Rusijoje sudužus lėktuvui, tiesą, kas iš tiesų nutiko, gaubia migla. Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius teigia, kad girdint Rusijos kaltinimus Ukrainai, pirmiausia užsižiebia „aliarmo lemputės“. Jos rodo, kad Rusijai tai greičiausiai dar viena proga skleisti dezinformaciją ir klaidinti Vakarus.
N. Maliukevičius teigia, kad sužinojus apie aviakatastrofą jam esą „užsidegė aliarmo lemputės“, mat Kremlius itin greitai pateikė savo įvykių versiją.
„Tai rodo, kad apskritai situacija buvo išnaudota. Panašu, gal ir ruoštasi ją išnaudoti – toks aliarmo ženklas“, – kalba jis.
Paklaustas, kuo Rusijai naudinga išnaudoti lėktuvo sudužimą dezinformacijai, N. Maliukevičius atsako, kad taikomasi į kelias pagrindines auditorijas.
„Tarptautinei auditorijai jie eskaluoja ir toliau eskaluos numušimo versiją ar legendą. Bandys suversti visą kaltę Ukrainai. <...> Dar yra Ukrainos vidaus auditorija, nes pats pasakojimas apie tai, kad neva buvo ten Ukrainos belaisvių. Tai meta šešėlį Ukrainos valdžiai, karinei vadovybei“, – pasakoja jis.
Ir priduria, kad Rusijos vidaus auditorija bus penima istorijomis, kurias bandoma panaudoti priešrinkiminei kampanijai. „Tai tradicinė propagandinė operacija, kurią mes tikriausiai dar matysime, ji bus išnaudojama dar kurį laiką“, – prognozavo jis.
Apskritai tikėti Rusijos transliuojamais naratyvais sunku, teigia mokslininkas.
„Paradoksas – visi suprantame, kad kai Putinas praveria burną, tai tikriausia visada būna melas. <...> Visada buvo pagauti jie [rusai – LRT.lt] už to melo. Bet Vakarų žiniasklaida dirba pagal tradicinius balanso principus: reikia pateikti Ukrainos versiją, kuri šiuo metu yra adekvati, ir <...> yra Rusijos pusė, kuri buvo paruošusi tą legendą“, – komentuoja N. Maliukevičius.
Vakarams dar trūksta atsparumo Rusijos dezinformacijai, įsitikinęs jis.
„Realybės vaizdinys, kurį transliuoja Kremlius, po truputį Vakarų viešojoje erdvėje ima dominuoti. <...> Labai dažnai pasinaudoja Kremlius bandymu pamėtėti tam tikras versijas, kurias po to pasigaus Vakarų žiniasklaida, ieškodama to balanso. Kai yra tiesa ir melas, balansas neatspindi aukso vidurio“, – apibūdina jis.
LRT primena, kad Ukraina pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karinio lėktuvo avarijos. Maskva tvirtina, kad Belgorodo srityje nukritęs lėktuvas numuštas Ukrainos pajėgų ir skraidino 65 ukrainiečių karo belaisvius. Ukraina nei patvirtina nei paneigia, kad numušė lėktuvą.
Kyjivas teigia vertinantis įvairius scenarijus – nuo provokacijos, iki belaisvių pasitelkimo kaip gyvo skydo ginkluotei gabenti. Pasak Ukrainos žvalgybos, prieš lėktuvui pakylant Rusijos FSB davė nurodymą išlipti šalies pareigūnams, o skridusiųjų sąraše esą nurodytos ir jau anksčiau iškeistų belaisvių pavardės.
Tuo metu Rusija sako įspėjusi Ukrainą apie skrydį likus 15 minučių. Smūgį lėktuvui vadina „žvėrišku poelgiu“ ir „teroristiniu aktu“. Esą Ukraina panaudojo vakarietiškas oro gynybos sistemas. Kyjivas teigia, tokia retorika parodo, kad Maskvos tikslas – pakenkti Ukrainos įvaizdžiui partnerių akyse.
Kyjivui kol kas neatmetant, kad galėjo įvykti netyčinė ar išprovokuota klaida ir savus belaisvius pražudė draugiška ugnis, praeities įvykiai moko nepasikliauti Rusijos teikiama informacija.
„Tiesą sakant, negaliu rasti įrodymų, kad lėktuve buvo Ukrainos piliečių ar net didelis skaičius kitos valstybės, kad ir Rusijos piliečių. Jei taip būtų, patikėkite, vakar vakare rusai masiškai būtų rodę nuotraukas, vaizdo įrašus – juk kūnai visiškai nesudega“, – nurodo Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
