„Generolas Armangedonas“, buvęs Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje vadas nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. sausio – Sergejus Surovikinas, dingęs iš viešumos po „Wagner“ maišto Rusijoje. Įtariama, kad jis artimai susijęs ne tik su pačiu samdinių vadu Jevgenijumi Prigožinu, bet galbūt žinojo apie „Wagner“ planus. LRT.lt trumpai pristato, kas yra S. Surovikinas.
Kaip skelbia BBC, pirmą kartą S. Surovikinas Rusijos žiniasklaidos akiratyje atsidūrė vykstant Maskvos pučui – 1991 m. rugpjūtį per susirėmimus Maskvoje tarp Boriso Jelcino šalininkų ir SSRS Valstybinio ypatingosios padėties komiteto. Tuo metu jis turėjo kapitono laipsnį ir vadovavo Tamanės divizijos šarvuotų pėstininkų mašinų kolonai. Per susidūrimus su šia kolona žuvo 3 žmonės.
Po pučo jis septynis mėnesius praleido kalėjime, laukė teismo sprendimo dėl trijų žmonių mirties, tačiau kaltinimai buvo panaikinti, nes nustatyta, kad esą jis tik vykdė įsakymus.
Vėliau S. Surovikino pavardė žiniasklaidoje mirgės šalia naujienų apie Sirijos karą ir Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje.
Negailestingas vadas
2017 m., vadovaudamas milžiniškai Rusijos Rytų karinei apygardai, S. Surovikinas maždaug aštuoniems mėnesiams išsiųstas vadovauti pajėgoms, dislokuotoms Sirijoje, kad padėtų diktatoriui Bašarui al Asadui kovoti su įvairiomis sukilėlių grupuotėmis.
Kai baigė savo užduotį, pilietinis karas jau buvo pakrypęs B. al Asado naudai, o Vladimiras Putinas rengėsi vizitui, per kurį paskelbė, kad šalyje mažins Rusijos pajėgų.
Generolas išsiskyrė žiaurumu – nebuvo skirtumo tarp kovotojų ir civilių, todėl leido nevaržomai bombarduoti Siriją, nepaisydamas aukų skaičiaus.
Oksfordo profesorius Jeremy`is Waldronas BBC teigė, kad S. Surovikinas buvo susikoncentravęs į tikslo siekimą „bet kokiomis priemonės, kurių tik reikės“.
Nors Rusija neigė, kad taikosi į civilius, Sirijos žmogaus teisių stebėjimo grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ teigė, kad per dvejus metus iki 2017 m. rugsėjo nuo Rusijos oro antskrydžių ir dažnai beatodairiško bombardavimo žuvo 5 700 civilių.
Vidurinių Rytų instituto Sirijos programos direktorius Charlesas Listeris BBC tikino, kad būtent S. Surovikinas buvo generolas, padėjęs dangstyti nervus paralyžiuojančio zarino (cheminio ginklo) panaudojimą Sirijoje. Išplatintuose Rusijos propagandos vaizduose buvo matoma, kaip S. Surovikinas stebi ir Sirijos miesto bombardavimus, dalį miesto pavertusius griuvėsiais.
Šiose pergalėse figūravo J. Prigožino ir jo samdinių šešėlis.
„Už visas 2017 m. Rusijos kariuomenės Sirijoje pergales S. Surovikinas skolingas J. Prigožinui“, – BBC sakė Maratas Gabidullinas, buvęs „Wagner“ samdinys, kovojęs Sirijoje 2017–2018 m. ir šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje.
Kaip teigiama, S. Surovikinas gerai sutarė su J. Prigožinu, o rusų generolui nustojus eiti pareigas Sirijoje, „Wagner“ vadovas sunkiai rado bendrą kalbą su Rusijos gynybos ministerija.
S. Surovikinas apdovanotas vadovavimu Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms ir tapo Rusijos didvyriu. 2021 m. jis turėjo armijos generolo rangą, pagal tai prilygo generolui Valerijui Gerasimovui.
Dėl tokio žiaurumo S. Surovikinas pramintas „Generolu Armagedonu“. Ekspertai mano, kad jis tokį kariavimo būdą propaguoja dėl patirčių kruvinoje SSRS invazijoje Afganistane.
Karas Ukrainoje
2022 spalio 8 d. S. Surovikinui, tuomečiam Rusijos pajėgų Pietų Ukrainoje vadui, pavesta vadovauti visai Maskvos karo prieš Ukrainą kampanijai – tai buvo pirmasis viešai įvardytas generolas, kuriam patikėtos šios pareigos.
Šis pokytis įvyko po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkivo srityje. Po mėnesio nuo vadovavimo pradžios jis įsakė Rusijos pajėgoms pasitraukti iš vakarinio Dniepro upės kranto Chersono srityje, pripažindamas, kad jo pajėgoms gresia pavojus būti atkirstoms dėl Antonivkos tilto bombardavimo. JAV teigimu, tada atsitraukė maždaug 30 tūkst. karių ir paskui save susprogdino svarbų tiltą.
