Ukrainos kariuomenės atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas teigia, kad rusai dabar neturi potencialo pralaužti fronto linijos Ukrainoje. Tačiau, anot jo, Rusija gali organizuoti karinę provokaciją, kuria sieks sukelti NATO atsaką. Pokalbis su O. Ždanovu – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Rusija apkaltino Ukrainą numušus karinį lėktuvą, kuriame, pasak rusų, buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai. Kitais duomenimis, lėktuve buvo raketų, skirtų Ukrainai apšaudyti. Ar ukrainiečiai numušė Rusijos karinį lėktuvą?
– Oficialaus patvirtinimo, kad jį numušė mūsų priešraketinė gynyba, nėra. Tačiau taip pat šiuo metu nėra patvirtinta, kad ten buvo mūsų karo belaisvių.
– Paprastai iki šiol karo belaisviai buvo gabenami autobusais į apsikeitimo vietas ir tokios operacijos būdavo vykdomos nuolat, o dabar lėktuvas skrido iš Maskvos ir Rusija iškart apkaltino Ukrainą. Jūsų galva, ar tai gali būti iš anksto parengta, gerai suplanuota dezinformacijos ataka?
– Ne, manau, kad čia galimi du variantai. Gali būti arba avarija, ir lėktuvas dėl to sudužo, arba galbūt galėjo ir jie patys numušti, nes tuo metu buvo apšaudoma mūsų teritorija. Tai ne pirmas kartas, ne pirmas atvejis Rusijos armijoje. Lėktuvas skrido iš Belgorodo ir, kaip jį stebėję sako, jis tiktai kilo, po to atsirado juodi dūmai, jis staigiai prarado aukštį ir nukrito. Sprendžiant iš visko, jis turėjo pilnus degalų bakus. Pagal mūsų radarų duomenis, jis skrido per Iraną, Siriją ir leidosi Belgorode.
– Ne iš Maskvos ir negalima patvirtinti, kad jame buvo Ukrainos karo belaisvių, nėra tokios informacijos?
– Tokios informacijos iš tikrųjų nėra. Beje, jo kryptis buvo į Maskvą, į šiaurės rytus. Tačiau jis tolo nuo Ukrainos sienos, tai viena. Antra, lėktuvo kritimo vieta buvo nusėta popieriaus lapais, dokumentais, jį iškart apsupo rusų policija, neleido nė vieno žmogaus į tą teritoriją. Bet matę sako, taip pat yra nuotraukų, rodančių, kad jokių kūnų dužimo vietoje nebuvo. Jeigu jame buvo 63 (kiti sako, kad 65) žmonės, tai labai daug žmonių. Ir įdomiausia, kad karo belaisvių sąrašas, kuris neva buvo [sunaikintas] tame lėktuve, buvo išspausdintas viename iš Rusijos Federacijos propagandinių leidinių. Ten – žmonės, kurie dabar ramiai gyvena Ukrainoje, sėdi savo namuose.
– Kalbam su jumis karui tęsiantis jau 700 dienų. Fronto linija per pastaruosius metus yra beveik nepakitusi, bet okupantai pastaruoju metu smarkiai intensyvina veiksmus keliose fronto linijose. Ar jiems gali pavykti pralaužti gynybą?
– Ne, klausimo, ar jie gali pralaužti gynybą, ar negali to padaryti, nekyla. Jie mums primeta pozicinį karą, kadangi jie savo kareivius, karius laiko tiktai karo medžiaga, kaip ir šovinius. Jie tam tikrose fronto linijose turi tam tikrų sėkmingų atvejų. Tačiau tai – keli šimtai metrų ir jų pasistūmėjimo tempai būna vieną kartą per savaitę, kartą per dvi savaites. Kai kuriuose ruožuose mes pasistūmėjome į priekį. Faktiškai tai yra pozicinis karas ir jie neturi potencialo pralaužti fronto linijos.
Faktiškai tai yra pozicinis karas ir jie neturi potencialo pralaužti fronto linijos.
– Rusija nepasiekia jokių savo keltų tikslų, tačiau Vakarų žiniasklaidoje, o ir iš kai kurių Vakarų politikų, galima išgirsti pareiškimų ir išvadų, kad Ukraina pralaimi karą arba tai yra tik laiko klausimas. Kaip jūs vertinat tokius pareiškimus?
– Aš taip nevertinčiau, sakyčiau, atvirkščiai, mes pakankamai oriai kariaujame ir šiandien mes esame beveik paritetinėmis sąlygomis su „antra pasaulio armija“, kaip jie save vadina. Mes nutraukėme jų puolimo potencialą. Šiandien Rusijos armija neturi jėgų netgi taktiškai pulti, netgi divizijos mastu vykdyti puolimą, nekalbant apie korpusą arba armiją.
– Jūs savo apžvalgose analizuojate įvairius Rusijos puolimo scenarijus, kurie galimi po kelerių ar netgi po keliasdešimties metų. Jūsų manymu, ar Rusija puls NATO, ar ryšis tokiam žingsniui?
