JAV prezidentas sustabdė karinę pagalbą Ukrainai. Šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.
Apie tai „Dienos temoje“ – ukrainiečių politologas, politinių tyrimų centro „Penta“ vadovas Volodymyras Fesenka.
– Kaip Ukrainos politikai ir kariškiai įvertino žinią, kad Amerika stabdo pagalbą? Ar tai buvo prognozuota po to viešo skandalo Vašingtone, ar vis dėlto buvo netikėta?
– Ne, tai nebuvo sensacija, tokių lūkesčių turėjome. Žinoma, tai nemalonūs lūkesčiai, bet buvo viltis, kad visgi gal Trumpas nuo tokių veiksmų susilaikys. Bet reikia suprasti, jog kalbama tik apie karinę pagalbą, kuri buvo skirta dar Bideno prezidentavimo metu. Jokios naujos paramos esant Trumpui nėra. Naujų sprendimų dėl kokios nors ekonominės ar karinės pagalbos Ukrainai nėra nei JAV Kongrese, nei iš paties Trumpo. Šiuo metu yra sustabdyta pagalba, kuri buvo planuojama dar Bideno sprendimu.
– „Financial Times“ tikina, kad dėl sistemų „Patriot“ raketų trūkumo ukrainiečiams reikės rinktis ką ginti: oro uostą, elektrinę ar gamyklą. Kaip greitai tas paramos stabdymas taps juntamas?
– Visų pirma, priminsiu, kad praėjusiais metais amerikiečių karinės pagalbos nebuvo pusę metų, bet visgi Ukraina atsilaikė. <...> Kiek žinau, tam tikrų raketų atsargų turime, amerikiečių ginkluotės atsargų turime maždaug pusei metų. Žinoma, jeigu amerikiečiai ilgam blokuos karinę pagalbą, tuomet tai atsilieps neigiamai, ypač tai liečia sistemų „Patriot“ raketas. Visgi galiu pasakyti, jog pastaraisiais mėnesiais pagrindinis pavojus Ukrainai yra ne Rusijos raketos, o bepiločiai. Kovoje su bepiločiais mes naudojame ne „Patriot“, o kitas sistemas.
– O kaip dėl žvalgybinės informacijos? Jos taip pat neketinama teikti ar yra sustabdyta tik ginkluotė?
– Kol kas nežinoma. Kol kas kalbama (ir tai yra neoficiali informacija, ją patvirtina lenkų šaltiniai), kad bus stabdoma tiekti tik tą ginkluotę, kuri jau buvo numatyta Ukrainai. <...> Kol kas nežinome, ar bus blokuota ir žvalgybinė informacija, ir iš palydovų gaunama informacija. Kol kas tokių žinių neturime. Aišku, tai atsilieptų ir priešlėktuvinei gynybai, ir kai kurių karinių sistemų veikimui fronte.
Bet aš manau, kad tai, kas įvyko, kol kas yra laikina. Nėra visiškai atsisakyta tiekti karinę paramą Ukrainai – tai daugiau Trumpo spaudimo būdas Zelenskiui, ukrainiečių vadovybei. Visų pirma, norima nubausti Zelenskį, kaip teigiama, už nepagarbą Trumpui, nors iš tiesų ten buvo kalbama apie abiejų pusių gana emocingą reakciją, bet Trumpui labai svarbus statusas ir rodoma pagarba.
Antra, būtina atsižvelgti į tai, kad jei kalbame apie ginklų tiekimą, jei tiekimas bus nutrauktas, tai neigiamai atsilieps ir amerikiečių karinei pramonei. Taip, tai dabar yra spaudimo priemonė Ukrainai, noras priversti Ukrainą daryti nuolaidų būsimose derybose dėl taikos (nors tokios derybos kol kas neprasidėjo), bet Trumpas, mano nuomone, visgi keis taktiką. Ši priemonė, greičiausiai, bus laikina.
– Jūs sakote, kad tai yra spaudimas prezidentui Zelenskiui. Ar, jūsų manymu, jis vis dėlto bus priverstas atsiprašyti, kaip to reikalauja Trumpas ir kai kurie jo administracijos žmonės, ar vis dėlto tai yra neįmanoma? Ar vis dėlto Ukrainos prezidentas neketina atsiprašyti ir tada Zelenskis bus spaudžiamas atsistatydinti, o tai jau yra Kremliaus planas?
– Ne, esu įsitikinęs, jog prezidentas neatsistatydins. Jis nedarė nuolaidų pačiomis sunkiausiomis karo dienomis, tada, kai priešas buvo prie Ukrainos sostinės, tuo labiau jis nedarys nuolaidų Trumpui. Mes jau matėme tokį spaudimą prieš keletą dienų dėl išteklių. Po to, po aštrios kritikos Zelenskio adresu, buvo pauzė, uždarame rate vyko sudėtingos derybos, kuriose, iš vienos pusės, Ukraina parodė savo lankstumą, pasiruošimą kompromisui, iš kitos – apgynė savo interesus. Aš manau, kad tai vyks ir toliau. Mes pasirengę deryboms, bet mes ginsime savo interesus. Reikia atsižvelgti į tai, jog Trumpas yra suinteresuotas, kad derybos su Ukraina būtų atnaujintos.
