Po ilgų derybų antradienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė naują EK sudėtį. Lietuvos atstovui europarlamentarui Andriui Kubiliui teko naujai įsteigtas gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelis.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ A. Kubilius pasidalijo svarbiausiais laukiančiais darbais ir nurodė, koks pirmas klausimas einant šias naujas pareigas laukia.
– Pone Kubiliau, jūs pats šiandien sakėt, kad gynybos srityje laukia nearti dirvonai. Ką turėtų padaryti Europa, kad mes nustotume krūpčioti nuo Putino, nuo jų žvanginamų ginklų? Ką jūs pats norėtume padaryti per tą penkmetį, kad Europa taptų saugesnė?
– Iš tikrųjų mes turime turbūt aiškiai suprasti, kad šiandien iššūkiai gynybai yra turbūt vieni iš svarbiausių iššūkių, kuriuos patiria visa Europa, be abejo, mes mūsų regione galbūt tai jaučiam ypač skausmingai, Ukraina kenčia, ir visiškai natūralu, kad atsakant į tai ir yra sukurta visiškai nauja komisaro, atsakingo už gynybą ir kosmosą, pareigybė. Na, ir iš tiesų su ta pareigybe tenka ir didžiulė atsakomybė.
Atsakomybė už tai, kad Europos Sąjunga ir jos šalys narės taip būtų pasirengusios resursų požiūriu savo gynybai, kad Putinas tikrai net ir neišdrįstų pagalvoti, kad gali kokią nors agresiją nukreipti į Europos Sąjungos šalis ir NATO šalis. Nes, jeigu NATO ir šalys narės turi gynybos planus ir tai yra labai svarbus instrumentas, turi aiškią karinę vadovybę, Europos Sąjunga į tai tikrai nepretenduoja, bet Europos Sąjunga gali padėti šalim narėm ir kartu NATO sustiprinti resursinius pamatus. Tai yra karinė įranga, visa logistika, karinis tranzitas ir lygiai taip pat karinės pramonės resursas, kuris pasidaro ypač svarbus kaip nuolat veikiantis resursas, galintis padėti atlaikyti ilgalaikę agresiją ir ilgalaikį karą, kaip kad dabar patiria Ukraina.
– Jūs sakėt, kad esame pasirengę kapitaliniam remontui, tačiau ar jūs ir visa Europos Komisija esate pajėgūs suremontuoti kapitaliai tokias valstybes kaip Vengrija, kurios, kaip sakoma, eina su velniu, t. y. su Maskva, obuoliauti?
– Pirmas dalykas, aš tą kapitalinį remontą pavartojau cituodamas Ursulą von der Leyen, kuri visai nesenai kaip tik pavartojo tokį terminą, angliškai jis skamba „Overhaul“, kalbėdama vienoje iš labai svarbių konferencijų GLOBSEC, kurioje ji išdėstė labai aiškias priežastis, kodėl naujoji Komisija gynybai ir saugumui skirs ypatingą prioritetinį dėmesį. Gynyba ir saugumas visoje šitos Komisijos veikloje bus vienas iš dviejų svarbiausių prioritetų, kartu su konkurencingumu. Ir tą išdėstydama ji labai aiškiai suformulavo, kad šiandieninė mūsų situacija yra tokia, kad Europos Sąjungos gynybinius instrumentus, kuriais galima padėti gynybai, reikia kapitaliai suremontuoti, nes jie iki šiol buvo labai silpni arba neveikiantys. Ir tai atsispindi, visų pirma, tokioj situacijoj, kokioj dabar yra Europos karinė pramonė, iš kurios tik 20 proc. produkcijos įsigyja Europos Sąjungos valstybės, ir tai rodo, jog Europos karinė pramonė kaip resursas tikrai reikalauja kapitalinio remonto. Tai jeigu vartotume tokius metaforinius žodžius.
Kaip tas kapitalinis remontas gali būti padarytas, tai čia jau yra kiti klausimai, bet jie galų gale susiveda visi į tai, kuo gali pasirūpinti tiktai Europos Sąjunga, t. y. rasti būdą, kaip papildomai labai daug investuoti į karinės pramonės vystymą. Ir čia jau kalbama apie šimtus milijardų eurų, pati Ursula von der Leyen neseniai minėjo 500 milijardų sumą kaip papildomą investiciją į Europos gynybinius pajėgumus per artimiausius dešimt metų ir tai ir yra tai, kuo reikės labai rimtai užsiimti.
