NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams ir saugumo politikai ambasadorius Borisas Ruge LRT RADIJUI teigia, kad Aljanso narės turi būti pasiruošusios galimai Rusijos agresijai, kartu pabrėžia, kad NATO yra pajėgus ne tik atgrasyti, bet ir gintis. Vilniuje prieš kelias dienas vykusiame „Sniego susitikime“ viešėjęs ambasadorius taip pat teigiamai vertina Lietuvos veiksmus stiprinant šalies saugumą.
– Praėjus beveik dvejiems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, situacija – labai sudėtinga. Ukraina kartoja, kad šaliai reikia daugiau ginklų. Matome, jog dalis šalių žada tolesnę paramą, bet Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje nėra sutarta dėl papildomos pagalbos. Kai kurie ekspertai Lietuvoje teigia, kad parama stringa dėl to, kad Vakarai esą bijo Rusijos pralaimėjimo. Ar sutiktumėte?
– Nemanau, kad taip yra. Daug kas negalvojo, kad karas tęsis tiek ilgai, įžengiame jau į trečiuosius metus. Mes, kaip Vakarų šalys, suteikėme beprecedentę pagalbą Ukrainai. Bet paaiškėjo, kad mūsų atsargos, ginklų sandėliai nėra taip gerai aprūpinti, kaip turėtų būti. Taigi, kyla iššūkių, kaip suderinti paramos tiekimą Ukrainai ir išlaikyti savo pačių saugumą.
Iš tiesų turėjome tam tikrų iššūkių. Jungtinių Valstijų Kongrese vyko diskusijos, palietusios ir šalies vidaus reikalus. Bet esu tikras, kad amerikiečiai suteiks kitą ginklų, amunicijos ir įrangos paketą Ukrainai. Esu įsitikinęs, jog Europos Sąjunga padarys tą patį. Yra NATO ir Europos Sąjungos šalių, kurios šiemet pažadėjo labai reikšmingą įrangos kiekį. Akivaizdu, kad Baltijos šalys yra lyderės šioje srityje. Lietuva – pirmauja, atsižvelgiant į gynybos finansavimo bei BVP procentus. Kitos šalys – kaip Nyderlandai ir Vokietija – pažadėjo milijardinę paramą Ukrainai.
Esu įsitikinęs, kad Vakarų šalys, kurios rėmė Ukrainą, tęs paramą. Nes mes negalime leisti, kad Ukraina būtų nugalėta.

– Kai prieš kelias dienas prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Lietuvoje, jis minėjo, kad vasarą vyksiančiame Vašingtono viršūnių susitikime tikisi dviejų dalykų – tai daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai ir vieno konkretaus žingsnio NATO narystės link. Ko Ukraina gali iš tiesų tikėtis?
– Dėl oro gynybos prezidentas Zelenskis visiškai teisus. Kritiškai svarbu, kad Vakarai toliau teiktų paramą, kurios reikia Ukrainai, kad ji apgintų savo žmones, vykstant didžiausioms rusų atakoms nuo 2022-ųjų.
Praėjusiais metais Vilniuje NATO pasiekė istorinį sutarimą, kad Ukraina taps Aljanso nare. Šiame kelyje Ukrainai dar daug ką reikia nuveikti: reformos saugumo sektoriuje, politikoje. Matysime, dėl ko, tikėkimės, 32 sąjungininkės (įskaitant Švediją) Vašingtone galės sutarti, bet nėra jokių abejonių, kad Ukraina žengia narystės link. Bet ar bus dar koks nors kitas žingsnis, kaip kalba Zelenskis, dar per anksti pasakyti.
– Ukraina gali būti ir nepakviesta?
– Būtent. Kitas žingsnis būtų pakvietimas, ir nėra aišku, ar Vašingtone mes tai išvysime. Turime pripažinti, kad daugelyje Aljanso narių vyksta diskusijos, šiemet vyks rinkimai, tai yra dalis didesnio paveikslo. Bet manau, kad rasime būdų, kaip pabrėžti faktą, kad Ukraina artėja prie NATO.

