Pančen Lama buvo pagrobtas 1995 m. gegužės 17 d. įgyvendinant, žmogaus teisių aktyvistų teigimu, Pekino seniai puoselėjamą planą kontroliuoti Dalai Lamos įpėdinystę.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) padalinio „Radio Free Asia“ (RFA) originalus kūrinys.
Tibeto Vyriausybė tremtyje ir žmogaus teisių gynimo grupės paragino Kiniją išlaisvinti prieš 30 metų pagrobtą ir nuo to laiko be žinios dingusį Pančen Lamą, antrą pagal svarbą didžiausios Tibeto budizmo atšakos dvasinį lyderį.
„Sulaukusį vos šešerių metų jį pagrobė Kinijos valdžios institucijos – šis veiksmas tebėra vienas ryškiausių Kinijos vykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžių“, – „Radio Free Asia“ (RFA) sakė Daramšaloje (Indija) įsikūrusios Tibeto Vyriausybės tremtyje, vadinamosios Centrinės Tibeto administracijos, atstovas spaudai Tenzinas Lekshay.
„Raginame Kinijos Vyriausybę skubiai atskleisti Pančen Lamos buvimo vietą ir užtikrinti jo gerovę. Kaip dvasinis lyderis ir kaip žmogus jis turi pamatinę teisę laisvai gyventi ir be baimės ar apribojimų vykdyti savo dvasines pareigas“, – teigė T. Lekshay.
1995 m. gegužės 17 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama oficialiai pripažino Gedhuną Choekyi Nyimą 11-uoju Pančen Lama, Pekinas pagrobė tuomet šešerių metų berniuką kartu su jo šeima ir mokytoju.
Jų buvimo vieta lieka nežinoma, nors pasaulio lyderiai ne kartą ragino Kiniją atskleisti informaciją apie Pančen Lamos, kuriam praėjusį mėnesį sukako 36 metai, likimą.
„Prieš 30 metų Kinija ištrėmė šešerių metų berniuką, nes jis žiaurią priespaudą kenčiantiems Tibeto budistams reiškė laisvę. Šiandien raginame nutraukti šią baisią neteisybę ir išlaisvinti G. Ch. Nyimą, 11-ąjį Pančen Lamą“, – kalbėjo JAV Tarptautinės religinės laisvės komisijos (USCIRF) komisaras Asifas Mahmoodas.
Vašingtone įsikūrusi Tarptautinė kampanija už Tibetą (ICT) paragino pasaulio vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę pareikalauti, kad Kinija išlaisvintų Pančen Lamą ir atskleistų jo buvimo vietą bei sveikatos būklę.
„Pančen Lamos ir jo šeimos narių dingimas yra ne išimtis, o taisyklė Tibete, kur Kinijos valdžia griebiasi žmonių grobimo, kankinimų, įkalinimo, vienuolių išvarymo iš vienuolynų, – RFA sakė ICT pirmininkė Tencho Gyatso. – Kinijos veiksmai – teisėto Pančen Lamos dingimas ir netikro Pančen Lamos paskyrimas – rodo, kad ji negerbia religinių laisvių ir žmogaus teisių Tibete.“
Dalai Lamos įpėdinystė
Žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, Pančen Lamos pagrobimas ir kito berniuko – Gyaltseno Norbu – paskyrimas į jo vietą liudija apie Pekino planą kontroliuoti Dalai Lamos įpėdinystę, nes abu lamos istoriškai pripažino vienas kito reinkarnacijas ir buvo vienas kito mokytojais.
„Kinijos Vyriausybė pagrobė šešiametį ir jo šeimą ir pradangino juos 30-čiai metų, kad galėtų kontroliuoti kito Dalai Lamos pasirinkimą, o kartu ir patį Tibeto budizmą“, – sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ tyrėjas Yalkunas Uluyolis.
Kinija teigia galinti paskirti įpėdinį pagal Kinijos įstatymus. 2007 m. Pekinas paskelbė, kad Kinijos Vyriausybė pradės prižiūrėti visų reinkarnuotų Tibeto lamų, arba „gyvųjų budų“, pripažinimą, įskaitant kitą Dalai Lamos įsikūnijimą, kuriam patvirtinti Kinija planuoja pasitelkti savo pačios paskirtą Pančen Lamą.
