Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikina, kad Aljansas Ukrainą rems tiek, kiek reikės. „Mes taip siunčiame žinutę Putinui, kad jis nelaimės karo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ pažymėjo Aljanso vadovas.
– Pone generalini sekretoriau, kokia yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios Ukraina nebus pakviesta į NATO Vilniaus viršūnių susitikime?
– Manau, visi sąjungininkai supranta, jog Ukraina yra karo sūkuryje ir tai nėra geras laikas ją pakviesti prisijungti. Bet visi sąjungininkai supranta, jog durys lieka atviros ir mes tą pademonstravome santykiuose su Suomija ir Švedija.
Visi sąjungininkai supranta, kad Ukraina taps nare ir tai yra tik sąjungininkų sprendimas, kada Ukraina bus pakviesta prisijungti prie NATO. Tačiau svarbiausias dalykas, kad sąjungininkai supranta, jog svarbiausia dabar – remti Ukrainą. Jei to nedarysime, Ukraina nebeegzistuos kaip nepriklausoma šalis. Ir jeigu jos nebus kaip nepriklausomos šalies, klausimas dėl jos narystės netenka prasmės.
– Jūs ne kartą pažymėjote, kad NATO bus su Ukraina tiek, kiek reikės. Ar tai reiškia, kad NATO yra pasirengusi ilgiems karo metams?
– Tai reiškia, kad turime būti pasirengę karui, nes karai yra neprognozuojami, karai gali tęstis labai ilgai. Prezidentas Putinas pradėjo karą ir jis gali jį užbaigti, tačiau tuo pat metu iš istorijos žinome, kad karai trunka daug ilgiau, nei tikėtasi. Prezidentas Putinas gali manyti, kad mus nugalės, tačiau jis nėra teisus. Jis turi suprasti, kad naudodamas ginkluotąsias pajėgas, jis savo tikslo nepasieks. Tai būtų tragedija ukrainiečiams, jei prezidentas Putinas ten laimės. Nebeegzistuos demokratinė nepriklausoma Ukraina ir tai yra svarbu visiems sąjungininkams – Lietuvai, Norvegijai ir kitoms šalims.
– Jūs Lietuvoje neturite aiškinti, kas yra Rusija. Mano seneliai buvo ištremti į Sibirą, daugybė lietuvių nuo to nukentėjo, dabar nuo to kenčia ukrainiečiai. Jie žudomi kiekvieną dieną ir naktį, jie žudomi dabar, kai mes kalbamės. Ar jūs tikite pats savimi, kai sakote, kad Putinas gali sustabdyti karą? Turiu galvoje, ar jis nori sustabdyti karą?
– Ne, mes neturime jokių požymių, kad Putinas siekia taikos ir nori sustabdyti karą. Noriu pasakyti, kad tai yra jo sprendimas, Kremliaus sprendimas pradėti karą. Ir aš manau, kad mes turėsime laukti ilgai, tačiau Putinas pradėjo šį karą, jis gali jį ir užbaigti. Tačiau mūsų pagrindinis atsakas yra padėti Ukrainai tiekiant karinę paramą. Ukrainiečiai turi išlaisvinti savo žemes, jas atsiimti, jie turi sustiprėti tam, kad galėtų sėsti prie derybų stalo. Ir mes taip siunčiame žinutę Putinui, kad jis nelaimės karo. Taigi niekas negali pasakyti, kada karas baigsis, tačiau turime suprasti, kad kol remiame Ukrainą ir tą darysime ilgai, Putinas negalės mūsų nugalėti.
– Ar jūs matote kokių nors ženklų, kad NATO šalys norėtų tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio ginklų, t. y. tokių ginklų, kuriais ji galėtų atakuoti taikinius Rusijoje, kaip amunicijos sandėlius, ir taip suteikti savo žmonėms saugumo?
– Na, kaip NATO sąjungininkai mes suteikiame daugybę pažangių ginklų, ilgojo nuotolio raketų „Himars“, sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“, kurias pristatė Jungtinė Karalystė. Tai yra ilgojo nuotolio ginklai ir jie turi įtakos kovos lauke. Jie yra labai tikslūs ir labai efektyvūs. Taip pat NATO sąjungininkai nusprendė išmokyti pilotus pilotuoti F-16 ir ketvirtos kartos orlaivius. Ir tai yra dar viena svarbi pagalba Ukrainai tada, kai NATO sąjungininkai nuspręs tiekti ir orlaivius.
– Kai kurių Vakarų šalių lyderiai sako: „Neprovokuokime Putino, neeskaluokime konflikto.“ Bet kas dar gali atsitikti blogiau negu tai, ką Putinas dabar daro?
