Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba antradienį pranešė, kad Iš Kanados per Atlanto vandenyną slenkantys miškų gaisrų dūmai pasiekė senąjį žemyną.
Visgi didžiuliai dūmų debesys yra labai dideliame aukštyje ir nekelia tiesioginio pavojaus sveikatai, teigiama pranešime.
„Dūmai iš gaisrų Kanados Manitobos ir Saskačevano provincijose atslinko per Atlanto vandenyną“, – nurodė „Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnybos (CAMS).
Gegužės viduryje palydovai užfiksavo dūmus, pasiekusius Graikiją ir rytinę Viduržemio jūros dalį.
„Antrasis, daug didesnis, dūmų debesis paskutinę gegužės savaitę atslinko per Atlanto vandenyną ir birželio 1 dieną pasiekė šiaurės vakarų Europą“, – sakė CAMS.
Manoma, kad artimiausiomis dienomis į žemyną atslinks dar daugiau dūmų debesų.
Gamtinių gaisrų dūmus sudaro dujiniai teršalai, pavyzdžiui, anglies monoksidas, vandens garai ir kietosios dalelės, kurie gali būti ypač pavojingi sveikatai.
Antradienį virš Šiaurės vakarų Prancūzijos, įskaitant Paryžiaus baseiną, prognozuojama didelė anglies monoksido koncentracija.
Link Europos dideliame aukštyje slenkantys dūmai greičiausiai neturės reikšmingos įtakos oro kokybei, tačiau tikėtina, kad dėl jų dangus bus apniukęs, o saulėlydžiai – rausvai oranžiniai.
Centrinėje Kanados dalyje esančioje Manitoboje dėl sausros prasidėjo sudėtingiausias gaisrų sezonas per daugelį metų, o šalies vakaruose esančiame Saskačevane gegužės pabaigoje paskelbta nepaprastoji padėtis, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo evakuoti.
„Centriniai Kanados regionai per kelias savaites patyrė labai intensyvų gaisrų plitimą“, – pažymėjo CAMS vyresnysis mokslininkas Markas Parringtonas.
Kanadiečių pareigūnai prognozuoja, kad šią vasarą centrinėje ir vakarų Kanadoje gaisrų sezonas bus sudėtingesnis nei įprastai, visų pirma dėl didelės sausros.
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, ypač į rytus nuo Baikalo ežero, nuo balandžio pradžios taip pat siautėja dideli miškų gaisrai, dėl kurių į atmosferą išmetama apie 35 mln. tonų anglies dioksido, pranešė „Copernicus“.