– Pone komisare, norėčiau prisiminti pavasarį – tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europos šalis pradėti diskusiją apie bendrą gynybą ir sakė, kad kertinis tos gynybos elementas galėtų būti Prancūzijos branduolinis ginklas. Ar matote, kad Europos Sąjunga galėtų eiti ta kryptimi? Ir taip pat klausimas – galbūt manote, kad reikia kurti Europos Sąjungos kariuomenę?
– Iš tikrųjų tai, kad gynybiniu potencialu jau rūpinasi ir Prancūzija, ir Vokietija, galima čia įvairių pareiškimų ir svarstymų prisiminti – šalia to paties Emmanuelio Macrono žodžių galima prisiminti Lietuvai gerai žinomo Vokietijos gynybos ministro Pistoriuso žodžius, kuriuos jis pasakė dar pavasarį, kad, anot Vokietijos ekspertų, Rusija po 6–8 metų gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš kurią nors Europos Sąjungos ar NATO valstybę. Tai visa tai sudėjus į tokią bendrą mozaiką akivaizdu, kad gynybos reikalams reikia skirti ypatingą dėmesį, spręsti problemas nedelsiant.
Dėl Europos branduolinio skėčio – aš nenorėčiau dabar nerti į kažkokias gilesnes diskusijas, nes vienas dalykas, kad, kaip aš suprantu man tenkančią atsakomybę, tai labiau reikia koncentruotis į resursų stiprinimą, paliekant galbūt ir kitiems Europos Sąjungos ir komisarams, ir vadovams galvoti apie kai kuriuos tokius geopolitinius aspektus kaip santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar net ir tas pats branduolinis ginklas. Tai aš čia nesiimu svarstyti, nes, mano manymu, iš tiesų Europos Sąjungai labai svarbu yra išlaikyti transatlantinę bendrystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dar ir todėl, kad tik Jungtinės Amerikos Valstijos šiandien gali duoti efektyvų branduolinės gynybos skėtį. Galim galvoti apie tai, kaip galima būtų plėtoti ateityje Europos Sąjungos branduolinį skėtį, bet tai užims ilgą laiką ir visi supranta, kokie resursai tam būtų reikalingi. Tai dabar galbūt būtų svarbu pasirūpinti tuo, kad Europos Sąjunga ne branduoliniais resursais iš tikrųjų sustiprintų savo pajėgumus, savo resursus, o po to jau galima būtų svarstyti ir kitus dalykus.
Dėl Europos kariuomenės irgi diskusijos vyksta, bet šiuo atveju bent kol kas, kiek aš matau, pagrindinės diskusijos koncentruojasi į tai, kaip sustiprinti Europos Sąjungos bendrus karinius pajėgumus, kurie galėtų būti naudojami tarptautinėse misijose. Tai apie tai tikrai daug kalbama ir gali būt, kad jau artimiausiu metu bus kai kurie žingsniai šita kryptim žengiami.
– Pone Kubiliau, jūs būsite, jeigu Europos Parlamentas patvirtins, ir kosmoso komisaras. Pavasarį Pentagonas teigė, kad Rusija galbūt iškėlė kosminį ginklą ir nukreipė jį į tą pačią orbitą, kuria skrieja Jungtinių Valstijų palydovas. Kokią prasmę kosmosas įgyja ateities karuose? Netgi dabartiniuose karuose jau vaidina reikšmę.
