Ukrainai trūkstant karių, svarstoma mobilizuoti užsienyje gyvenančius vyrus. Estijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad, jei reikės, padės surasti šalyje gyvenančius ukrainiečius, kurie galėtų būti mobilizuoti. Tuo metu Lietuva dar neapsisprendusi.
Jau beveik dvejus metus Ukrainai tenka atremti Rusijos dronų ir raketų smūgius. Pasak Ukrainos vyriausybės, už tėvynę kovojantys kariai pavargę, reikalinga pamaina tų, kurie išvykę svetur. Tam pritaria paramą teikiančios organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas.
„Ne tik, kad trūksta žmonių, trūksta apmokytų žmonių. Kad siųstum žmogų į karą be nieko tiesiog, kad porą savaičių mokėsi – sėkmės. Čia yra nerimta“, – sako „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
Dalis Ukrainos vyrų vis dar gyvena Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau greitai jiems gali tekti grįžti į gimtąją šalį. Ukraina ieško būdų, kaip padidinti karių skaičių.
Svarstoma mobilizuoti užsienyje gyvenančius tautiečius nuo 25 iki 60 metų. Ukrainos įstatymai suteikia teisę atidėti mobilizaciją tik tam tikrų kategorijų vyrams nuo 27 iki 60 metų: neįgaliesiems, daugiavaikiams, neįgalių vaikų tėvams ir kt.
Valentynas Europoje gyvena jau penkerius metus, iš jų dvejus – Lietuvoje. Vilniaus universiteto studentas kariuomenei dar netinka – jam nėra 25 metų. Ukrainiečio manymu, jei išvykusieji dar negrįžo tarnauti į tėvynę, vargu, ar tai padarys paskelbus mobilizaciją.
„Turiu draugų, kurie gyveno užsienyje ir grįžo į Ukrainą prisidėti prie ginkluotųjų pajėgų. Tačiau dauguma pažįstamų, kurie gyvena svetur, pasiruošę čia likti, nes turi darbus. Kai kurie jau turi dvigubą pilietybę“, – pasakoja ukrainietis Valentynas Nefedovas.
Gruodį Estijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad, jei reikės, šalis padės Ukrainai šaukti vyrus į kariuomenę. LRT bendradarbis Estijoje sako, kad sprendimas sukėlė ažiotažą ukrainiečių bendruomenėje. Skaičiuojama, kad Estijoje yra 7,5 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų.
„Kaip jis pats (Estijos vidaus reikalų ministras) pasakė, kad atsisakymas nepadėti būtų keistas ir tarytum išduotų partnerį. O po to jis aiškino, kad, be abejo, reikėtų teisinių naujų susitarimų“, – teigia LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.
Lietuva sprendimo dar nepriėmusi. Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuva Ukrainos kreipimosi dar nesulaukė.
„Klausimas, koks būtų prašymas. Ar pasidalinti informacija, pateikti kažkokią informaciją, ar sąrašus. Klausimas, koks būtų prašymas iš Ukrainos institucijų“, – svarsto vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Jei mes remiame Ukrainą ginklais ir teikiame finansinę paramą, mes būtent suteikiame prieglobsti jų šeimos nariams, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, tai mes turime padėti būtent Ukrainos vyriausybei įgyvendinti tikslą mobilizuoti vyrus“, – tvirtina Seimo NSGK vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.
Nevyriausybinių organizacijų atstovų teigimu, Lietuva privalo turėti aiškią poziciją.
„Kai ateina tie tikrai sudėtingi klausimai, o čia yra sudėtingas klausimas, tada valdžia, pavadinkim taip, pasimeta“, – argumentuoja J. Ohmanas.
Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 83 tūkst.i ukrainiečių, iš jų – daugiau nei 12 tūkst. kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų, tačiau kiek jų vis dar šalyje nėra aišku. Šiuo metu ukrainiečiai gali prasitęsti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas sako, kad susidomėjimas vangus. Kol kas kreipėsi 29 tūkst. ukrainiečių.
„Klausimas, ar tai yra dėl to, kad jie dar vangiai apie tai mąsto. (...) Ar vis dėlto todėl, kad Ukrainos karo pabėgėlių realiai Lietuvoje yra daug mažiau nei mes manėme“, – kalba Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Ukrainiečiai prasitęsti leidimus gyventi Lietuvoje turi iki kovo 4-osios.