– Kalbant apie saugumo situaciją šiame regione – tam tikras diskusijas paskatino Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasakęs, kad turime būti pasiruošę kitam Rusijos karui, ne tik tam, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje. Ir kad iki šios agresijos gali būti likę keleri metai. Ar galime pasakyti, kad NATO yra pasirengusi reaguoti nuo pirmos sekundės?
– Manau, kad nuo 2014-ųjų, kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą ir aneksavo Krymą, pirmas darbas, kurio ėmėsi Aljansas – stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Pastaruosius dešimt metų mes ir dirbame tam, kad geriau atgrasytume Rusiją ir, jei prireiktų, gintumėmės nuo bet kokios jos agresijos. Rusija yra identifikuojama kaip pagrindinė grėsmė Aljansui.
Jei pažiūrėtume į 2014-uosius, kiek narės išleido savo gynybai, vaizdas nebuvo geras. Bet mes nuėjome ilgą kelią: turime visą rinkinį karinių planų, kaip atgrasyti ir gintis. Dabar dirbame su šių planų ištekliais – kaip suteikti šalims pajėgumus, karius. Tai sunkus darbas, reikalaujantis sudėtingų sprendimų, bet mes judame teisinga kryptimi.
Jei kalbėtume apie Lietuvą – matome didžiulį pokytį. 2014-aisiais nuspręsta čia dislokuoti Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Prieš kelias savaites Vilniuje pasirašytas sutarimas dėl nuolatinės sunkiosios Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Manau, tai pabrėžia, kad Aljansas yra labai rimtai nusiteikęs remti sąjungininkes rytiniame sparne ir ginti nuo bet kokios galimos agresijos.
Aljansą greitai sudarys 32 šalys, tai labai galingas aljansas. Turime stiprias ekonomikas, pažangių technologijų, mes puikiai gebame gintis nuo Rusijos agresijos. O Rusija niekada nepuolė NATO narės.

– Dėl visuomenės pasiruošimo – ar tai iššūkis? Kai kurie ekspertai teigia, kad Vakarų šalių visuomenė nenori karo.
– Žinote, niekas nenori karo. Bet mes išmokome, deja, kad didelis karas Europoje jau yra realybė. Rusija pradėjo didžiausią sausumos karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, tą daro beatodairiškai: atakuodama civilius, nužudydama tūkstančius žmonių. Gaila, bet turime suvokti, kad Rusija ir jos lyderiai, prezidentas Putinas vykdo karą, pažeisdami visą tarptautinę teisę ir normas. Todėl mums geriau būti pasiruošusiems užkirsti tam kelią, atgrasyti Rusiją, ir jei prireiks, gintis nuo jos. Ir mes tą galime.
Manau, kad mūsų visuomenės taip pat eina šiuo keliu. Žmonės supranta, kad tai yra realus pavojus ir grėsmės, kad turime būti joms pasiruošę. Tai taip pat reiškia, kad turime didinti gynybos finansavimą. O tai reiškia – kad išleistume mažiau kitiems dalykams, kurie yra labai svarbūs rinkėjams mūsų demokratijose.
– Kalbant apie Lietuvos pastangas – minėjote svarbų sutarimą tarp Lietuvos ir Vokietijos dėl brigados dislokavimo. Gynybai šalis skiria daugiau nei pustrečio procento. Ką gali padaryti daugiau, ne tik laukdama, kad Aljansas apgintų Lietuvą, bet kad ir pati šalis būtų pasiruošusi apsiginti? Galbūt, ir visuomenė?
– Lietuvos visuomenė, gyvendama rytiniame NATO sparne, turėdama sieną su Baltarusija, kuri yra Rusijos sąjungininkė ir taip pat demonstravo labai agresyvius veiksmus, puikiai supranta dabartinę Europos saugumo realybę. Ir tai, kad visuomenės turi būti atsparios, turi stiprinti savo saugumą. Taigi, manau, kad jūs esate geros formos. Esate remiami stipriausio aljanso istorijoje. Turime daug darbų, bet puikiai gebame plėtoti gynybinius savo pajėgumus taip, kad panaikintume bet kokią ataką, nukreiptą prieš Lietuvą.






