JAV prezidento Joe Bideno patarėjai pernai stengėsi perduoti perspėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kai amerikiečių žvalgyba sužinojo apie Rusijos karinio dalinio planus siųsti sprogstamuosius užtaisus krovininiais lėktuvais, praneša leidinys „The New York Times“ (NYT).
Vasarą fiksuoti keli atvejai, kai Vokietijos, Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose užsidegė siuntos, tada beveik nekilo abejonių, kad tai Rusijos organizuotas sabotažas. Šios siuntos buvo siųstos iš Vilniaus, incidentai įvyko Leipcige, Birmingeme ir Lenkijoje. Tai buvo GRU „bandymai lauko sąlygomis“.
Tačiau rugpjūtį Baltųjų rūmų pareigūnai gavo slaptos žvalgybinės informacijos, kad Maskva turi gerokai didesnių planų: karą Ukrainoje perkelti į Amerikos teritoriją. Tuomet imta svarstyti, kaip perduoti žinią vieninteliam žmogui, galinčiam užkirsti tam kelią, – Vladimirui Putinui.
Aukščiausi J. Bideno patarėjai nagrinėjo Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vadovų pokalbius, kuriuose buvo aptariami planai bandyti siųsti kasdieninio naudojimo objektus, kurie užsidegtų. Kai rusai suprato, kaip tokios siuntos praeina krovinių tikrinimo sistemas, kiek laiko užtrunka jų siuntimas, jie rengėsi kitam žingsniui – siųsti tokias siuntas lėktuvais į JAV ir Kanadą, kur siuntos užsidegtų iškraunant. Didžiausią nerimą kėlė siuntos krovininiuose lėktuvuose, tačiau nerimauta ir dėl keleivinių lėktuvų gabenamų siuntų.
„Katastrofiškos klaidos rizika buvo akivaizdi, – neseniai interviu sakė JAV vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkas. – Kad jie užsidegs pilnai pakrautame orlaivyje.“
Rugpjūtį A. Mayorkas įvedė naujus krovinių tikrinimo reikalavimus. Spalį, kai perspėjimai iškilo viešumon, jis slapta spaudė didžiausių į JAV skrydžius vykdančių avialinijų vadovus greitinti žingsnius, skirtus užkirsti kelią katastrofoms ore. Dalis tokių prevencinių priemonių buvo paviešintos, dalis – ne.
Tačiau Baltųjų rūmų pareigūnai stengėsi nustatyti, ar pats V. Putinas žinojo apie šį planą, todėl buvo dedamos pastangos jį perspėti nutraukti tokius veiksmus.
Panašiai kaip 2022 m. spalį, kai JAV manė, kad Rusija ketina panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, J. Bidenas pasiuntė savo nac. saugumo patarėją Jake`ą Sullivaną, CŽA direktorių Williamą J. Burnsą perduoti seriją perspėjimų V. Putino patarėjams. Kaip teigė vienas aukšto rango pareigūnas, reikėjo daug pokalbių užtikrinti, kad žinutė pasiektų V. Putino ausis ir būtų išgirsta.
Perspėjimo esmė – jei toks sabotažas nusineštų daug aukų sausumoje arba ore, JAV priverstų Rusiją atsakyti dėl „terorizmo įgalinimo“. J. Sullivanas ir W. Burnsas nedetalizavo, koks būtų JAV atsakas, bet leido suprasti, kad tai šešėlinį Vašingtono ir Maskvos karą perkeltų į naujas plotmes.
J. Sullivanas iniciavo pokalbius su V. Putino patarėju Jurijumi Ušakovu dėl aptikto pasikėsinimo į Vokietijos ginklų gamintojo „Rheinmetall“ plano, bet Rusijos pareigūnas neigė Maskvos atsakomybę. J. Sullivanas taip pat pasakė, kad J. Bideno administracija mano, jog atsakomybė už užsidegančių įrenginių siuntimą taip pat tenka Rusijai, ir kad ji kelia grėsmę civilių gyvybėms. W. Burnsas panašius argumentus išdėstė Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui. Tai daryta remiantis prielaida, kad jie palaiko artimą kontaktą su V. Putinu.s
Perspėjimas pasiekė V. Putiną, NYT sakė pareigūnai, ir atrodo, turėjo norimą efektą – tokie incidentai Europoje bent kol kas liovėsi. Tačiau neaišku, ar V. Putinas įsakė juos nutraukti ir kaip ilgam. Pareigūnai teigia, kad Rusija gali tiesiog rengtis sukurti geresnius ir slaptesnius sabotažo įrenginius.