– Na, aš seku lietuvišką [viešąją erdvę], daug kam kažkiek čia linksmai atrodo, kad lietuvis dabar bus atsakingas už kosmosą, <...>. Tai visi šiek tiek su tokia ironija žiūri, bet iš tikrųjų tai yra labai rimtas dalykas, jūs teisingai pastebėjote, nes kosmoso technologijos, kurias naudoja ir Europos Sąjunga, ta pati GPS paslauga ar net tiek gamtinių reiškinių, tiek ir karinių kažkokių judėjimų stebėjimas ar komunikacinės naujos technologijos, kurios naudoja kosminius palydovus, yra tikrai svarbi sritis, gyvybiškai svarbi sritis. Ši infrastruktūra yra iš tikrųjų gyvybiškai svarbi ir darosi vis aiškiau, kad ji gali būti taip pat priešiškų jėgų taikinys. Tai, ką amerikiečiai suformulavo iš tikrųjų ir ką jie pranešė, yra labai reikšminga. Aš manau, kad panašius dalykus mato ir stebi ir kitos šalys, Vakarų demokratijos, todėl ta atsakomybė, kaip čia lietuviškai verčiama, už kosmosą, už kosmoso technologijas taip pat yra labai didelė ir labai svarbi. Ir jeigu galima matyti, kad kai kuriose srityse naudojant kosmines technologijas Europos Sąjunga iki šiol buvo viena iš pirmaujančių valstybių – tos pačios GPS paslaugos, kaip skelbia ekspertai, Europos Sąjunga turi šituo atveju pirmaujančią technologiją, tai kitose srityse Europos Sąjunga pradeda vis labiau atsilikti ir ypač raketų nešėjų, kurios išneštų palydovus, paleidimo į kosmosą srityje iš tiesų Europos Sąjunga pastaruoju metu patiria didelių iššūkių. Kokius ir kaip rasti sprendimus, taipogi bus labai svarbi atsakomybė.
– Ir pabaigoje, pone Kubiliau: jūsų portfelis vertinamas kaip išties svarbus ir, kadangi pirmą kartą toks sukurtas, rodo, kad Europos Sąjunga pagaliau skiria daugiau dėmesio gynybai, saugumui. Bet ar turite Europos Komisijos pirmininkės patvirtinimą, kad užteks resursų? Nes pagrindinė kritika dėl šio portfelio, kad tai yra tiesiog naujas dalykas ir dar nėra ir biudžeto suformuota, ir kitas klausimas, kaip dalinsitės šias pareigas kartu su Suomijos ir Estijos kolegėmis, komisarėmis, kurios yra ir Europos Komisijos vicepirmininkės, ir kurių taip pat dalinai darbų sfera bus saugumas ir gynyba?
– Kaip sakyt, Baltijos kaimynai, man atrodo, mes rasim gerą sutarimą, tikrai supratimas, kiek aš suprantu, kokie iššūkiai ir ką reikia daryti, yra labai panašus ir nebus jokių didelių nesutarimų. Iš kitos pusės, visiškai akivaizdu, kad pati Ursula von der Leyen gynybos reikalus, saugumo reikalus laiko ypač svarbiu prioritetu ir todėl aš tikiu, kad ir jos lyderystė šitoje srityje bus tokia, kuri mums padės rasti ir sutarti dėl bendrų veiksmų ir juos įgyvendinti.
Resursų klausimas tikrai bus labai svarbus. Visiškai akivaizdu. Taip pat visiškai akivaizdu, kad Europos Sąjunga gali turėti tokius resursus, kokiems pritaria visos šalys narės. Ar tai būtų Europos Sąjungos biudžetas, ar tai būtų gynybos vadinami boldai, t. y. gynybos paskolos, ar tai būtų kažkurie kiti instrumentai, viskam turi pritarti šalys narės, nes akivaizdu, kad tos investicijos iš kitur negali atsirasti. Jos atsiranda tiktai iš tokių finansinių instrumentų, kuriuos Europos Sąjunga gali panaudoti ir jiems turi pritarti visos šalys narės. Tai klausimas turbūt bus ne tiktai, iš kur gausim resursų, bet pirmas klausimas bus, kaip sutarti visoms Europos Sąjungos valstybėms, kad grėsmės tikrai yra rimtos ir labai realios. Kad nebūtų taip, kad tiktai Baltijos šalys ir Centrinė Europa, tos šalys, kurios yra netoli nuo Ukrainos, kai kurios net ribojamės su Rusija, kad nebūtų taip, kad tik šitos šalys tas grėsmes supranta. Tai šiuo atveju aš matau poreikį iš tikrųjų visų šalių politikam, parlamentaram imtis bendrų iniciatyvų ir kalbėtis, tartis įvairiuose formatuose, gynybos forumuose dėl bendro sutarimo, kokių grėsmių mes šiandien patiriame, kaip jas reikėjo įveikti ir kaip pasiruošti jas įveikti. Tik tada atsiras ir papildomų pinigų.
