), paskelbusio ataskaitą apie tuomečiam ministrui pirmininkui priklausančius dvarus, jachtas, vynuogynus ir kitą turtą, kruopštaus tyrimo ir visuomenės susidomėjimo objektu.
FBK ataskaitoje nurodytos, kaip įtariama, D. Medvedevo rezidencijos prie Volgos upės esančiame Plioso mieste, Kursko srityje, prabangiame Maskvos priemiestyje Rubliovkoje ir Sočyje, taip pat vyno darykla „Skalistyj bereg“ ir kelios jachtos. „Systemos“ žurnalistai nustatė, kad dauguma ataskaitoje minimų nekilnojamojo turto objektų tebėra susiję su D. Medvedevo fondais.
Kovo mėnesį „Naša pravda“ bendradarbiavo su įmone „Skalistyj bereg“, turinčia vynuogynų netoli Anapos pajūrio kurorto, ir padėjo išvalyti aplinką po gruodį įvykusio mazuto išsiliejimo. Nuo gruodžio mėnesio vyno daryklą „Skalistyj bereg“ kontroliuoja su D. Medvedevu susiję fondai, o Ilja Medvedevas yra jos direktorių valdybos narys.
Tuo tarpu 2022 m. gruodį su D. Medvedevu siejamam fondui priklausanti bendrovė FKK įsigijo valdymo įmonę „Makna“, kuri savo ruožtu prižiūrėjo 7 minutės kelio automobiliu nuo „Skalistyj bereg“ ir 100 metrų nuo jūros esančią apleistą poilsiavietę „Šingary“.
Po kelių mėnesių buvo pradėti poilsiavietės griovimo darbai, o FKK nusipirko ir iš įmonės „Makna“ išsinuomojo keletą netoliese esančių sklypų. Sandoriai leidžia įtarti planuojamą plėtrą, tačiau lieka neaišku, kas šioje vietoje gali būti pastatyta.
2023 m. fondas „Nevskij“ įsigijo dviejų aukštų kotedžą D. Medvedevo gimtojo Sankt Peterburgo pakraštyje, o 2024 m. prie jo pridėjo vasarnamį taip pat netoliese esančiame Pavlovske, kur D. Medvedevas leisdavo vaikystės vasaras ir kur 2009 m. lankėsi būdamas prezidentas.
D. Medvedevas ignoravo „Systemos“ prašymus pakomentuoti situaciją; į užklausas neatsakė ir su juo siejami fondai bei įmonės, įskaitant „Naša pravda“ ir „Nevskij“. „Skalistyj bereg“ taip pat nereagavo į prašymus pateikti komentarą. FKK generalinis direktorius padėjo ragelį, vos išgirdęs, kad skambina žurnalistas, ir neatsakė į klausimus, atsiųstus per „Messengerį“.
Karo kurstymas
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą D. Medvedevo viešasis įvaizdis labai pasikeitė. Nuo 2008 m. iki 2012 m. prezidento pareigose V. Putiną pakeitęs jaunesnysis „tandemo“ partneris pozicionavo save kaip santykinai liberalų reformatorių ir didesnių laisvių šalininką.
Permainų tikėjęsi rusai pasijuto išduoti, kai 2012 m. V. Putinas grįžo į prezidento postą, o D. Medvedevui buvo pasiūlytos antros pagal svarbą – ministro pirmininko – pareigos. Vis griežtėjant suvaržymams šalyje, 2014 m. Rusija okupavo Krymą ir perėmė dalies Rytų Ukrainos kontrolę, kurstydama karą, kuris po aštuonerių metų virto plataus masto invazija.
2020 m. sausį V. Putino iš premjero posto išstumtas ir pareigose pažemintas D. Medvedevas laikomas silpnu ir nereikšmingu politiku – valstybės finansuojamos apklausų bendrovės VTsIOM duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimo juo reitingas 2021 m. pabaigoje nesiekė 23 proc., palyginti su 65 proc. pasitikėjimu V. Putinu.
Birželio 1 d. VTsIOM duomenimis, pasitikėjimo D. Medvedevu reitingas padvigubėjo ir pasiekė 45,7 proc., t. y. buvo aukštesnis nei bet kurio kito Rusijos politinio veikėjo, išskyrus V. Putiną ir ministrą pirmininką Michailą Mišustiną. „Telegram“ kanalas, kurį jis įkūrė likus kelioms savaitėms iki plataus masto invazijos ir kuris tapo pagrindine jo karingų diatribių prieš Ukrainą ir Vakarus sklaidos priemone, 2022 m. pabaigoje pavertė jį populiariausiu Rusijos tinklaraštininku – šiandien jo įrašai vidutiniškai sulaukia daugiau kaip 1,8 mln. peržiūrų.
Socialiniuose tinkluose D. Medvedevas dažnai skelbia tūžmingus komentarus, kuriuose užsipuola Vakarų vyriausybes, siunčia baisius perspėjimus Kyjivvui ir svaidosi menkai užmaskuotais grasinimais surengti branduolinę ataką.
2023 m. jis atvirai svarstė apie Bundestago Berlyne bombardavimą.
Praėjusią savaitę savo „Telegram“ kanale D. Medvedevas pareiškė, kad pirmųjų per trejus metus tiesioginių taikos derybų su Ukraina tikslas yra ne taika, o „greita mūsų pergalė ir visiškas Kyjivo Vyriausybės sunaikinimas“.
Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Didžioji Britanija ir kitos šalys Dmitrijui ir Iljai Medvedevams taiko sankcijas.
