Reprodukcinės teisės pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje atsidūrė diskusijų centre. Donaldui Trumpui pradedant eiti pareigas po kampanijos, kurios pagrindinė tema buvo abortų prieinamumas, Europa taip pat atsidūrė liberalios politikos ir ribojančių įstatymų kryžkelėje. Visame pasaulyje stiprėjant judėjimams prieš abortus, aktyvistai siekia, kad visoje ES būtų užtikrintos galimybės saugiai nutraukti nėštumą. Nuo Vengrijos iki Italijos, Prancūzijos, Suomijos ir kitų šalių – pažvelkime į teisę į nėštumo nutraukimą iš Europos perspektyvos.
„Nebūčiau susitvarkiusi su dar vienu nėštumu nei psichologiškai, nei fiziškai. Bet procedūra buvo siaubinga“, – prisimena 32 metų vengrė Hanna (vardas pakeistas), turinti psichologės kvalifikaciją. Kai 2023 m. vasarą Budapešte ji nusprendė nutraukti nėštumą, dviejų vaikų motina turėjo dalyvauti dviejuose susitikimuose su gydytojais, kurių tikslas buvo įtikinti ją persigalvoti, pasakoja Hanna. Galiausiai jai pavyko atlikti chirurginį nėštumo nutraukimą likus vos penkioms dienoms iki teisės aktais nustatyto 12 savaičių termino.
Viso proceso metu jai reikėjo du kartus klausytis vaisiaus širdies plakimo, taip pat jai buvo įteiktas dokumentas apie vaisiaus gyvybinius duomenis ir amžių. „Tai siaubinga... Nenori to daryti. Tai mane išsekino psichologiškai ir didino ir taip stiprų kaltės jausmą dėl sunkaus sprendimo“, – pasakojo ji „Europos perspektyvai”.
Vengrijoje konservatyvi premjero Viktoro Orbáno vyriausybė pastaraisiais metais palaipsniui siaurino reprodukcines teises. Hannos patirtis – tai pasekmė 2022 m. rugsėjį priimto įstatymo, sakančio, kad aborto siekiantys žmonės turi būti supažindinti su vaisiaus „gyvybinėmis funkcijomis“ „aiškiai suprantamu būdu“. Nors tai pristatoma kaip rekomendacija, o ne griežtas teisinis reikalavimas, šio proceso metu nėštumą nutraukti norinti moteris dažnai verčiama išklausyti vaisiaus širdies plakimą.
Kita vengrė, 28 metų Jennifer iš Dėro miesto, nusprendė nėštumą nutraukti kaimyninėje Austrijoje, kas jai kainavo 500 eurų. Klinikoje buvo „pilna pacienčių, daugiausia iš Vengrijos ir Slovakijos“, pamena ji.
„Austrijoje nebuvo jokių klausimų, jokių kūdikio vaizdo įrašų žiūrėjimo, širdies ūžesių klausymo ir visų kitų dalykų, kurie mane būtų sujaudinę. Niekas nekvestionavo mano sprendimo ir nevertė jausti gėdos, – sako ji. – Jei galite sau tai leisti, rekomenduočiau vykti į užsienį ir gauti geresnę priežiūrą. Procesas buvo emociškai sunkus, bet buvo malonu, kad su manimi buvo elgiamasi pagarbiai ir oriai. Tai labai pakeitė situaciją.“
Dvi realybės
Šios istorijos rodo, kad Europoje reprodukcinės teisės užtikrinamos labai nevienodai. Vienos šalys priima pažangius teisės aktus, o kitos turi vienus konservatyviausių įstatymų visame pasaulyje. 2024 m. kovą Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kurios konstitucijoje aiškiai įtvirtinta teisė į nėštumo nutraukimą – ji tapo Europos lydere užtikrinant abortų prieinamumą.
Slovėnija taip pat yra puikus teisės į abortą užtikrinimo pavyzdys. Nors ši teisė nėra aiškiai paminėta jos konstitucijoje, nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. Slovėnijos pagrindinio įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta pasirinkimo gimdyti vaikus laisvė. Šiuo metu šalis gali pasigirti vienu mažiausių Europoje paauglių abortų skaičiumi.
„Slovėnijos pavyzdys rodo, kaip abortų prieinamumo normalizavimas ir visapusiško švietimo integravimas lemia geresnius rezultatus“, – sako Slovėnijos aktyvistė Nika Kovač, europinės kampanijos „Mano balsas, mano pasirinkimas” koordinatorė. „Kai abortai yra legalūs ir prieinami, abortų skaičius statistiškai mažėja geresnio lytinio švietimo dėka“, – aiškina ji.
