2025 metais baigsis Kinijos valdžios paskelbtas dešimtmečio planas, turėjęs valstybės ekonomiką pritaikyti aukštųjų technologijų gamybai ir iškelti Xi Jinpingo režimą tarp technologijų pramonės lyderių, taip metant iššūkį JAV. Tačiau Pekinas nesitikėjo Vašingtono prekybos apribojimų, inicijuotų tiek respublikonų, tiek demokratų administracijų, kurie paveikė vieną svarbiausių Pekino plano aspektų – siekį sukurti puslaidininkių gamybos grandinę šalies viduje.
Kinija yra viena svarbiausių žaidėjų naujųjų technologijų, telekomunikacijų ir žaliosios energetikos rinkoje, tačiau netikėti Vašingtono apribojimai naujausių puslaidininkių, kurie yra esminiai komponentai naujai kylančiose pramonės šakose, tokiose kaip dirbtinis intelektas, stabdo Pekino technologinį proveržį ir planus.
„Donaldo Trumpo ir Joe Bideno administracijos labai skirtingos, bet dalykas, kuris jungia abi didžiąsias partijas, – tai suvokimas, kad Kinijos augimas yra grėsmė JAV“, – teigė Konstantinas Andrijauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas. Todėl svarbu suprasti, kaip Kinija pateko į šią situaciją ir kaip tai gali atsiliepti tolimesniam Kinijos siekiui tapti technologine lydere?
Kas tas Kinijos dešimtmečio planas?
2015 metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė nacionalinę strategiją, siekiančią užtikrinti valstybės savarankiškumą strategiškai svarbių technologijų ir jų komponentų, kuriuos tiekė Vakarai, srityse. Ši strategija pavadinta „Made in China 2025“ vardu ir vienu pagrindinių jos tikslų tapo lustų pramonės savarankiškumas, turėjęs išaugti nuo 10 proc. 2015-aisiais iki 70 proc. 2025 metais.
„Šiuo planu siekiama ne tik technologiškai pasivyti Vakarų kapitalistines ekonomikas, bet ir aplenkti“, – teigė K. Andrijauskas.
Noras pasivyti Vakarų ekonomikas lustų rinkoje yra labai svarbus Kinijos technologijų pramonei, nes Pekino paklausa sudarė 60 proc. globalios puslaidininkių rinkos, nors pati pramonė gamino tik 13 proc. rinkoje esančių lustų. Pekinas, siekdamas spręsti šią problemą, GIS analitinio centro duomenimis, nuo 2015 metų į savo puslaidininkių pramonę investavo apie 150 milijardų JAV dolerių. Savarankiška Pekino lustų gamybos grandinė sumažintų priklausomybę nuo Vakarų ir leistų konkuruoti su JAV dėl technologijų industrijos lyderio pozicijos.
Tiesa, Pekino noras užimti technologijų lyderės poziciją susijęs ne tik su nuo Vakarų nepriklausoma lustų tiekimo grandine, bet ir su inovaciniu proveržiu, kuris užtikrintų geresnę poziciją tarptautinėje erdvėje.
„Visos proveržio technologijos yra, iš esmės, dvejopos paskirties, lyderystė vienoje šių technologijų automatiškai suteikia daug galios, nebūtinai vertinant prestižo ar ekonominius terminus,“ – teigė TSPMI docentas.
Anot analitinio centro „Council on Foreign Relations“ analizės, sėkmingai įgyvendintas planas „Made in China 2025“ leistų Pekinui pasiekti kitą tikslą – iki 2049 metų, kai bus minimas Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo šimtmetis, tapti globalios rinkos lydere bei turėti pažangiausią kariuomenę pasaulyje, taip aplenkiant Vašingtoną srityse, kuriose jis laikomas lyderiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
JAV pranašumas puslaidininkių gamyboje
Manoma, jog Pekino tikslas – aplenkti JAV lustų gamyboje – gali būti sunkiau pasiekiamas, nei Xi Jinpingas norėtų, nes Vašingtono pranašumas puslaidininkių rinkoje slypi sudėtingoje gamybos grandinėje bei lustų pažangos koncepte.
Puslaidininkių gamybos grandinė susideda iš trijų pagrindinių elementų – lustų dizaino, lustų gamybos įrangos ir medžiagų bei lustų surinkimo. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, lustų dizaino lyderės yra JAV ir Pietų Korėja, užimančios apie 61 proc. rinkos, kol Nyderlandai, Japonija ir Taivanas dominuoja lustų gamybos bei surinkimo rinkose. Svarbiausia, jog visas šias valstybes Vašingtonas laiko artimomis sąjungininkėmis, kurios turėtų būti linkusios sekti Baltųjų rūmų politikos kryptimi.
Tačiau praeitų metų sausio mėnesį publikuotame leidinio „Politico“ straipsnyje teigiama, jog nors Nyderlandų litografijos kompanija ASML galiausiai sustabdė naujausių savo technologijų tiekimą į Kiniją, Nyderlandų Vyriausybė stipriai priešinosi Vašingtono spaudimui tai padaryti. Anot K. Andrijausko, nors Vašingtonui ir yra naudinga, jog puslaidininkių gamybos grandinėje dalyvauja sąjungininkai, tačiau nereikėtų užmiršti, kad kartais šios šalys nėra pasiruošusios sekti JAV politikos pavyzdžiu.
