Ukrainai ieškant būdų į ginkluotąsias pajėgas pritraukti daugiau kariškių, kariuomenės gretose vietą randa vis daugiau buvusių kalinių. Galimybę pelnyti amnestiją mainais už karinę tarnybą numato šį pavasarį priimtas įstatymas. Manoma, kad ja pasinaudojusiųjų gali būti ne mažiau kelių tūkstančių. Dalis buvusių nuteistųjų tai vadina galimybe pradėti gyvenimą iš naujo.
Vaizdai iš fronto – užuomina, kas laukia, kai po kelių savaičių buvę kaliniai bus pasiųsti ginti priešakinių linijų. Tačiau daliai jų, kalėjimą iškeitusių į karinę tarnybą, tai – galimybė mėginti pradėti iš naujo.
„Sėdėti buvo likę metai. Galėjau likti kalėjime vietoj karo. Bet sprendimą priėmiau būtent tokį“, – sako buvęs nuteistasis Pavlo.
Norinčiųjų siūlytis atlikti karinę tarnybą mainais į amnestiją jau gegužę, kai Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis tik pasirašė įstatymą, buvo netoli 6 tūkstančių. Iš jų maždaug 2 tūkstančių prašymai buvo patvirtinti. Naudotis galimybe negali tik asmenys teisti už sunkius nusikaltimus: dviejų ar daugiau asmenų žmogžudystę, išprievartavimą, su nacionaliniu saugumu susijusius nusikaltimus.
„Mama mane gerbia. Ji iš pradžių manimi dvejojo. Negalėjo patikėti, kad priėmiau tokį sprendimą. Kai galiausiai paskambinau ir nusiunčiau keletą nuotraukų, jai šiek tiek palengvėjo“, – dalijasi buvęs nuteistasis Bohdanas.
Nors, kaip pasakoja kažkada už automobilių vagystes kalėjęs 32-ejų Bohdanas, buvo tokių, kurie jo sprendimą kritikavo. Tikino esą kalėjimo kamerą keisti į šaltus ir pavojingus apkasus neverta. Juolab, kitaip nei kitiems eiliniams, kautis teks iki karo pabaigos, nepretenduojant į keliskart per metus suteikiamas dviejų savaičių atostogas.
„Keli vyručiai kartą tarė: „Gal tu dar šiek tiek pagyvenk, ką?“. Sakau: „Ką reiškia pagyvenk? Aš nė neketinu mirti.“ Tarnausiu ir pats keisiu savo gyvenimą“, – tvirtina Bohdanas.
Tačiau, sako jis, rasti motyvacijos eiti į frontą padėjo vaizdai iš vietų, kur priešas vykdė karo nusikaltimus.
„Sunku pamiršti, kas nutiko Bučoje, Irpinėje. Labai sunku“, – teigia jis.
Jo namai – nebe kamera kalėjime, o po maskuojančių tinklų ir tankios miško lapijos dangstoma lauko stovykla ir apkasai.
„Nesvarbu, dėl kokių priežasčių jie čia atėjo. Svarbiausia, kad atėjo patys. Jų motyvacija visa galva, o gal net dviem didesnė nei mobilizuotųjų“, – tvirtina Specialiojo šaulių bataliono vadas Pavlo.
Gavę uniformas, ginklą ir kitą ekipuotę, nauji kariškiai eina bazinį pėstininko kursą: mokosi šliaužti, vengti būti pastebėtiems priešo, atpažinti minas ir spąstus bei patys juos spęsti.
„Šios sesijos tikslas – leisti žmonėms suprasti, kad fiziškai jie gali padaryti daug daugiau, nei įsivaizdavo. Galbūt svarbiausias šios pamokos uždavinys – suprasti, kas yra komandinis darbas“, – aiškina Specialiojo šaulių bataliono vadas.
Dalis jų jau netrukus keliaus į frontą, kur vietomis padėtis toliau kelia nerimą. Kad ir Vovčanske, netoli Charkivo, kur karius pirmadienį lankė V. Zelenskis.
„Prašau, pasirūpinkite savimi. Jūsų pozicijos čia, ties šia kryptimi, kuri, ko gero, viena karščiausių visoje fronto linijoje. Jumis kliaunasi visa šalis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Kitu kritinės svarbos tašku laikomas Donecko srityje esantis Pokrovskas, tapęs svarbiu mazgu aprūpinant kitas apgultas pafrontės gyvenvietes. Pasak generalinio štabo, aplink jį mūšiai, ko gero, nuožmiausi visame Rytų ruože.
