Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Kongrese perskaitė metinį pranešimą, šįkart vadinamą galbūt svarbiausia kalba J. Bideno politinėje karjeroje. Priešingai nei įprasta, kalbą jis pradėjo nuo užsienio politikos, lygindamas dabartinę situaciją Europoje su Antruoju pasauliniu karu. J. Bidenas sakė siekiantis pažadinti Ukrainos paramą blokuojantį Kongresą, kongresmenus užtikrindamas, kad Vladimiras Putinas Ukrainoje nesustos.
J. Bideno partiečiams linkint dar ketverių metų, o respublikonų kongresmenei jį pasitinkant su raudona Donaldo Trumpo kepure, dalis stebėtojų JAV prezidento metinį pranešimą jau iš anksto vadino svarbiausia ilgos J. Bideno karjeros kalba. Jį stebėjo galbūt didžiausia auditorija iki pat JAV kryptį lemsiančių prezidento rinkimų rudenį.
Bet momento išskirtinumą rodo kitas faktas – prezidentai apie užsienio politiką paprastai užsimena tik antroje metinio pranešimo pusėje. Šįkart kalbą jis pradėjo nuo palyginimo su 1941-aisiais ir prezidento Franklino J. Roosevelto kalba Kongresui.
„Jis sakė: „Kreipiuosi jus akimirką, kuri neturi precedento šalies istorijoje“. Hitleris žygiavo pirmyn. Europoje siautėjo karas. Prezidentas Rooseveltas siekė pažadinti Kongresą ir perspėti amerikiečius, kad tai nėra įprasti laikai“, – teigė JAV prezidentas.
J. Bidenas sako – dabar jis čia atėjo pažadinti Kongresą ir perspėti šalį dėl demokratijos likimo Amerikoje ir Europoje.
„Putinas žygiuoja pirmyn. Užpuolė Ukrainą. Sėja chaosą Europoje ir už jos ribų. Jei kas nors šioje salėje mano, kad Putinas sustos Ukrainoje, užtikrinu jus – jis nesustos“, – tvirtino jis.
Už prezidento nugaros dešinėje sėdėjęs Atstovų Rūmų pirmininkas Mike`as Johnsonas iki šiol blokuoja paketą su šešiasdešimt milijardų dolerių Ukrainai.
„Paramą Ukrainai blokuoja tie, kurie nori nusisukti nuo mūsų pasaulinės lyderystės. Dar ne taip seniai respublikonų prezidentas Ronaldas Reaganas griaudėjo: „Pone Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną“. Dabar mano pirmtakas, buvęs respublikonų prezidentas, sako Putinui, cituoju: „Daryk ką tik po velnių nori“, – neįvardindamas D. Trumpo pavardės kalbėjo J. Bidenas. Kalbos tikslas – parodyti kontrastą tarp jo ir D. Trumpo.
„Mano žinia prezidentui Putinui, kurį pažinojau ilgą laiką, paprasta – mes nenusigręšime. Aš nenusigręšiu“, – pabrėžė J. Bidenas.
Kalbą salėje stebėjo ir naujausios NATO sąjungininkės Švedijos premjeras, J. Bidenui bandant išsklaidyti tvyrantį klausimą, kiek išaugęs Aljansas stipresnis, kai pati Amerika svyruoja.
Paprastai šios kalbos čia Kongrese reikšmė visiškai simbolinė. Šįkart viskas kitaip. Nuo jos gali priklausyti prezidento J. Bideno perrinkimo šansai. Jis dabar dar mažiau populiarus nei D. Trumpas savo kadencijos pabaigoje. Viešojoje erdvėje kyla diskusijos, ar 81 metų prezidentas pajėgtų ištarnauti visą antrąją kadenciją. Apklausose daugiau nei pusė (net ir demokratų) rinkėjų dvejoja jo gebėjimais. Todėl dešimtys milijonų rinkėjų J. Bideno ne tik klauso, bet ir jį stebi.
„Kaip Bidenas atrodo? Ar jis sugeba užlipti ant podiumo ir sklandžiai eiti?“ – jų klausimus įvardija „Bipartisan Policy Center“ analitikas Tevisas Troy.
Ryškėja ir kita problema. Prieš jam išvykstant į Kongresą, prie Baltųjų rūmų susirinko minia Palestinos rėmėjų, kurie vėliau bandė ir blokuoti prezidento kortežo kelią į Kongresą. Dėl J. Bideno dėl paramos Izraeliui nusisuka dalis kairiųjų, jam padėjusių laimėti prieš ketverius metus.
Tačiau jis paskelbė, kad siųs Amerikos karius į misiją prie Gazos krantų, kad įrengtų prieplauką, kuri priimtų didžiulius laivus su humanitarine pagalba civiliams. Baltųjų rūmų pareigūnai tikina, kad dislokuoti Amerikos karių sausumoje neplanuoja.
