Vokietijos gynybos ministras pristatė naują savanoriškos karinės tarnybos tvarką. Pagal ją 18 metų sulaukę jaunuoliai turės užpildyti klausimyną apie sveikatos būklę ir norą tarnauti. Iš apklausą užpildžiusiųjų kasmet bus atrinkti apie 10 tūkstančių geriausiųjų. Bet opozicija tokiu planu abejoja. Esą savanorystė iki šiol nesuveikė.
„Krygstuchtich“, arba „pasirengę karui“. Vokietijos gynybos ministro prieš savaitę pakartotas sudurtinis žodis, nubrėžiantis kariuomenės pokyčių kryptį.
„Nereikia nė sakyti, kad mes negalime būti aplaidūs dėl savo gynybos ir parengties. Putino karo ekonomika ruošiama kitam konfliktui. Turime būti pasirengę karui iki 2029-ųjų“, – sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Tam Vokietija ir skyrė 100 milijardų eurų specialųjį fondą. B. Pistoriusui ėmus vadovauti gynybos ministerijai, karinės įrangos ir amunicijos įrangos pirkimai pajudėjo. Bet jo ministerijai tenka atsakyti, kas perkamą techniką naudos.
„Jei rytoj, poryt, kitąmet ar dar po trejų metų prireiktų gintis, net nesugebėtume mobilizuoti, nes net nežinotume, kaip pašaukti į tarnybą. Tai nepateisinama padėtis, ponios ir ponai“, – teigia ministras.
Prieš 13 metų panaikinus privalomąją karinę tarnybą, šiandien Vokietija skelbia naują savanoriškos tarnybos formą. 18-os sulaukę vaikinai turės užpildyti apklausą apie jų susidomėjimą tarnauti bei sveikatos būklę. Merginos apklausą taip pat bus kviečiamos pildyti, nors joms klausimynas neprivalomas.
Dalis užpildžiusiųjų bus pakviesti į tarnybą, galiausiai po patikros atrinkti geriausi kandidatai tarnybą atliks šešis mėnesius, su galimybe ją pratęsti 17-a.
„Karinei tarnybai turėtų būti atrinkti labiausiai tinkami, pasirengę ir motyvuoti. Nenorime, kad tarnyba būtų nuobodi. Norime, kad ji būtų prasminga“, – sako B. Pistoriusas.
Taip kasmet tikimasi sulaukti apie 10-ties tūkstančių norinčiųjų atlikti tarnybą. Jie turėtų padėti įgyvendinti tikslą per septynerius metus karių skaičių padidinti nuo 180-ties iki daugiau nei 200 tūkstančių. Skaičiai, taip pat ir rezervo, ateityje dar labiau išaugs.
„Atsižvelgiant į Bundesvero ir NATO skaičiavimus, mums reikia papildomų 200 tūkstančių rezervistų. Kalbame apie 460 tūkstančių karių. 203 tūkstančius nuolatinių pajėgų, 60 tūkstančių dabar ir 200-tus tūkstančių rezervistų ateityje“, – kalba B. Pistoriusas.
Bet net paskelbus Zeitenwende, epochos lūžį 2023-aisiais į kariuomenė netgi sumažėjo. Tad opozicija dėl naujo tarnybos modelio abejoja.
„Ne visi tarnaus savanoriškai. Tai galima padaryti jau dabar, bet trūksta 20 tūkstančių. Ateityje mums reikės kur kas daugiau žmonių, taigi teks reikalauti iš žmonių atlikti pareigą, paprasčiausiai pasakyti: metus gyvenimo turite atiduoti savo šaliai“, – teigia Krikščionių Demokratų sąjungos narys Johannas Wadephulas.
Bet privalomosios karinės tarnybos sugrąžinimas skaldo koaliciją, o ir infrastruktūra tokiam pokyčiui neparuošta.
„Tai niekada nebuvo plano dalis, nes tai nebeatitinka dabartinių sąlygų“, – sako B. Pistoriusas.
Dabar Vokietijos kariuomenė galėtų apmokyti nuo penkių iki septynių tūkstančių naujokų kasmet. Gynybos ministerija žada, kad pajėgumai augs.
