Ukraina jau beveik trejus metus ginasi nuo ginkluotos Rusijos agresijos, o Kremlius toliau sėkmingai tęsia hibridinio karo veiksmus Vakaruose. Nepaisant pritaikytų ribojimų, Maskvai palankių naratyvų randama Vakarų socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Karas Ukrainoje pakeitė Kremliaus dezinformacijos taktikas, LRT.lt teigė ekspertas Benas Dubowas, tiriantis Kinijos ir Rusijos dezinformacijos kampanijas.
Nors Vakarai nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios atsiribojo nuo Vladimiro Putino režimo, Kremliaus noras supriešinti Vakarų visuomenę, pasitelkiant dezinformaciją, niekur nedingo. Vien 2024-aisiais metais vykę rinkimai Moldovoje ar JAV neapsiėjo be pranešimų, jog Kremliui pavaldūs veikėjai, platindami prorusiškus naratyvus, siekia paveikti visuomenės nuomonę prieš jai atiduodant savo balsą. Todėl kol V. Putino šešėlis kabo virš Vakarų demokratijos procesų, svarbu suprasti, kaip Rusija siekia paveikti visuomenės nuomonę prieš demokratinius procesus ir kokių veiksmų imasi Vakarai.
Dezinformacija rusakalbėse bendruomenėse
Viena pagrindinių priemonių, kurias taiko Rusija, siekdama paveikti užsienio visuomenę, yra dezinformacija. Kremliui palankių naratyvų skleidimas ar netikros informacijos, skaldančios visuomenę, platinimas leidžia V. Putino režimui daryti įtaką užsienio valstybės piliečiams. Tam Rusija dažniausiai taiko dviejų tipų kampanijas – priklausomai nuo to, ar šalyje yra rusakalbių bendruomenė, siejanti save su Maskva, ar ne, aiškino B. Dubowas, Europos politikos centro analizės (angl. Center for European Policy Analysis, CEPA) ekspertas, tiriantis Kinijos ir Rusijos dezinformacijos kampanijas.
Valstybėse, kurios turi sąsajų su Rusija, kaip Moldova ar Sakartvelas, Maskva pasitelkia savo nacionalinius informacinius kanalus, skleidžiančius rusiškojo pasaulio naratyvus apie konfliktą skatinančius Vakarus ir teisingąjį Kremlių.
„Tai galime matyti Moldovoje – dauguma populiariausių Rusijos naujienų agentūrų dar turi į Moldovą orientuotų reporterių ar padalinių. Todėl egzistuoja nuolatinis Rusijos informacinių kanalų, propaguojančių rusiškojo pasaulio pažiūras, transliavimas. Tai efektyvi strategija valstybėse, kuriose yra nemažai rusakalbių piliečių“, – teigė B. Dubowas.
Moldova, sekdama Vakarų pavyzdžiu ir siekdama pažaboti visuomenėje plintančią dezinformaciją, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais užblokavo Rusijos valstybines naujienų agentūras, kurios skleidė dezinformaciją apie karą. Šiais metais artėjant referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir šalies prezidento rinkimams, kaip pranešė „Radio Free Europe / Radio Liberty“, 2024 metų rugsėjį Moldova uždraudė ir septynis Rusijos valstybinius portalus.
Tačiau, anot CEPA eksperto, šie ribojimai nesustabdo Rusijos propagandos plitimo, nes dauguma rusakalbių dar gali pasiekti Kremliaus naujienas internetu, pavyzdžiui, naudodami virtualų privatų tinklą (VPN) arba stebėdami Padniestrės naujienų portalus.
Kremliaus naratyvai Vakaruose
Vakarų valstybėse Kremlius pasitelkia kitokią dezinformacijos strategiją nei šalyse, kurios turi istorinį ryšį su Rusija ar kuriose yra nemažai rusakalbių gyventojų. Pagrindinis V. Putino režimo siekis tokiose Vakarų valstybėse, kaip JAV ar Vokietija, yra visuomenės suskaldymas.
