Spaudžiamas derėtis dėl taikos, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rado būdą neapvilti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir pranešė apie vienašališkas trijų dienų paliaubas savo kare Ukrainoje. Ar tai tebus dar viena proga apkaltinti Ukrainą, išvengti Kremliaus pažeminimo rusų akyse, ar paliaubos gali nutiesti kelią ilgalaikei taikai?
Straipsnis trumpai
- Nenorėdamas parodyti D. Trumpui, kad nenori sudaryti ilgalaikio susitarimo dėl taikos Ukrainoje, V. Putinas siūlo trumpalaikes vienašališkas paliaubas ir tikisi laimėti daugiau laiko.
- V. Putino pasiūlyta paliaubų data neatsitiktinė – jų metu vyks viena svarbiausių režimo propagandos švenčių.
- Ukrainiečių smūgiai šiuo laikotarpiu Rusijai būtų itin žeminantys Kremliui.
- Abiem pusėms paliaubos gali būti naudingos, bet užtikrinti jų laikymąsi tokioje ilgoje fronto linijoje itin sunku.
- Nepaisant JAV pareigūnų pareiškimų, kad taikos susitarimas gali būti arti, ekspertai mano, kad karas tęsis ir vasarą.
D. Trumpas žadėjo paliaubas Ukrainoje per pirmąsias 24 savo kadencijos valandas, vėliau tikėjosi jas sudaryti iki Velykų, galų gale – per pirmąsias 100 darbo dienų. Šios ambicijos žlugo, ir nors didžiausi įžeidimai ir kaltinimai nenorint taikos iš Baltųjų rūmų šeimininko skriejo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kryptimi, tačiau „klausimų“ dėl JAV siūlomų paliaubų turi būtent Kremlius.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė derybų su Ukraina galimybę, jei Ukraina nepripažins Krymo ir kitų okupuotų teritorijų Rusijai. Kyjivui tai raudonoji linija. Antradienį Kremlius jau pranešė, kad JAV ir Ukrainos siūlomos 30 dienų paliaubos yra „neįmanomos“.
Rusijos valdžia puikiai suvokia, kad vilkindama derybas rizikuoja prarasti galimybių langą ir, apskritai, D. Trumpo susidomėjimą. Tai Rusijos leidiniui „The Moscow Times“ patvirtino ne vienas šaltinis Rusijos Vyriausybėje, diplomatinėje tarnyboje ir Kremliuje.
„Putinas nenori suteikti Trumpui priežasčių manyti, kad jis pakerta Trumpo bandymus sudaryti taiką. Todėl tokie sporadiški pasiūlymai laikinai mažinti [karinių veiksmų] aktyvumą vos kelioms dienoms yra žaidimas, kurį Putinas žais artimiausiomis savaitėmis, taip tikėdamasis laimėti daugiau laiko“, – LRT.lt teigia Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) vizituojanti bendradarbė Olesia Ogryzko.
V. Putinas vis dar tikisi pergalių mūšio lauke ir nori platesnio susitarimo su Vašingtonu, taip pat ir dėl globalių įtakos sferų pasidalijimo. Tik Rusija mažai ką tegali pasiūlyti JAV.
„[Paliaubos] tai gryna viešųjų ryšių kampanija, kokią matėme ir per Velykas. (...) Svarbiausia buvo perduoti žinutę JAV po [JAV Valstybės sekretoriaus Marco] Rubio „ultimatumo“, kad JAV gali pasitraukti iš proceso ir neatšaukti sankcijų, o gal net įvesti muitus Rusijai. Taip pat ir dėl Trumpo komentarų, kad Putinas vilkina taikos derybų procesą ir jų nevertina rimtai“, – LRT.lt sako Čekijos tarptautinių santykių asociacijos (AMO) tyrimų centro analitikas Pavelas Havlicekas.
Neatsitiktinė data
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Rusijos pasiūlytos vienašališkos paliaubos tėra dar vienas bandymas „manipuliuoti pasauliu“ ir „apgauti JAV“. Anot jo – kam laukti gegužės 8-osios?
V. Putino pasirinkta gegužės 8–11 d. paliaubų data neatsitiktinė. Gegužės 9-ąją Rusija mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare dieną. Ši šventė, kaip ir visas pergalės mitas, yra vienas Kremliaus propagandos įrankių, tariama kova prieš šiandienį nacizmą grindžiamas ir karas Ukrainoje.
„Visa Rusijos visuomenė jau seniai gyvena su „Didžiosios pergalės“ mantra. Kol civilizuotas pasaulis gyvena pagal šūkį „Niekada daugiau“, rusai – pagal „Mes tai galime padaryti darkart“. Gegužės 9-oji yra pergalės kulto viršūnė, įvykiai Rusijoje pašiepiamai vadinami terminu „pobedobisije“ (liet. pergalės karštinė), ir užima praktiškai šventą vietą šiandienos [Rusijos] ideologijoje – ne tik valdančiajam elitui, bet ir eiliniams rusams“, – pabrėžia O. Ogryzko.