– Manau, kad vargu. Tačiau jie gali organizuoti karinę provokaciją, kad sukeltų NATO atsaką. Čia Rusijos Federacijos pagrindinis uždavinys. Visos provokacijos, kurios šiandien vyksta ir ore, ir jūrose, ir sausumoje, siekia, kad NATO padarytų pirmą žingsnį ir Rusija tada galėtų apkaltinti Šiaurės Atlanto aljansą agresija prieš Rusijos Federaciją. Tačiau pulti, aš manau, vargu ar jie gali.
– Kol dabar abiejose Atlanto pusėse yra įstrigusi parama Ukrainai, Rusija vis labiau bando įsukti branduolinio ginklo panaudojimo gąsdinimo kampą. Ar Rusijai gali, jūsų manymu, pavykti įbauginti Vakarus, kad jie pradėtų daryti kokias nors nuolaidas Kremliui?
– Čia reikėtų užduoti klausimą Vakarų lyderiams, ar jie pasirengę šiandien priešintis Rusijos Federacijos gąsdinimui branduoliniu ginklu. Spręsdamas iš Rusijos Federacijos elgesio, jos vadovybės elgesio, galiu pasakyti, kad toks beprotiškas poelgis galimas, jie tai gali padaryti. Viskas priklausys būtent nuo Vakarų ryžto, atsparumo – tiek kolektyvinių Vakarų, tiek ir konkrečiai kiekvienos iš šalių atskirai. Ar jie pasirengę, kaip sako, pastatyti Rusiją į jos vietą ir neleisti tokio konflikto.
Reikėtų užduoti klausimą Vakarų lyderiams, ar jie pasirengę šiandien priešintis Rusijos Federacijos gąsdinimui branduoliniu ginklu.
– Ukraina nuolat kartoja, kad jokių derybų su Rusija nebus, bent jau tol, kol postą užima Putinas. Ar jus pasiekia kokios nors žinios, kad Putinas gali būti patrauktas ir kad jis nebus perrinktas penktajai kadencijai?
– Aš tai jau nevadinčiau rinkimais, tai paprasčiausia imitacija. Putinas tokiu būdu mėgsta žaisti demokratiją. Jis paprasčiausiai dabar vaidina Rusijos Federacijos caro vaidmenį. Galime prisiminti ir lyginti dabartinę Rusiją su Rusijos imperija. Po kovo 17-osios aš išvis kelčiau klausimą dėl jo užimamo posto legitimumo, todėl mes nesiderėsime su juo.
O kad bus nušalintas nuo valdžios, neatmetu galimybės, nes dvaro perversmai – Rusijos imperijos tradicija. Istoriškai taip yra.
Putinas tokiu būdu mėgsta žaisti demokratiją. Jis paprasčiausiai dabar vaidina Rusijos Federacijos caro vaidmenį.
– Nuo šiandien Lietuvoje mes pradedame naują didelę paramos akciją Ukrainai „Radarom!“. Šiemet pagrindinis jos tikslas yra surinkti pinigų saugaus kario paketams, kiek įmanoma labiau apsaugoti karių, esančių fronte, gyvybes. Kiek jums svarbios tokios paramos akcijos?
– Mes labai vertiname tokias paramos akcijas, jūs net neįsivaizduojate, kaip. Deja, valstybė iki šiol negalėjo prisiimti tokio vaidmens, kai galima būtų visiškai aprūpinti armiją. Todėl savanorių judėjimas Ukrainoje labai stiprus. O kai tokios šalys, kaip jūsų, daro tokį žingsnį, tokį geros valios žingsnį – renka lėšas ir perduoda tą pagalbą būtent kariams, tiesiogiai kovojantiems fronte, mes tai tikrai labai vertiname ir tiktai galime palaikyti tokius jūsų veiksmus. Labai jums ačiū.
– Volodymyras Zelenskis skelbė ir tikėjo, kad 2023-ieji bus pergalės metai. Gaila, taip neatsitiko, prognozės lieka prognozėmis ir dabar rodo, kad Rusija pajėgi tęsti karą, nepaisant šimtų tūkstančių žūčių, kurias ji jau patyrė. Jūsų galva, ko reikia, kad ukrainiečiai vėl pereitų į puolimą ir pradėtų stumti okupantus atgal?
– Mums reikia, kad jūsų pagalba ir vadinamųjų kolektyvinių Vakarų pagalba Ramšteino formatu padėtų mums suformuoti naują armiją. Tuomet mes galime kalbėti apie sėkmę mūšio lauke. Mums reikia ginkluotės, reikia gana daug ir, kaip generolas Zalužnas sakė, reikia suformuoti 20 ir dar daugiau brigadų, aprūpintų šiuolaikine technika, ginkluote ir parengtų vykdyti puolamąsias operacijas. Tuomet galime kalbėti apie sėkmę.