O Maltoje nėštumo nutraukimas buvo uždraustas iki pat 2023 m. – net ir tais atvejais, kai moters gyvybei grėsdavo pavojus. Neseniai pakeistas įstatymas ir toliau išliko labai griežtas, jame neatsižvelgiama į tokias aplinkybes kaip seksualinė prievarta ar vaisiaus anomalijos.
Šioje itin krikščioniškoje šalyje, kurioje Romos katalikybė yra valstybinė religija, išlieka didelis pasipriešinimas abortams: devyni iš dešimties piliečių nepritaria abortų legalizavimui, praneša RTBF. Kai 2004 m. Malta stojo į Europos Sąjungą, ji pasirūpino kad jokios ES sutartys nekeistų nacionalinių abortus reglamentuojančių įstatymų.
Katalikų bažnyčios įtaka galėtų paaiškinti Maltos politiką reprodukcinių teisių atžvilgiu. Savo 2025 m. kreipimesi į diplomatinį korpusą popiežius Pranciškus teisės į abortą sąvoką pavadino „nepriimtina“, teigdamas, kad ji „prieštarauja žmogaus teisėms, ypač teisei į gyvybę“, praneša „Vatican News“. Pasak pontifiko, „turi būti saugoma visa gyvybė, kiekviena jos akimirka, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, nes nė vienas vaikas nėra klaida ir nėra kaltas dėl savo egzistavimo, lygiai taip pat kaip iš nė vieno pagyvenusio ar sergančio žmogaus negalima atimti vilties ir jo atmesti kaip nereikalingo“.
„Iš 49 Europos regiono šalių 44-iose abortai yra įteisinti, atsižvelgiant į pageidavimą ar socioekonomines aplinkybes“, – aiškina Ženevoje įsikūrusio Reprodukcinių teisių centro (CRR) Europos regiono direktorė Leah Hoctor. RTS ir „Swissinfo“ duotame interviu „Europos perspektyvai“ ji nurodo Maltą kaip vieną iš penkių išimčių Europoje, greta Andoros, Lichtenšteino, Monako ir Lenkijos, „kur abortai iš esmės yra neprieinami“.
Milijonai moterų be saugios ir prieinamos išeities
Lenkijoje nėštumo nutraukti neleidžiama nei moters pageidavimu, nei dėl socioekonominių priežasčių nuo 1990 m. Konstitucinis tribunolas 2020 m. spalio mėn. dar labiau sugriežtino apribojimus, uždraudė abortą net vaisiaus anomalijų atveju. Šiuo sprendimu faktiškai įvestas beveik visiškas draudimas, todėl daugybė moterų neturi galimybių teisėtai nutraukti nėštumą.
Siekdami padėti moterims įveikti šiuos suvaržymus, aktyvistai įsteigė iniciatyvą „Ciocia Czesia“ (liet. Teta čekė), padedančią moterims nuvykti į Čekiją atlikti procedūros. Viena iš jos įkūrėjų Jolanta Nowaczyk, duodama interviu „Europos perspektyvai“, sakė: „Vėlesnėse nėštumo stadijose kelionė į užsienį dėl aborto gali būti vienintelis įmanomas pasirinkimas. Pavyzdžiui, žmonės paprastai sužino, kad vaisius yra apsigimęs maždaug 15 ar 16 nėštumo savaitę, o tai yra šiek tiek per vėlai, kad būtų galima vartoti tabletes. Tokiais atvejais jos paprastai keliaujama į tokias šalis kaip Čekija, Nyderlandai ar Jungtinė Karalystė“.
Tačiau keliauti gali ne visos. 44 metų Magdalena iš Torunės prisimena: „Pirmą kartą abortą pasidariau būdama 24 metų, pasinaudodama medikamentais, kuriuos radau per skelbimą laikraštyje. Jie buvo parduodami „menstruacijų atstatymui“. Iš viso pasidariau penkis abortus ir visada juos darydavausi namuose, viena, naudodama tabletes, kurias nusipirkdavau internetu. Kelionės į užsienį man niekada nebuvo išeitis, negalėjau sau to leisti finansiškai.“
„Tik tos moterys, kurios turi pinigų kelionei į kitą šalį, gali gauti atostogų ir susimokėti už viešbutį bei procedūrą, gali tai padaryti saugiai ir greitai“, – komentuoja kampanijos „Mano balsas, mano pasirinkimas” atstovė N. Kovač.
Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visos ES moterys galėtų nemokamai gauti saugias nėštumo nutraukimo paslaugas, kad ir kur jos gyventų. „Padėtis Europoje yra daug blogesnė, nei manėme, – sako N. Kovač, komentuodama kampanijos atliktą abortų prieinamumo tyrimą. – Dvidešimt milijonų moterų neturi galimybės pasidaryti saugų ir prieinamą abortą“.
Abortų įteisinimas ES lygmeniu nėra išeitis, nes pagal ES sutartis, ši sritis reguliuojama nacionaliniu lygiu. Vietoje to kampanija siekia tokios politikos, kuri leistų moterims iš šalių, turinčių ribojančius įstatymus, pasinaudoti aborto galimybe kitose šalyse. 2024 m. gruodžio mėn. kampanijos „Mano balsas, mano pasirinkimas“ metu buvo surinkta milijonas parašų, remiančių siūlomą europinį abortų įstatymą.
Sisteminės kliūtys
„Net ir šalyse, kuriose yra teisėta prieiga, sisteminės kliūtys dažnai trukdo moterims laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako CRR atstovė L. Hoctor. Tai pasakytina ir apie tokias šalis kaip Prancūzija: 2024 m. rugsėjį paskelbtoje apklausoje 82 proc. abortą pasidariusių moterų teigė, kad kliūčių vis dar esama, nurodydamos ilgą laukimo laiką ir prieigos skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių, praneša „Radio France“.
Kai kuriose šalyse, kuriose teisės aktai suteikia teisę į saugią procedūrą, dėl sunkumų ieškant paslaugų teikėjo moterims gali tekti keliauti toli nuo namų. Taip yra Portugalijoje. Remiantis neseniai paskelbta Bendrosios sveikatos priežiūros veiklos inspekcijos ataskaita, daugelis šalies gydytojų tvirtina, kad jie prieštarauja abortams pagal sąžinės laisvę, todėl sveikatos priežiūros įstaigos priverstos pacientes nukreipti kitur.
Dėl to daugybė Portugalijos moterų būna priverstos procedūrai keliauti į užsienį. Vien 2023 m. 530 keliavo į klinikas Ispanijos pasienio miestuose Vige ir Badachosoje, RTP sakė kampanijos „Mano balsas, mano pasirinkimas“ vietos koordinatorė Diana Pinto. Vis dėlto ir Ispanijoje esama spragų: nuo 2011 iki 2020 m. 45 tūkst. ispanių darytis aborto turėjo vykti už savo provincijos ribų, 2022 m. pranešė RTVE.
2025 m. sausio 10 d. Portugalijos parlamentas Socialistų partijos (PS) inicijuotoje sesijoje svarstė abortų įstatymo pataisų projektus. Be kitų pataisų, PS siekė pailginti teisinį laikotarpį, per kurį leidžiama atlikti abortą. Galiausiai visi siūlomi pakeitimai buvo atmesti – tokį rezultatą labai palankiai įvertino Portugalijos vyskupų konferencijos Nuolatinė taryba, praneša RTP.
Nors Italijoje abortai įteisinti nuo 1978 m., dėl didelio skaičiaus žmonių, prieštaraujančių abortui pagal sąžinės laisvę (kai kuriuose regionuose – iki 90 proc.), moterys dažnai priverstos naudotis privačios sveikatos priežiūros paslaugomis arba kreiptis į pasirinkimą remiančias grupes.
Taip nutiko Kiarai, gyvenančiai Brešos provincijoje Lombardijos regione. Kiara sužinojo, kad yra nėščia 2022 m. kovo mėn. „Nutraukti nėštumą ketinau iš karto, nes neketinu tapti motina, – pasakoja ji „Europos perspektyvai“, – tačiau nuėjusi pas savo šeimos gydytoją sužinojau, kad jis prieštarauja pagal sąžinės laisvę.“
Tuomet ji „Telegram“ tinkle rado grupę „IVG Sto benissimo“ – šis Italijoje veikiantis tinklas suveda moteris su arčiausiai jų esančiais abortus atliekančiais medicinos paslaugų teikėjais.
Panašioje padėtyje atsidūrė ir 34 metų Greta iš Florencijos Toskanoje. 2019 m. ji sužinojo esanti nėščia, tačiau jos gydytojas pareiškė, kad neišduos nėštumą patvirtinančios pažymos – jos reikia norint pasidaryti abortą. Gretai teko kreiptis į privatų ginekologą. „Dėl to man liko didelis kartėlis, niekas neturėtų eiti pas privatų ginekologą vien tam, kad gautų pažymą“, – sako ji.