Rusijoje tai ir ne darbo diena. Kartu su kitu laisvadieniu – gegužės 1-ąja, daug rusų aplink šią datą planuoja savo atostogas. Todėl bet kokie ukrainiečių smūgiai Maskvai ar kitiems centrams šiuo laikotarpiu būtų itin pastebimi ir žeminantys Kremliui. Pirmaisiais invazijos metais dėl saugumo šventiniai renginiai buvo atšaukti didelėje dalyje Rusijos miestų.
„Per šį laikotarpį daug žmonių pasiima laisvadienius, nedirba, vyksta į savo „dačias“ (užmiesčio vasarnamius), sodybas ir panašiai. Todėl Kremliui bet kokie smūgiai būtų itin nepalankūs, ypač, įsivaizduojant, kad Ukrainos pusė šiai datai galėjo būti numačiusi kažką ypatingo“, – LRT.lt pabrėžia Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) analitikas Kirilas Shamievas.
Pristatydamas savo „paliaubas“ V. Putinas tikisi pasirodyti taikdariu į Maskvą iškilmėms atvykstantiems užsienio šalių lyderiams iš Globaliųjų Pietų bei Azijos regionų, tarp jų ir Kinijos vadovui Xi Jinpingui, Brazilijos, Kubos, Venesuelos, Laoso lyderiams.
Per pastarąsias Velykų paliaubas Rusijos karinių veiksmų intensyvumas buvo sumažėjęs, pasirodė vaizdo įrašai, kaip abi pusės nepatirdamos apšaudymų iš mūšio laukų išneša žuvusiųjų kūnus.
„Nežinome, ar Zelenskis sutiks su pasiūlymu, bet abi pusės yra suinteresuotos laikinomis paliaubomis, tačiau jų laikytis sunku, nes nėra jokios nepriklausomos stebėjimo misijos. Fronto linija yra labai ilga, todėl 100 proc. laikytis paliaubų, mano nuomone, nerealistiška, – teigia K. Shamievas. – Bet, jei Ukraina sutiktų, manau, pamatytume mažesnį konflikto intensyvumą, galbūt nebūtų puolimų, artilerijos ugnies, ilgojo nuotolio smūgių, ypač prieš civilinius taikinius.“
Taika tebėra toli
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė manantis, kad ši savaitė gali būti lemiama pasiekiant taiką Ukrainoje.
„[Rusijos pasiūlytos paliaubos] atitinka tik jos pačios interesus ir nėra rimtas požiūris, kokį matėme tiek iš Ukrainos, tiek iš JAV, kurios reikalavo iš Rusijos 30 dienų paliaubų visose srityse ir be jokių išankstinių sąlygų“, – tvirtina P. Havličekas.
Kremliaus atstovas D. Peskovas jau pareiškė, kad 30 dienų paliaubos yra „neįmanomos“, kol nebus išspręsti „visi niuansai“. Rusijos pareigūnai ir toliau neatsitraukia nuo maksimalistinių karo tikslų ir neužleidžia derybinių pozicijų. Taigi, nori, kad Krymas bei keturi okupuoti Ukrainos regionai iki pat jų administracinių ribų būtų teisiškai pripažinti Rusijos dalimi.
„Dabartiniame etape pasiekti ilgalaikės taikos susitarimą yra nerealu. Pažvelkime, jau taip ilgai bandyta sudaryti tvarias paliaubas, bet nepavyko. Rusija sutiktų su taikos susitarimu tik pasiekusi dalį savo karo tikslų, tada ji galėtų potencialiai sustabdyti karą ir jį atnaujinti ateityje, nebent įvyktų stebuklas ir abi pusės rastų tenkinantį susitarimą“, – teigia K. Shamievas.
Tačiau, jo nuomone, artimiausiu metu toks stebuklas neįvyks.
„Manau, kad vasarą matysime puolamąsias operacijas ir smūgius, o artėjant rudeniui ar žiemai kils diskusijų, ką daryti su konfliktu. Ir čia svarbiausias faktorius, ar Rusija sugebės atitraukti JAV prezidento dėmesį nuo konflikto. Jei Trumpas nuspręs ir pareikš, kad padarė viską, ką gali, Rusija ir Ukraina susitars dėl 30 dienų ar panašių paliaubų, tai reikštų Trumpo dėmesio pabaigą, jis judėtų toliau. Bet kokie kontaktai fronto linijoje jo nebedomintų“, – pabrėžia ekspertas.
