Neseniai tibetiečių gyvenamoje Kinijos Sičuano provincijos teritorijoje kilęs gaisras nusiaubė didžiulius miškų plotus, kur po pušimis ir ąžuolais augo paslėptas lobis ir ekonominis gyventojų gelbėjimosi ratas – matsutake grybai.
Kovo mėnesį Nyagchu apygardoje, Gandzi tibetiečių autonominėje prefektūroje, kilęs gaisras, iš tradicinio Tibeto Khamo regiono privertė evakuotis 3 000 žmonių ir pasiglemžė kelis namus. Apie žmonių aukas nepranešama.
Tačiau gaisras sunaikino maždaug šeštadalį apygardos matsutake produkcijos, Kinijos žiniasklaidai sakė Yajiango Matsutake pramonės parko direktorius Chenas Wenas.
Pasak jo, grybai, kurie yra plačiai naudojami Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos virtuvėje ir kuriuos tibetiečiai renka, norėdami papildomai užsidirbti, išdegusioje teritorijoje gali nebeaugti mažiausiai 20 metų.
Kinija yra didžiausia pasaulyje matsutake grybų augintoja ir eksportuotoja – 2022 m. jų eksporto apimtys siekė 30,3 mln. JAV dolerių – o Japonija yra didžiausia importuotoja, tais pačiais metais importavusi matsutake grybų už 24,7 mln. JAV dolerių.
Pasak Yajiango apskrities žemės ūkio ir gyvulininkystės mokslo ir technologijų biuro, daugiausia šių grybų Kinijoje auga Tibeto plynaukštėje, įskaitant Nyagchu apygardą, kuriai tenka daugiau kaip 12 proc. Kinijos metinės produkcijos.
Reiklus ir pelningas
Jau daugelį metų liepos–rugsėjo mėnesiais daugybė Nyagchu apygardos, kur tibetiečiai sudaro didžiąją dalį iš daugiau nei 51 000 gyventojų, šeimų drąsiai leidžiasi į atšiauriomis oro sąlygomis pasižyminčius kalnus ieškoti šių sunkiai aptinkamų grybų.
Matsutake rinkimas yra pakankamai pelningas, bet sunkus darbas, nes, kaip sakė vienas vietos gyventojas, jų rinkėjai dažnai ištisas savaites praleidžia dideliame aukštyje, atšiauriomis oro sąlygomis. Anot jo, kai kurios rūšys yra retos ir jų reikia kruopščiai ieškoti, o kitos auga po žeme ir jas reikia atsargiai iškasti.
„Sezono metu per dieną galima uždirbti daugiau nei 2 000 juanių (300 JAV dolerių)“, – sakė savo pavardės viešinti nepanoręs „Radio Free Asia“ (RFA) šaltinis Tibete.
Gyventojai mano, kad dėl gaisro padarinių kai kurie tibetiečiai gali būti priversti atsisakyti matsutake rinkimo ir ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių kitose vietovėse.
Tačiau neseniai vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje buvo aptariami gaisro padariniai, Sičuano provincijos atstovai neužsiminė apie galimą nelaimės poveikį iš prekybos matsutake grybais gyvenantiems tibetiečiams.
Gaisras taip pat pakenkė vietos ekosistemai – žuvo paukščiai ir vabzdžiai, vaidinantys svarbų vaidmenį grybų paplitime, sakė vienas vietovės gyventojas ir pridūrė, kad ilgalaikės gaisro ekologinės pasekmės lieka neaiškios.
„Nyagchu garsėja natūraliai augančių matsutake gausa, o jų derlius yra labai svarbus pajamų šaltinis daugeliui tibetiečių šeimų apskrityje“, – sakė šiuo metu Vašingtone gyvenantis iš Nyagchu kilęs ir anksčiau pats grybus pardavinėjęs Tseringas Paldenas.
T. Paldenas apskaičiavo, kad vietiniai namų ūkiai iš grybų pardavimo kasmet uždirba apie 200 000 juanių (28 000 JAV dolerių).
„Ąžuolų grybai“
Atsižvelgiant į matsutake grybų simbiozę su visžaliais Tibeto ąžuolais, šiame regione jie dažniausiai vadinami „ąžuolo grybais“, tibetiečių kalba – beshing shamo arba (sutrumpintai) besha.
2022 m. išleistoje knygoje „Dėl ko gyvena grybai: matsutake ir jų kuriami pasauliai“ (angl. „What a Mushroom Lives for: Matsutake and the Worlds They Make“) Vankuverio (Kanada) Simono Fraserio universiteto antropologijos profesorius Michaelas Hathaway aprašo, kaip šiuos grybus renka Tibeto kaimų gyventojai Junano provincijoje.
Kaimo gyventojai grybus renka ryte, o grįžę namo parduoda juos turguose ar pakelėse į regioną specialiai atvykusiems supirkėjams, rašo jis. Tada šie prekeiviai perparduoda matsutake kitiems supirkėjams, kurie pasirūpina, kad jie būtų paskirstyti po visą Kiniją, taip pat eksportuoti į Japoniją ir Pietų Korėją.
Pasak Pekine gyvenančio tibetiečių rašytojo ir poeto Tseringo Woeserio, per pastaruosius 40 metų matsutake grybų kaina šoktelėjo nuo maždaug 1 JAV dolerio už svarą (2,2 kg) 1985 m. iki 70 JAV dolerių už svarą.
RFA šaltinio Tibete teigimu, grybams reikalinga speciali aplinka, todėl jie auga tik žmogaus netrikdomuose, aukštai virš jūros lygio esančiuose miškuose, kuriuose yra tinkama saulės šviesos ir drėgmės pusiausvyra.
„Gaisras sutrikdė šias sąlygas ir gali prireikti ne vienerių metų, kol ekosistema atsigaus tiek, kad galėtų augti matsutake“, – pridūrė jis.