„Kadangi dabartinis 14-asis Dalai Lama liepos 6 d. švęs savo 90-ąjį gimtadienį, jo įpėdinystės klausimas – ir Tibeto budizmo bei tibetiečių tautos ateitis – tampa vis aktualesnis“, – teigiama „Human Rights Watch“ pareiškime.
Naujoje knygoje Dalai Lama teigė, kad jo reinkarnacija gims „laisvajame pasaulyje“, kurį jis apibūdino kaip esantį už Kinijos ribų.
Ekspertų teigimu, Kinijos sprendimas paskirti Gyaltseną Norbu Pančen Lama rodo Pekino pastangas ne tik kištis į kito Dalai Lamos rinkimus, bet ir pademonstruoti minkštąją galią budistų tautoms visame pasaulyje bei užsitikrinti legitimumą tarp tibetiečių tiek Tibete, tiek tremtyje.
„Žmonių grobimas, sekimas, įkalinimas ir kankinimas yra standartinė Kinijos religinio persekiojimo taktika“, – sakė USCIRF atstovė Maureen Ferguson. Ji paragino JAV Kongresą teikti pirmenybę religijos laisvei ir uždrausti bet kokią mokamą lobistinę veiklą JAV Kinijos komunistų partijos naudai.
„Pekino įvykdytas Pančen Lamos pagrobimas buvo įžeidimas Tibeto žmonėms ir jų religinės laisvės siekiui, – bendrame pareiškime teigė JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas senatorius Jimas Rischas (respublikonas iš Aidaho) ir jo pavaduotoja Jeanne Shaheen (demokratė iš Naujojo Hampšyro). – Raginame Pekiną pateikti patikimų įrodymų, kad G. Ch. Nyima yra sveikas, ir nedelsiant jį paleisti. JAV ir toliau tvirtai rems tibetiečių teisę spręsti savo ateitį, išsaugoti savo kultūrą ir religinę laisvę.“
Kinijos ambasada Vašingtone neatsakė į RFA prašymą pateikti komentarą.
Kultūrinė ir religinė priespauda
Kinija aneksavo Tibetą šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje ir nuo to laiko šią teritoriją valdo despotiškai griežta ranka, stengdamasi nuslopinti budistų tikėjimo apraiškas ir ištrinti tibetiečių kultūrą bei kalbą.
„Šiandien, kai Kinijos valdžia vis uoliau stengiasi sunaikinti Tibeto kultūrą ir identitetą, Pančen Lamos labai trūksta. Dešimtasis Pančen Lama atliko svarbų vaidmenį saugant Tibeto kalbą, religiją ir kultūrinį paveldą Kinijos valdymo laikais“, – sakė T. Lekshay, turėdamas omenyje ankstesnį Pančen Lamą.
10-asis Pančen Lama, griežtai kritikavęs Kinijos Vyriausybės politiką Tibete ir jos poveikį Tibeto kultūrai bei kalbai, septintajame dešimtmetyje buvo nuteistas namų areštu, vėliau daugiau nei dešimtmetį kalintas ir kankintas kalėjime. Jis paslaptingomis aplinkybėmis mirė 1989 m.
Vienas iš jam pateiktų kaltinimų buvo susijęs su 1962 m. jo parašyta 70 000 ženklų peticija, kurioje aprašytas Tibeto vienuolynų naikinimas ir Tibeto žmonių engimas Kinijos invazijos į Tibetą metu ir po jos. Dokumentas buvo įslaptintas, kol jį pavyko gauti Tibeto tyrinėtojui Robertui Barnetui, atskleidusiam, kad Kinijos lyderis Mao Dzedongas jį pavadino „į partiją paleista užnuodyta strėle“.
„Jo (10-ojo Pančen Lamos) balso ir vizijos šiandieniame Tibete labai trūksta“, – sakė T. Lekshay.