Būtent S. Surovikinas žiemą įsakė intensyviai apšaudyti Ukrainos energetinę infrastruktūrą, siekiant palaužti ukrainiečius. Žiemą miestų gyventojams kartais daugiau nei 12 valandų galėdavo nutrūkti vandens, elektros ar šilumos tiekimas. Šios atakos padarė didelę žalą infrastruktūrai, Ukraina prašė Vakarų partnerių suteikti elektros generatorių ir kitų būtinų priemonių, siekiant atkurti normalų vandens, elektros ir šildymo tiekimą.
Vis dėlto, tokia taktika nebuvo sėkminga, Rusija nepasiekė užsibrėžtų tikslų, nepalaužė ukrainiečių dvasios, šie nesitraukė iš mūšio lauko, todėl nuspręsta S. Surovikiną pakeisti kitu generolu – V. Gerasimovu.
Tačiau sibirietis, pasirengęs naudoti brutalias priemones, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, labai patiko Rusijos nacionalistams, tarp kurių buvo ir „Wagner“ vadas J. Prigožinas, kurį jis pažinojo dar iš Sirijos karo laikų.
Pagyros iš Prigožino
J. Prigožinas, kuris kritikavo ir V. Gerasimovo, ir gynybos ministro S. Šoigu sprendimus, savo kalbose nevengė išreikšti palaikymo S. Surovikinui.
„Jis žmogus, nebijantis atsakomybės“, – prieš mėnesį J. Prigožinas sakė išplatintame įraše apie S. Surovikiną ir tikino, kad jis vėl turėtų pakeisti V. Gerasimovą, kuris nesusitvarko su padėtimi kovos lauke.
Lemtingą šeštadienį S. Surovikinas vėl sulaukė dėmesio. Šį kartą jis buvo vienas iš dviejų generolų, raginusių pasiduoti J. Prigožiną.
„Kol dar nėra vėlu, reikia paklusti Rusijos Federacijos prezidento valiai ir įsakymui, sustabdyti kolonas, grąžinti jas į nuolatinius dislokavimo punktus. Visas problemas spręsti tik taikiai, vadovaujant Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui“, – išplatintame įraše teigė S. Surovikinas.
J. Prigožino samdiniai taip ir nepasiekė Maskvos, o nuo tos dienos viešumoje nebuvo matomas ir V. Gerasimovas, ir S. Surovikinas. Tuo metu S. Šoigu viešumoje pasirodė jau pirmadienį.
„The New York Times“ trečiadienį paskelbė, kad JAV žvalgybos teigimu, S. Surovikinas galėjo žinoti apie J. Prigožino tikslus, o dalis generolų galėjo ir palaikyti „Wagner“ tikslą pakeisti Rusijos gynybos ministerijos vadovybę bei ją nuversti.
„J. Prigožinas nebūtų galėjęs pradėti tokių veiksmų, jei nebūtų tikėjęs, kad jam į pagalbą ateis kiti, einantys vadovaujamas pareigas“, – JAV žvalgybos duomenis citavo „The New York Times“.
JAV pareigūnai po tokios informacijos žiniasklaidoje svarstė, kad dabar V. Putinas bus priverstas nuspręsti, kaip elgtis su galimu išdaviku ir kaip į jį turėtų reaguoti.
„V. Putinas nelinkęs keisti žmonių. Jei slaptosios tarnybos pateiks bylas ant V. Putino stalo ir jos bus susijusios su S. Surovikinu, jis gali būti pakeistas“, – „The New York Times“ sakė „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Aleksandras Baunovas.
Po šių pranešimų „The Moscow Times“ ir vienas karinis tinklaraštininkas pranešė apie S. Surovikino apklausą ir sulaikymą, kiti tinklaraštininkai taip pat pranešė „apie FSB vykdomas aukštų karininkų apklausas“. Kiek vėliau šią informaciją suskubo paneigti S. Surovikino šeima, jo dukra „Telegram“ tikino, kad tėtis įprastai dirba.
Kremlius, paprašytas pakomentuoti šią informaciją, nesutiko suteikti duomenų apie generolą ir jo buvimo vietą.
Tačiau pasirodo vis daugiau informacijos apie generolo ryšius su „Wagner“. Iš viešumos dingęs generolas, pagal CNN gautą informaciją iš „Dossier“, buvo „Wagner“ kompanijos VIP narys.
Dokumentai rodo, kad S. Surovikinas turėjo asmeninį „Wagner“ registracijos numerį, juos turėjo ir dar mažiausiai 30 aukšto rango Rusijos kariuomenės bei žvalgybos pareigūnų. Juos „Dossier“ taip pat identifikavo kaip „Wagner“ VIP narius.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ tikino, kad galimas generolo sulaikymas būtų lemtingas posūkis valdant J. Prigožino maištą, jis skirtųsi nuo V. Putino duotų pažadų.
„S. Surovikinas buvo vienas tų, skatinusių J. Prigožiną nutraukti šį žygį. Jo suėmimas rodo, kad V. Putinas bus linkęs bausti prisidėjusius prie maišto. Tai ženklas visiems kitiems – prasidės valymas“, – tikino V. Malinionis.
