Rusija užgrobė tris Ukrainos ginkluotų pajėgų laivus, šiems išplaukiant iš Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį nuo žemyninės Rusijos, praneša ukrainiečių žiniasklaida, remdamasi „InfoResist“ šaltiniu Ukrainos gynybos ministerijoje. Pranešama, kad Rusijos kariams apšaudžius ukrainiečių laivą sužeisti šeši ukrainiečiai, du iš jų – sunkiai.
Kol kas nėra duomenų, ar ukrainiečiai paleido atsakomuosius šūvius.
„Laivams išplaukiant iš Kerčės sąsiaurio rusai panaudojo ginklus prieš Ukrainos karo pajėgų laivą. Ant borto yra sužeistasis. Ukrainos karinio jūrų laivynų pajėgos imasi pagalbos priemonių. Šiuo metu šalies agresorės ginkluotosios pajėgos vykdo Ukrainos karinių jūrų pajėgų katerių užgrobimą“, – anksčiau savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos prezidento atstovas Kryme Borisas Babinas.
Ukrainos karininkas sekmadienį „Radio Liberty“ teigė, kad du Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai ir šešios rusų pasieniečių valtys patruliuoja ties Kerčės tiltu.
Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, kiek laiko trims Ukrainos kariniams laivams teks laukti galimybės praplaukti per Kerčės sąsiaurį.
Ginkluotų laivų įgulos yra „pasirengusios kovai“, – sakė I. Vorončenka.
Svarstoma skelbti karo padėtį
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienio vakarą dėl įvykių Kerčės sąsiauryje skubiai sušaukė kariuomenės vadų pasitarimą, pranešė prezidento atstovas spaudai Sviatoslavas Ceholko, pranešė Ukrainos agentūra „Unian“.
Ukrainos prezidento karinė taryba sekmadienį įpareigojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą (RNBO) apsvarstyti galimybę paskelbti šalyje karo padėtį po incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos taranavo, apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus.
Pasibaigus Ukrainos prezidento P. Porošenkos pasitarimui su kariuomenės vadais anksčiau sekmadienį įvykusio incidento, RNBO sekretorius Oleksandras Turčynovas nurodė, kad „Rusijos kariškių įvykdytas (Ukrainos) karinių jūrų pajėgų užpuolimas yra ne kas kita kaip karinės agresijos aktas“.
„Buvo pasiūlyta surengti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį, kad būtų paskelbtas karinės padėties teisinis režimas“, – pridūrė jis.
Pasak O. Turčynovo, tarybos posėdis prasidės pirmadienio vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku.
Naujienų agentūra „Unian“ taip pat pranešė, kad visi Ukrainos laivai išplaukė į jūrą.
Reuters/Scanpix nuotr.
„Dėl nepaprastųjų įvykių Azovo (jūroje) prezidentas sušaukė karinę tarnybą“, – pranešė S. Ceholko per „Facebook“ socialinį tinklą.
Rusija sekmadienį apkaltino Ukrainos karo laivus pažeidus jos teritorinius vandenis Federalinės saugumo tarnybos FSB padalinys Kryme tvirtina, kad Ukrainos laivai atsisako vykdyti Rusijos pareigūnų nurodymus ir vykdo pavojingas provokacijas.
Anksčiau sekmadienį Rusija paskelbė uždaranti laivybą Kerčės sąsiauriu.
Ukrainos laivynas pareiškė, kad Rusijos pasieniečiai sekmadienį taranavo vieną iš jo buksyrų.
Ukraina skelbia, kad incidentas įvyko tuomet, kai trys jos laivai, įskaitant du nedidelius karo laivus, Azovo jūra plaukė į Mariupolio uostą.
Ukraina teigia, jog iš anksto perspėjo Rusiją dėl savo laivų maršruto. Laivai priversti plaukti šiuo maršrutu, kad pasiektų Azovo jūrą.
Įspėjame, vaizdo įraše vartojama necenzūrinė leksika
Ukraina kreipėsi į JT Saugumo Tarybą dėl padėties Kerčės sąsiauryje
„Prezidentas P. Porošenka pavedė Ukrainos užsienio reikalų ministerijai operatyviai informuoti didžiojo septyneto valstybes, Jungtinių Tautų (JTO) Saugumo Tarybos nares apie nusikalstamus Rusijos veiksmus Azovo–Kerčės akvatorijoje ir Juodojoje jūroje, inicijuoti šio klausimo svarstymą JTO ir ESBO formatuose", – pranešama Ukrainos prezidento administracijos komentare.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovybė dėl susidariusios padėties pradėjo skubias konsultacijas su ES ir NATO.
Europos išorės veiksmų tarnyba apie 21 val. Briuselio laiku paskelbė atstovo spaudai pareiškimą dėl stiprėjančios įtampos Azovo jūroje..
„Mes tikimės, kad Rusija atkurs laisvę kirsti Kerčės sąsiaurį ir raginame visas šalis veikti santūriai ir nedelsiant deeskaluoti situaciją“, – rašoma pareiškime.