2021 m. visuomeninis transliuotojas „Rai 3“, rengdamas televizijos laidą „Rebus“, susitiko su viena iš gydytojų, atsisakančių atlikti abortus pagal sąžinės laisvę, daktare Maria Rosa D'Anna, Palermo ligoninės „Fatebenefratelli“ pediatrijos skyriaus direktore.
„Sukūriau kliniką, kurioje teikiama pagalba visoms atvykstančioms pacientėms, susiduriančioms su sunkumais išnešioti vaisių iki galo. Siūlome alternatyvą, t. y. tęsti nėštumą padedant šiai laisvai prieinamai klinikai, kad jų pasirinkimas būtų sąmoningesnis“, – aiškina ji.
„Visada jaudinuosi, kai pirmą kartą pas mane ateina nėščia pacientė, – sako ji. – Būti „sąžinės prieštarautoja” man reiškia padėti visoms toms pacientėms, kurioms sunku apsispręsti. Galbūt išklausius abortui nepritariančio gydytojo pasakojimą, jų nuomonė gali pasikeisti“.
Nors ji sako gerbianti įstatymą Nr. 194, kuriuo 1978 m. Italijoje buvo įteisinti abortai, priduria: „Tačiau abortas negali būti kontracepcijos priemonė.“
Italijos ultradešinioji vyriausybė, kuriai vadovauja premjerės Giorgios Meloni partija „Italijos broliai“, ne kartą sulaukė kaltinimų, kad griauna moterų reprodukcines teises ir remia prieš abortus pasisakančias kampanijas. Balandžio 23 d. Italijos Senatas galutinai pritarė „Italijos brolių“ pasiūlytai pataisai, leidžiančiai prieš abortus pasisakančioms asociacijoms veikti šeimos planavimo klinikose. Kai kuriose ligoninėse jos netgi turi specialius kabinetus tuose pačiuose koridoriuose, kur atliekami abortai.
Judėjimai už gyvybę Italijoje jau sulaukia institucinės paramos ir vietiniu lygmeniu. 2022 m. Pjemonto regiono tarybos narys ir „Italijos brolių“ atstovas Maurizio Marrone skyrė 460 tūkst. eurų asociacijoms, aukštinančioms „socialinę motinystės vertę“ ir saugančioms „atsirandančią gyvybę“. Ši suma 2023 ir 2024 m. padvigubėjo.
Laura Onofri, prieš diskriminaciją lyties pagrindu kovojančios asociacijos „Se Non Ora Quando? Torino“ pirmininkė, pažymėjo, kad į kvietimą teikti paraiškas atsiliepė tik už gyvybę pasisakančios grupės: „Akivaizdus noras moterims daryti spaudimą atsisakyti aborto.“
Baudžiamasis kodeksas ir papajų seminarai
Pasaulio sveikatos organizacija savo gairėse, skirtose pagerinti abortų priežiūrą visame pasaulyje, rekomenduoja visiškai dekriminalizuoti šią procedūrą.
Tačiau kai kuriose Europos šalyse baudžiamajame kodekse vis dar yra straipsnių apie abortus. CRR atstovė Leah Hoctor komentuoja: „Du pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Tai dvi šalys, kuriose moterys, jei to reikia, iš principo gali pasidaryti abortą. Tačiau dėl to, kaip tai traktuojama baudžiamajame kodekse, vis dar yra daug su tuo susijusių stigmų. Jungtinėje Karalystėje pastebėjome, kad padaugėjo baudžiamojo persekiojimo atvejų moterims, kurios siekė ir pasidarė abortą ne pagal įstatymą. Akivaizdu, kad tai mums kelia didelį susirūpinimą.“
Nėštumo nutraukimas Vokietijoje vis dar oficialiai laikomas baudžiamuoju nusižengimu. „Baudžiamieji įstatymai gąsdina, – priduria L. Hoctor. – Gydytojai gali vengti teikti teisėtas paslaugas, o moterys patiria nereikalingą stresą ir stigmatizavimą.“
2024 m. spalį 22 organizacijų koalicija paragino Vokietijos parlamentą Bundestagą priimti teisės aktą, kuriuo abortai būtų išbraukti iš baudžiamojo kodekso ir būtų išplėsta galimybė atlikti šią procedūrą nuo 12 iki 22 nėštumo savaitės.