CEPA eksperto nuomone, Vakarų šalyse Maskva siekia suteikti platformą ir paremti visuomenės susipriešinimą ir chaosą keliančius radikalius veikėjus, nepaisant to, ar jie atstovauja kairiesiems, ar dešiniesiems. Tačiau nuo plataus masto invazijos į Ukrainą V. Putino režimas pakeitė savo dezinformacijos strategiją, ji pradėjo koncentruotis į NATO paramą Ukrainai.
„Karas Ukrainoje pakeitė Kremliaus taktiką: anksčiau rusai teikė paramą ir platformą radikaliausiems veikėjams, kurių idėjos kėlė chaosą Vakarų visuomenėse, bet nuo 2022-ųjų Maskva pradėjo skleisti prieš NATO nukreiptą retoriką“, – teigė B. Dubowas. Pasak jo, „ši retorika turėjo tikslą – sukurti pasipriešinimą Vakarų paramai Ukrainai“.
Šių metų vasario mėnesį šviesą išvydęs buvusio „Fox News“ laidų vedėjo, kurį sunku vadinti žurnalistu, Tuckerio Carlsono reportažas iš Maskvos ir interviu su V. Putinu yra puikus pavyzdys, kaip Kremliaus naratyvai pasitelkiami ir propaguojami gilinant Vakarų visuomenės susiskaldymą ir paramą Ukrainai. Interviu V. Putinas pabrėžė tuometinės JAV valdžios neveiklumą, tariamą NATO aljanso agresyvumą ir įvertino Vašingtono tiekiamą ginkluotę Ukrainai kaip klaidą, ragindamas respublikonus ir jų rėmėjus imtis veiksmų, galinčių pakeisti situaciją.
„Jūs turite problemų su sienomis, migracija, problemų su valstybine skola“, – V. Putinas teigė interviu T. Carlsonui, klaususiam: „Ar jūs neturite veikti nieko geresnio nei kariauti Ukrainoje? Ar nebūtų geriau derėtis su Rusija?“
Šis reportažas su Rusijos režimo lyderiu sparčiai išplito Vakarų internetinėje erdvėje, ypač tarp T. Carlsoną palaikančių JAV radikalių dešiniųjų, „Foreign Policy“ straipsnio duomenimis, jis buvo peržiūrėtas 120 milijonų kartų „YouTube“ ir X platformose, taip laisvai skleidžiant Kremliaus propagandą Vakarų visuomenėse.
V. Putino noras paveikti Amerikos visuomenę pasireiškė ir per šiemet vykusių JAV prezidento rinkimų kampaniją, kai išėjo pranešimai, jog du propagandinės televizijos „Russia Today“ (RT) darbuotojai, siekdami paveikti visuomenės nuomonę per rinkimus, slapta finansavo Tenesyje įsikūrusią turinio kūrimo bendrovę. Anot „Associated Press“ straipsnio, rusų agentai pervedė apie 10 milijonų JAV dolerių (beveik 9,5 milijono eurų) įmonei, kuri tokiose socialinėse platformose, kaip „TikTok“ ir „YouTube“, anglų kalba skelbė vaizdo įrašus, palankius Rusijos vyriausybės interesams, įskaitant propagandą apie karą Ukrainoje.
Nors JAV teisingumo departamentas pradėjo tyrimą ir ėmėsi veiksmų bandydamas stabdyti šios dezinformacijos plitimą, „Associated Press“ duomenimis, kompanija, naudodama Kremliui palankius naratyvus, sukūrė beveik du tūkstančius vaizdo įrašų, jie sulaukė net 16 milijonų peržiūrų „YouTube“ platformoje.