Pagal jo pareiškimus matome, jog jis yra suinteresuotas, kad susitarimas dėl išteklių būtų pasirašytas. Derybos vyksta uždaru režimu. Yra informacijos, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis. Manau, kad tai bus pirmas žingsnis į deeskalaciją tarp Ukrainos ir JAV.
Antra, Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje kaip įmanoma greičiau, tačiau reikia susitarti ne tik su Putinu, bet ir su Ukraina. Ukraina pasirengusi tartis, todėl problema yra ne atsiprašymas. Taip, ta tema vienaip ar kitaip gali kilti, bet manau, jog pagrindinis dėmesys bus skirtas realioms deryboms ir nuo to priklausys tolimesni santykiai.
– Ar aš teisingai supratau, kad JAV ir Ukraina iki šiol derasi uždaru režimu dėl gamtinių išteklių?
– Sutartis dėl išteklių parengta, ji buvo suderinta dar prieš vizitą į Vašingtoną. Aš nežinau kitos informacijos, nežinau, kad būtų keistas sutarties turinys. Variantas, kuris buvo anksčiau suderintas, ir liko. Vakar naktį iš pirmadienio į antradienį pasirodė informacijos, <...> kad jau pasiektas preliminarus susitarimas pasirašyti sutartį dėl išteklių artimiausiu metu. Kol kas kokių nors patvirtinimų iš JAV nėra, žiūrėsime, kaip situacija vystysis toliau. Jeigu pasirodys informacija, kad sutartį dėl išteklių galima pasirašyti, neatmetu, jog tai bus pirmas žingsnis į abipusių santykių deeskalaciją.
Dėl derybų dėl taikos reikia pabrėžti ne asmeniškumus tarp Trumpo ir Zelenskio. Dėl ugnies nutraukimo turi tartis ne politikai. Taip, jie priima politinius sprendimus ir čia problema yra Putinas.
Tam, kad būtų realus ugnies nutraukimas, turi prasidėti tiesioginės, techninės derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, jas turi vesti diplomatai ir kariškiai. Jie turi suderinti liniją, kur bus nutraukta ugnis, jie turi suderinti procedūras, ugnies nutraukimo protokolą, kaip tai bus kontroliuojama, koks bus taikomas mechanizmas – apie tai reikia kalbėti ir derėtis. Manau, kad ukrainiečiai per savo kanalus, per Europos lyderius, per savo draugus rodys, kad Ukraina yra pasirengusi realioms deryboms dėl ugnies nutraukimo. Todėl ukrainiečiai dabar akcentuos ne kokius nors statuso klausimus, atsiprašymą ar ne, o tuos dalykus, kurie turi įtakos didžiajai politikai.
Susitarimas dėl išteklių, tai viena. Antra, derybų dėl taikos pradžia. Čia bus sutelkti ukrainiečių veiksmai. Žinoma, dabar jau vyksta derinimas dėl to, kad mūsų Europos partneriai taptų tarpininkais tarp Trumpo ir Ukrainos.
– Ar aš teisingai suprantu, kad sutarties pasirašymas dėl išteklių, taikos derybos – visa tai turėtų vykti, kai Ukrainos prezidentu bus Zelenskis. Apie jokį jo pasitraukimą kalbos nėra, apie ką užsimena JAV pusė?
– JAV apie tai kalbėjo ir anksčiau, ir iki Zelenskio vizito apie tai kalbėjo Baltieji rūmai. Galima kalbėti ką nori. JAV neturi instrumentų pakeisti valdžią Ukrainoje, kaip ir bet kuri kita šalis neturi tokių instrumentų. Nesvarbu, ar tai būtų Vokietija, ar Didžioji Britanija, ar kita šalis. Priminsiu, kad Trumpo administracijos atstovas Vokietijos rinkimų metu atvirai rėmė partiją „Alternatyva Vokietijai“.
Tai buvo matoma iki Musko palaikymo. Šiuo metu aš nežinau nė vienos politinės jėgos mūsų šalyje, kuri remtų Trumpą ir reikalautų iš Zelenskio atsistatydinimo ar jo pakeitimo. Netgi jo kritikai, jo priešininkai, pavyzdžiui, buvęs prezidentas P. Porošenka, kuris labai įsižeidė ir dėl Zelenskio, ir dėl sankcijų, netgi jis supranta, jog ukrainiečių visuomenė dabar yra Zelenskio pusėje, todėl jokio Zelenskio atsistatydinimo karo sąlygomis nebus.
– Labai jums ačiū.