Pareiškime kartojama, kad ES nepripažįsta ir nepripažins Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo pusiasalio aneksijos.
Ukrainos karinis jūrų laivynas skelbė, kad Rusijos pasieniečių laivas sekmadienį ryte taranavo vieną iš Ukrainos buksyrų Juodojoje jūroje prie Maskvos aneksuoto Krymo, tai pavadindamas „atvirai agresyviu veiksmu“.
Savo ruožtu Rusija tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Ukraina yra padidinusi laivyno ir patruliuojančių pasieniečių laivų skaičių Azovo jūroje, kuri yra pasiekiama plaukiant per Kerčės sąsiaurį tarp Krymo ir Rusijos. Kijevas teigia, kad laivų skaičių padidino reaguodamas į tai, kad Rusija šiame rajone sustiprino patruliavimą ir nepateisinamai ilgai tikrina komercinius laivus.
Be to, Maskva yra sulaukusi Ukrainos ir Vakarų priekaištų dėl tyčinio trukdymo laivams patekti į Mariupolio uostą, kuris yra gyvybiškai svarbus šio Ukrainos regiono sunkiajai pramonei. Mariupolis yra įsikūręs netoli sienos su Rytų Ukraina, kurią kontroliuoja Kremliaus remiami prorusiški separatistai.
T. Janeliūnas, BNS nuotr.
T. Janeliūnas: laikas puolimui pasirinktas ne atsitiktinai
Rusijos veiksmai, atrodo, yra suplanuoti ir tikslingi. Taip portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, reaguodamas į naujausius įvykius Azovo jūroje.
„Tai – ne atsitiktinis susidūrimas, bet aiškiai parengta situacija, iki kurios buvo einama jau kelis pastaruosius mėnesius. Gali būti, kad provokacijos laikas taip pat yra gana tiksliai suplanuotas – Europa užsiėmusi „Brexito“ reikalais, JAV laukia naujo Kongreso sudėties darbo pradžios, o pačioje Ukrainoje stiprėja vidinė kova dėl būsimų prezidento rinkimų. Tai – tas pavojingiausias laikotarpis, kai Rusija gali bandyti įgauti pranašumą, bent jau Juodosios ir Azovo jūros regione, tikėdamasi, kad nebus rimtos reakcijos iš Ukrainos ir ES bei JAV pusės. Manau, kad tai tipiškai patvirtina Rusijos įpročius naudotis visomis palankiomis aplinkybėmis vis įsitraukti tuomet, kai pasipriešinimas mažiausias“, – LRT.lt sako T. Janeliūnas.
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala pastebi, kad konfliktinė situacija Azovo jūroje brendo mažiausiai kelis mėnesius.
„Ukrainiečių prekybiniai laivai buvo blokuojami, tai sukėlė didelius ekonominius kaštus. Akivaizdu, kad Rusijos ir Ukrainos susitarimai, pasirašyti iki karo ir apibrėžiantys laivybą jūroje, po 2014 metų karo pradžios praktiškai prarado galią. Tad Ukraina, gindama savo interesus, jau kurį laiką rengėsi panašiems įvykiams, vyko pratybos. Juo labiau, kad Rusija ten turi jėgos ir technikos pranašumą“, – sako L. Kojala.
RESC vadovas mano, kad tai gali tapti naujo konflikto etapo eskalacijos priežastimi, todėl, pasak jo, reikalinga kiek įmanoma skubesnė Vakarų reakcija, principingai ginant tarptautinės teisės normas bei netoleruojant jėgos panaudojimo.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus. Kai žinutė buvo paskelbta, buvo žinoma tik tai, kad Rusija fiziškai užblokavo Kerčės sąsiaurį ir taranavo vieną iš ukrainiečių laivų.
Strongly condemn #Russia’s move to physically block Kerch Strait & ramming of Ukrainian boat. Cannot be qualified differently than an act of agression & another blatant violation of international maritime law. Such actions undermine security of the whole region. @MFA_Ukraine
— Linas Linkevicius (@LinkeviciusL) November 25, 2018
Rusija skelbia, jog trys į Kerčės sąsiaurį plaukę Ukrainos karo laivai pasuko atgal
Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FSB) vėliau sekmadienį pranešė, esą trys Ukrainos karo laivai, sekmadienio dieną iš Berdiansko uosto išplaukę link Kerčės sąsiaurio, pasuko atgal.
„Trys Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, kurie anksčiau sekmadienį išplaukė iš Berdiansko link Kerčės sąsiaurio, pasuko priešinga kryptimi ir grįžo į Berdianską“, – teigiama Rusijos saugumo tarnybos pranešime.
Prie ambasados Kijeve renkasi žmonės
Kijeve prie Rusijos ambasados pradėjo rinktis žmonės, pasipiktinę veiksmais Juodojoje jūroje. Jie atnešė ir sukrovė prie vartų padangų krūvą, o ant tvoros išrikiavo popierinius laivelius.