Taip pat svarbu nepamiršti ir V. Putino rugsėjo mėnesį išreikštos paramos demokratų kandidatei 2024 metų JAV prezidento rinkimuose Kamalai Harris, kurios palaikymas visuomenėje susvyravo dėl Maskvos komentarų. Anot „CNN World“ kalbinto rusų žurnalisto Michailo Zygaro, pabėgusio į Vakarus, V. Putino sprendimas viešai paremti demokratų kandidatę siekė paveikti rinkėjų, kurie remia Vašingtono pagalbą Ukrainai, nuomonę apie K. Harris.
Vakarų ribojimai dezinformacijai
Kremliaus dezinformacijos kampanijos skiriasi Vakarų ir su Rusija istoriškai susijusiose valstybėse, tačiau priemonės, padedančios sustabdyti Maskvai palankių naratyvų plitimą, dažniausiai sutampa – tai su Rusija siejamų informacinių kanalų blokavimas.
Priemonių efektyvumas priklauso nuo valstybės pastangų, bet Vakarų šalys, ypač ES, susiduria su sunkumais ir reguliuodamos V. Putino režimo dezinformacijos plitimą socialiniuose tinkluose. Nuo šių metų vasario mėnesio visoje ES įsigalėjęs „Skaitmeninių paslaugų aktas“ įpareigoja socialinių tinklų bendroves stebėti ir stabdyti dezinformacijos kampanijas savo platformose.
„Tačiau tai gali būti truputį sudėtinga, nes dauguma socialinių tinklų kompanijų nėra įsikūrusios Europoje“, – teigė B. Dubowas, pridėdamas tai, jog platformos dažniausiai investuoja į netikrų paskirų aptikimą ir blokavimą, bet ne į dezinformacijos stabdymą.
Šių metų rugsėjo mėnesį „Alliance4Europe“ organizacijos, tiriančios propagandos kampanijas Europoje, išleistame raporte teigiama, jog, nepaisant ES ribojimų, „Meta“ ir „X“ platformose rasti 3 826 prorusiškos propagandos puslapiai, kurie nuo 2023 metų rugpjūčio iki 2024 metų kovo pasiekė 38 milijonus vartotojų. Nors ES jau seniau buvo perspėjusi šias kompanijas dėl augančio Kremliui palankios dezinformacijos kiekio jų platformose, šios nesiėmė tinkamų priemonių.
Kova su dezinformacija – žodžio laisvė
Maskva, skleisdama propagandą, pasitelkia tiek nacionalinę televiziją, orientuotą į rusakalbių bendruomenes, tiek radikalius užsienio veikėjus, kurie gali skleisti Rusijai palankius naratyvus socialiniuose tinkluose.
Atrodo, kad V. Putino režimo strategija, siekianti paveikti užsienio visuomenių požiūrį, yra sunkiai pažabojama, jei net tokios tarpvalstybinės organizacijos kaip ES negali sukontroliuoti Kremliaus naratyvų plitimo internetinėje erdvėje.
Tačiau CEPA eksperto nuomone, geriausias būdas kovoti su Kremliaus dezinformacija – leisti daugiau žodžio laisvės ir remti nepriklausomus žurnalistus, tokiu būdu kuriant tinkamą aplinką žiniasklaidai, kuri gali kovoti prieš propagandą.
„Tai matėme Ukrainoje, kur pilietinė visuomenė ir nepriklausomos grupės susitelkė, bandydamos dominuoti informacinėje erdvėje ir paneigti Kremliaus naratyvus“, – teigė B. Dubowas.
Galbūt dėl šios priežasties ES ir Vakarų valstybėms, kurios siekia užkirsti Maskvos propagandos plitimą ir pasiekiamumą, reikia pradėti remti patikimas ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones, o tradicinėje žiniasklaidoje didinti skaidrumą. Ir Lietuva nėra išimtis – šiai metais atliktoje „Vilmorus“ apklausoje tik 24,3 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki žiniasklaida. Todėl, matydami augančią Rusijos grėsmę ir sunkiai kontroliuojamą Kremliaus propagandos tėkmę Europoje, turime paklausti savęs, kas gali geriausiai kovoti prieš dezinformacijos plitimą ir kas yra atsakingas už tai.