Teisinis abortų statusas Vokietijoje lėmė tai, kad gydytojams trūksta šios srities medicinos mokymų. „Medicinos darbuotojai nėra mokomi apie šią procedūrą, nes tai nėra įprasta jų studijų dalis“, – pabrėžia L. Hoctor.
Ši spraga paskatino teisių gynimo grupes organizuoti „papajų seminarus“, kuriuose specialistai tobulina aborto atlikimo techniką naudodami papajas, kaip 2024 m. gegužę pranešė BR.
2002 m. Šveicarijoje piliečiai pritarė, kad procedūra būtų legali pirmąsias 12 nėštumo savaičių, „esant raštiškam moters prašymui ir patvirtinimui, kad ji kenčia“. Pasak Šveicarijos seksualinės sveikatos organizacijos „Santé Sexuelle Suisse” direktorės Barbaros Berger, šis reikalavimas ir tai, kad abortų įstatymai vis dar reglamentuojami Baudžiamajame kodekse, sukuria nuolatinę stigmą.
„Tokia sistema uždeda didelę naštą medicinos darbuotojams, kurie nori įsitikinti, kad moteris priima teisingą sprendimą. Tai veda prie moralizavimo“, – sakė ji 2023 m. interviu „SWI swissinfo.ch”.
„Santé Sexuelle Suisse” teigia, kad sprendimas akivaizdus: abortai Šveicarijoje turėtų būti reglamentuojami ne Baudžiamajame kodekse, o visuomenės sveikatos teisės aktais, kaip Prancūzijoje. B. Berger mano, kad tai leistų pacientei pačiai rinktis, ji galėtų pirmenybę teikti savo sveikatai. „Moteriai priėmus sprendimą, abortas jai turėtų būti prieinamas nedelsiant ir be kliūčių“, – sakė ji.
Istoriniai pokyčiai
Nepaisant iššūkių nemažoje Europos dalyke, kai kuriose šalyse, iki šiol griežtai ribojusiose abortus, padėtis keičiasi. 2018 m. Airija istoriniu referendumu panaikino aštuntąją pataisą, kuri pripažino motinos ir vaisiaus „lygią teisę į gyvybę“. Šis pakeitimas leido Airijos parlamentui priimti teisės aktus dėl nėštumo nutraukimo, todėl buvo įteisinti abortai iki 12 nėštumo savaitės, o tam tikromis aplinkybėmis ir vėliau. Šalyje ir toliau aktyviai veikia prieš abortus pasisakantys judėjimai, kurie toliau ginčija tam tikrus galiojančių teisės aktų aspektus ir pasisako už papildomus apribojimus.
Tuo tarpu 2023 m. Suomijoje priimta novatoriška reforma, leidžianti moterims nutraukti nėštumą iki 12 savaičių nepagrindžiant savo prašymo. Iki šios reformos Suomijoje galiojo griežčiausi abortų įstatymai Šiaurės šalių regione, pagal kuriuos, norint nutraukti nėštumą, reikėjo dviejų gydytojų pritarimo.
Suomijos sveikatos ir gerovės instituto statistikos duomenimis, nors ir palengvino abortų prieinamumą ir sumažino su jais susijusią stigmą, įstatymo pakeitimas neturėjo didelės įtakos procedūrų skaičiui. Kelias į šį istorinį parlamento balsavimą prasidėjo nuo piliečių iniciatyvos „Oma Tahto” (liet. Savo valia), privertusios įstatymų leidėjus atsižvelgti į visuomenės poreikį siekti didesnės autonomijos.
Rengiant šią publikaciją, vienuolika moterų pasidalijo savo asmeninėmis istorijomis, nors ir ne visos yra cituojamos. Ypatingai dėkojame kiekvienai iš jų.
„Europos perspektyva” – tai naujienų dalijimosi projektas, jungiantis Europos visuomeninę žiniasklaidą. Daugiau informacijos rasite čia.
Autoriai: Martin Sterba (CT), Catherine Tonero and Garry Wantiez (RTBF), Rachel Barbara Häubi (Swissinfo/ RTS), Veronica DeVore (Swissinfo), Sara Badilini (EBU), Alexiane Lerouge (EBU), Lili Rutai (EBU).
Papildomas turinys: AFP, Arte, BR (Vokietija), Franceinfo (Prancūzija), RTBF (Belgija), RTE (Airija), RTP (Portugalija), RTVE (Ispanija) and Swissinfo (Šveicarija).
Redaktorė: Kate de Pury (EBU)
Vertimas: Aistė Malonytė
Projekto vadovės: Veronica DeVore (Swissinfo) ir Alexiane Lerouge (EBU)