Antrasis Vašingtono pranašumą užtikrinantis aspektas – lustų pažanga – turėtų leisti JAV išlaikyti naujausius ir pažangiausius lustus savo rankose, jei Baltieji rūmai nekeistų savo politikos Pekino atžvilgiu. Šis aspektas šiuo metu suteikia pranašumą Vašingtonui, kuris lyderiauja puslaidininkių inovacijų srityje, tačiau Kinijos galimybė ištobulinti naujausias technologijas savo naudai nuolatos auga, taip keliant grėsmę JAV saugumui.
Kinijos ir JAV lustų varžybos
Tobulėjanti Kinijos technologijų pramonė, savo augimui naudojanti JAV kompanijų puslaidininkius, pradėjo sėkmingai vytis Vašingtoną ir kelti grėsmę JAV naujųjų technologijų lyderio pozicijai, taip versdama Baltuosius rūmus ieškoti atsako.
„Donaldo Trumpo ir Joe Bideno administracijos labai skirtingos, bet dalykas, kuris jungia abi didžiąsias partijas, – tai suvokimas, kad Kinijos augimas yra grėsmė JAV“, – teigė K. Andrijauskas.
Būtent 2019 metais, tuometis JAV prezidentas, D. Trumpas, apkaltinęs kinų milžines „Huawei“ ir SMIC komerciniu šnipinėjimu, kurio metu Amerikos puslaidininkių kompanijų dizainas ir technologijos pateko į Pekino rankas, apribojo šių kompanijų galimybes naudoti Amerikoje pagamintas lustų technologijas. O tuometinė administracija nurodė JAV institucijoms sumažinti kiniškų technologijų naudojimą strategiškai svarbiuose sektoriuose.
Tuo tarpu 2020 metais į prezidento postą atėjęs J. Bidenas susidūrė su dar didesne grėsme iš Pekino – kol JAV kompanijos toliau pardavinėjo puslaidininkius Kinijai, Pekinas vystė savo kariuomenę, kurios technologinė pažanga yra neatskiriama nuo amerikietiškų lustų.
2021 metų balandžio mėnesį „The Washington Post“ pranešė, jog Kinija išbandė hipergarsinę raketą, kurios sudėtyje buvo amerikietiški lustai. Šis įvykis lėmė Vašingtono sprendimą stipriai apriboti amerikietiškų kompanijų puslaidininkių bei jų įrangos pardavimus Kinijai, nes tai buvo įrodymas, jog Pekino technologinė pažanga kelia grėsmę JAV saugumui. Siekdamas apriboti kinų technologinį potencialą, J. Bidenas ne tik pritaikė draudimus, bet ir 2022 metų rugpjūtį pasirašė „Lustų aktą“ (angl. „Chip Act“), kurio tikslas – užtikrinti naujausių puslaidininkių gamybą JAV teritorijoje.
2023 metais JAV uždraudė valstybės investicijas į lustų technologijas ir dirbtinį intelektą priešiškose šalyse kaip Kinija ir pradėjo spausti sąjungininkus, dalyvaujančius vakarietiškų lustų gamyboje, siekdamas izoliuoti Pekiną nuo puslaidininkių grandinės. Nors iš pradžių sąjungininkai šį veiksmą vertino skeptiškai, Baltųjų rūmų spaudimas bei naujai įvertinta kylančios Kinijos grėsmė privertė sekti Vašingtono pavyzdžiu.
Varžybų padariniai
Artėjančių 2025 metų Pekine laukiama su jauduliu, nes esminis Xi Jinpingo dešimtmečio plano siekis – nuo Vakarų nepriklausoma pažangi puslaidininkių gamybos grandinė, leidžianti varžytis su Vašingtono lyderyste šioje rinkoje, – nėra iki galo įgyvendintas.
Pekino atribojimas nuo Vašingtono ir sąjungininkų puslaidininkių gaminimo grandinės kol kas užtikrina, kad naujausios ir pažangiausios lustų technologijos išliktų JAV rankose. Tačiau, anot K. Andrijausko, šiuo metu Vašingtonas ir Pekinas dalyvauja inovacijų lenktynėse, kuriose dabar JAV turi pranašumą, tačiau Kinija demonstruoja netikėtą proveržį ir turi nemenkų pajėgumų mobilizuoti išteklius, kad galėtų ir toliau vytis amerikiečius. Todėl Xi Jinpingo siekis iki 2025-ųjų turėti savarankišką lustų rinką nėra iki galo pasiekiamas, tačiau Pekino technologinis augimas gali tai užtikrinti netolimoje ateityje.
Neįgyvendintas Pekino planas „Made in China 2025“ kelia iššūkių ir 2049 metų Kinijos tikslams tapti technologijų rinkos lydere bei sukurti pažangiausią kariuomenę pasaulyje. Nors Xi Jinpingas dar gali įgyvendinti 2049 metų planus, Vašingtono lustų sankcijos kelia papildomų iššūkių, kuriuos Pekinas turės spręsti ateityje, vystydamas nacionalinę lustų pramonę.
