Menkiausias Vladimiro Putino žingsnis į NATO šalių teritoriją Rusijai turėtų skaudžių pasekmių, išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJAI tvirtina Vilniuje viešėjęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte, laikomas favoritu tapti naujuoju Aljanso generaliniu sekretoriumi.
Nyderlandų premjeras pripažino, kad Rusijos keliamą grėsmę jo šalis ypač pajuto po 2014-ųjų Malaizijos lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos.
„Fiziškai mes gerokai toliau nuo Rusijos nei jūs. Bet jaučiame ir manome, kad mūsų siena yra čia“, – sako politikas.
– Premjere, galite tapti kitu NATO generaliniu sekretoriumi, kai vis daugiau Europos žvalgybos tarnybų, gynybos ministerijų perspėja, kad gali įvykti karas su Rusija. Ką NATO dar turi padaryti, kad būtų pasirengęs tokiam scenarijui?
– Man visada sunku kalbėti apie savo naują vaidmenį, todėl pasakysiu jums, ką noriu padaryti kaip Nyderlandų premjeras. Tai mes išsamiai Vilniuje aptarėme ir su Lietuvos prezidentu.
NATO privalo išlaikyti atgrasymą, mes visi privalome suvokti, kad Baltijos ir kitų Rytų flango šalių siena su Rusija ir Baltarusija yra mūsų kolektyvinis pasienis. Leiskite jus patikinti, nuo Malaizijos orlaivio MH17 sudužimo 2014 m. liepos 17 dieną, kai žuvo 298 žmonės, tarp jų ir 196 Nyderlandų piliečiai, mums, Nyderlandams, pasienis reiškia sieną su Rusija.
Vadinasi, turime daryti viską, ką galime, kad išlaikytume atgrasymą ir priverstume Putiną suvokti, kad jei jis žengs bent menkiausią žingsnį link ES ir NATO teritorijos, jo laukia dideli sunkumai.
– Ką konkrečiai reiškia atgrasymo išlaikymas?
– Pirmiausia visi privalome skirti bent 2 proc. BVP gynybai, taip pat stiprinti Rytų flango gynybą. Mes aptarėme NATO priešakinį buvimą (eFP) Lietuvoje, žinome, kad Vokietija įsipareigoja stiprinti savo pajėgumus šalyje, bendradarbiaujame su vokiečiais spręsdami, kaip geriausia veikti ateityje.
Svarbi ir oro policijos misija, oro erdvės gynyba, pakankamas „Patriot“ sistemų kiekis. Pavyzdžiui, Ukraina aplink Charkivą neturi beveik jokių oro gynybos pajėgumų. Tai yra klausimai, kuriuos artimiausiais mėnesiais turėsime kolektyviai spręsti.
– Ar Vakarų Europos visuomenės yra pasirengusios pereiti prie karo ekonomikos? Prancūzija jau žengia tuo keliu, bet atrodo, kiti ne. Ar jie jau pasirengę šiam psichologiniam pokyčiui?
– Mane sujaudino tai, kad mano paties šalyje po neišprovokuotos Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios visuomenė itin remia Ukrainą, mūsų 6,3 mlrd. eurų vertės karinę paramą šaliai. Vadinasi, ir ateityje mes imsimės visų būtinų žingsnių, visko, kad užtikrintume NATO kolektyvinio atgrasymo išlaikymą, paramą Ukrainai prieš Rusiją. Palaikymas visuomenėje tam milžiniškas, galbūt tai lėmė MH17 katastrofa, nesu tikras dėl priežasčių, bet Nyderlandų visuomenė itin remia mūsų veiksmus.
Fiziškai mes gerokai toliau nuo Rusijos nei jūs, bet jaučiame ir manome, kad mūsų siena yra čia.
– Jūsų šalis nepritaria Europos gynybos obligacijoms, kokia galėtų būti alternatyva?
– Pirmiausia – mes visi turime didinti išlaidas gynybai.
Tuomet turime užtikrinti, kad panaudotume Europos investicinį banką (EIB) tokiu būdu, kad jis galėtų suteikti daugiausia naudos gynybos srityje, kad jie (EIB) galėtų išlaikyti trigubą A reitingą. Manau, tai įmanoma. Tada yra ir kitų būdų. Tačiau Nyderlandai tradiciškai nepalaiko euroobligacijų, nes tai reiškia kolektyvinį skolinimąsi, mūsų nuomone, to nereikėtų daryti.
– Ką tik lankėtės Kinijoje. Ką ten išgirdote apie jų paramą Rusijai, ar jie tolsta nuo Maskvos?
– Pirmiausia noriu pasakyti, kad spaudimas šalims yra nepriimtinas. Žinau apie situaciją tarp Kinijos ir Lietuvos ir ji yra visiškai nepriimtina. Todėl prieš prievartą nukreiptas instrumentas ir yra toks svarbus.
Per savo vizitą buvau susikoncentravęs į Ukrainą. Aš pabrėžiau, kad nesuprantu, kodėl Kinija nededa daugiau pastangų, kad užkirstų kelią apeiti sankcijas, dvigubos panaudos prekių eksportą į Rusiją, kodėl nedaro maksimalaus spaudimo Rusijai keisti elgesį Ukrainos atžvilgiu.
Nes jei Kinija nori būti mūsų drauge, o ji sako, kad nori tvirtų santykių su Vakarais, ji turi suvokti, kad Lietuvai, Nyderlandams, visiems mums ES ir NATO, Rusijos sėkmė Ukrainoje imtų kelti grėsmę mūsų kolektyviniam saugumui. Draugai negali mums to padaryti.
Tai buvo vienas pagrindinių klausimų, kuriuos aptarėme. Žinau, kad daug mano kolegų lankysis Kinijoje, į Europą atvyks kinų pareigūnai, todėl mes nuolat turime kartoti šią žinią ir įtikinti Kiniją, kad ji darytų viską, ką gali, siekdama priversti Rusiją keisti savo elgesį.
– Kitąmet jūsų šalyje turi vykti NATO viršūnių susitikimas, ar Aljansas tebeegzistuos?
– Absoliučiai taip, NATO yra gyvybiškai svarbus. Transatlantiniai santykiai su JAV ir Kanada yra itin svarbūs mums visiems. Mes visi, 32 sąjungininkai į Aljansą įstojus Švedijai, privalome užtikrinti, kad Putinas suvoktų: jei jis bent colį pajudės link jūsų ar mūsų, link bet kurios Vakarų šalies, jis sulauks didelių problemų. Tai turime daryti ir ES, bet, kalbant apie gynybą, per NATO.
