Lapkričio 5 d. prie balsadėžių ateisiantys amerikiečiai rinks naująjį JAV vadovą, tačiau daugiausia balsų surinkęs kandidatas nebūtinai taps prezidentu. Taip yra dėl vadinamosios rinkikų kolegijos. LRT.lt trumpai paaiškina, kaip ji veikia.
JAV piliečiai rinkimų biuletenyje galės pažymėti balsuojantys už respublikoną Donaldą Trumpą arba demokratę Kamalą Harris, o kai kuriose valstijose ir už tris nepriklausomus kandidatus: Chase`ą Oliverį, Jill Stein bei Cornelį Westą. Tačiau JAV piliečių balsai iš tiesų lems grupę atstovų, kurie rinks prezidentą rinkikų kolegijoje.
Valstijai atstovaujančių rinkikų skaičius priklauso nuo demografijos. Kiekviena valstija gauna tiek rinkikų, kiek turi atstovų Kongrese (Atstovų Rūmuose ir Senate).
Didžiausią skaičių rinkikų turi Kalifornija (54), mažiausią – Vajomingas, Aliaska, Šiaurės Dakota ir Vašingtonas, Kolumbijos apygarda (po 3). Rinkikų skyrimas yra dviejų pakopų: prieš rinkimus kiekviena politinė partija sudaro savo galimų rinkikų sąrašus, o per rinkimus rinkėjai kiekvienoje valstijoje balsuoja ir už rinkikų sąrašus. Biuletenyje rinkikų sąrašai nebūtinai pateikiami. Rinkikais gali būti JAV piliečiai, valstijos pareigūnai, valstijos partijos lyderiai, partiją ar kandidatą palaikantys žmonės, tačiau yra ir tam tikrų apribojimų.
Iš viso rinkikų kolegiją sudaro 538 nariai, kandidatas užsitikrina JAV prezidento postą, sulaukęs daugumos – 270 ir daugiau – rinkikų balsų. Jei abu kandidatai užsitikrina po vienodą skaičių rinkikų, JAV prezidentą renka Atstovų Rūmų nariai. Istorijoje taip nutiko tik kartą, kai 1824-aisiais rinkikų kolegijos balsus pasidalijo keturi kandidatai. Kadangi šiandien JAV politikoje dominuoja dvi partijos, tai itin mažai tikėtinas rezultatas.
Įprastai visi kiekvienos valstijos rinkikai balsuoja už tą kandidatą, kuris surinko daugumą rinkėjų balsų toje valstijoje. Pavyzdžiui, jei kandidatas Teksaso valstijoje surenka 50,1 proc. balsų, visi 40 valstijos rinkikų atitenka jam. Nėra konstitucinių ar federalinių įstatymų, kurie įpareigotų rinkikus balsuoti vienaip ar kitaip, tačiau tai apibrėžia dalies valstijų įstatymai, kiti rinkikai yra įsipareigoję juos delegavusiai partijai.
Tik Meinas ir Nebraska turi kitokią sistemą: daugiausia balsų valstijos lygiu surinkusiam kandidatui skiriami 2 rinkikai, dar 7 rinkikų balsai pasidalija pagal rinkimų rezultatus kiekvienoje iš 7 Kongreso apygardų.
Jei rinkikai balsuoja priešingai nei dauguma jų valstijos rinkėjų, jie vadinami „neištikimais“. 2016-ųjų JAV prezidento rinkimuose taip pasielgė septyni rinkikai, bet rinkimų baigties jie nepakeitė. Kai kuriose valstijose „neištikimiems“ rinkikams gali būti skirtos nuobaudos, jų laukia teisinė atsakomybė.
Rinkikų kolegija balsuoti susitinka gruodžio viduryje, jų balsus skaičiuoja Kongresas.
Kodėl pasirinkta tokia sistema
Tokią sistemą įtvirtino JAV Konstitucijos kūrėjai. 1787 m. dėl šalies dydžio ir komunikacijos problemų būtų buvę sudėtinga surengti nacionalinio masto rinkimus, mažesnės valstijos taip pat palaikė šią idėją, nes ji joms suteikė daugiau svarbos. Pietinės valstijos palaikė rinkikų kolegijos sukūrimą, nes jose didelę dalį gyventojų sudarė vergai. Nors vergai nebalsavo, jie buvo skaičiuojami JAV gyventojų surašyme (vienas vergas sudarė tris penktadalius asmens). Kadangi rinkikų skaičių lemdavo valstijos populiacija, pietinės valstijos tapo įtakingesnės, nei būtų buvusios tiesioginiame balsavime.
Tokia sistema turi pranašumų: mažesnės valstijos yra svarbios kandidatams ir nacionaliniu mastu, lengviau atlikti balsų perskaičiavimus, nes problemos gali būti lokalizuotos. Tačiau daug rinkėjų jaučia, kad jų balsai nieko nelemia, vadinamosios svyruojančios valstijos įgauna per daug galios.
Kas yra svyruojančios valstijos
Daug valstijų įprastai rinkimuose balsuoja už tos pačios partijos iškeltą kandidatą. Todėl JAV prezidento posto siekiantys politikai ypač taikosi į specifines „svyruojančias valstijas“, kur balsavimo baigtis nėra aiškiai prognozuojama ir jos gali nulemti rinkimų baigtį.
2024-ųjų prezidento rinkimuose tokios valstijos yra Arizona, Džordžija, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija ir Viskonsinas.
Todėl praeityje keli politikai yra laimėję JAV prezidento rinkimus, nors nacionaliniu mastu pralaimėjo, tačiau juos palaikė kelių svarbiausių valstijų gyventojai. Taip 2016 m. buvo išrinktas Donaldas Trumpas, nacionaliniu mastu surinkęs 3 mln. mažiau balsų už savo konkurentę Hillary Clinton, o 2000-aisiais – George`as W. Bushas, gavęs puse milijono mažiau balsų už Alą Gore`ą. Prieš tai tik 3 ankstesni JAV prezidentai buvo išrinkti pralaimėję nacionaliniu mastu ir tai įvyko 19 amžiuje.