– Visada yra rizikos, kai esame karo įkarštyje Europoje su tokiu brutaliu agresoriumi kaip Kremliaus režimas. Žinoma, nėra nerizikingo pasirinkimo, tačiau didžiausia rizika, kad jeigu Putinas laimės, tai taps paskatinimu dar kartą imtis agresijos. Taigi, manau, kad nėra nerizikingo pasirinkimo. Manau, kad turime padėti Ukrainai ir NATO sąjungininkai tiekia paramą. Iš pradžių mes tiekėme daug kovos su tankais sistemų, artilerijos, oro gynybos pajėgų, kovos tankų, o dabar tiekiame raketas ir pradėjome rengti F-16 pilotus. Ir tai yra dar viena priežastis, kuri leidžia mums pamatyti, kad Ukrainos pajėgos išstūmė Rusijos pajėgas Kyjivo šiaurėje ir tai tapo dar vienu Ukrainos pajėgų ryžto ir drąsos įrodymu. Būtent tokia kontrgynyba buvo paremta mūsų tiekiamomis pajėgomis.
– Tačiau narsos neužtenka, kai tu turi kovoti, tarkim, su artilerija iš kairiojo kranto, kai yra apšaudomas Chersonas arba jo gyvenvietės. Ar yra įmanoma tiekti daugiau?
– Ukrainos valdžios ir Ukrainos pajėgų drąsa ir ryžtas buvo labai svarbūs faktoriai šiame kovos lauke. Ir mes visi esame įsipareigoję jiems padėti. Jie sugebėjo atstumti rusų pajėgas, tačiau jiems reikia ir įrangos. Jiems reikia šarvuočių ir sąjungininkai kartu su Lietuva tokias pajėgas suteikia. Mums reikia dar labiau pasistengti, padaryti dar daugiau, to, ką mes pradėjome praeitą rudenį, t. y. pradėjome tiekti ginklus, neužtenka. Turime ne tik naudoti savo atsargas, bet ir gamintis ginklų tam, kad galėtume ir toliau padėti Ukrainai.
– Rusija šantažuoja visą pasaulį branduoliniu ginklu. Ar NATO gali jaustis saugus matydamas, ką Rusija daro Zaporižios atominėje elektrinėje?
– Visų pirma, turime skirti branduolinius ginklus ir branduolines jėgaines. Mes labai atidžiai sekame, kas vyksta, ir kol kas nematome jokių ženklų, kad būtų planuojama panaudoti branduolinius ginklus. Tačiau turime išlikti budrūs. Žinoma, kad yra labai pavojinga kelti riziką pačioje didžiausioje branduolinėje jėgainėje Europoje ir Rusija neturėtų to daryti, todėl į šiuos dalykus yra įsitraukusi ir Tarptautinė atominės energijos agentūra. Ten dalyvauja ekspertai, specialistai tam, kad rizika būtų sumažinta iki minimumo.
– Kokie patarimai gali apsaugoti nuo tragedijos, jeigu elektrinė yra užminuojama?
– Bet mes žinome, kad karai yra pavojingi, ypač karai aplink branduolines jėgaines.
– Būtent apie tai ir kalbame.
– Ir štai kodėl vienintelis tvarus ir geras sprendimas yra pabaigti šį karą. O kai turime tokį prezidentą kaip ponas Putinas, kuris nerodo jokio ženklo, kad nori baigti karą, mes privalome padėti ukrainiečiams, kad jie karą užbaigtų. Tam, kad parodytų tokią jėgą, dėl kurios Putinas suprastų, kad negali užbaigti karo.
– Jeigu NATO turėtų noro ir galimybių baigti šį karą, ar tai būtų teoriškai įmanoma?
– NATO įgyvendina dvi užduotis. Pirma yra tiekti paramą Ukrainai taip, kaip darėme, ir tiek, kiek reikės.
– Tiek ilgai, kiek reikės, vadinasi, tiek ilgai, kiek tęsis karas?
– Taip, nes Ukraina turi būti nepriklausoma šalis tam, kad Putinas suprastų, jog turi užbaigti karą. O kita užduotis yra apsisaugoti nuo šio karo eskalavimo, nuo karo tarp NATO ir Rusijos. Štai kodėl mes nedislokuojame NATO dalinių, mes nesame tiesiogiai įsitraukę į karą, bet tiekiame paramą Ukrainai ir užtikriname jos teisę gintis.
– Neatrodo kaip didelis pasiekimas, kai jūs sakote, kad Ukraina turi teisę gintis. Žinoma, kad turi, o kaip kitaip galėtų būti?
– Ne, ne, turiu omenyje, kad tai yra įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose ir todėl mes sakome, jog padėdami Ukrainai ir užtikrindami jos teisę gintis, patys neįsitraukiame tiesiogiai į konfliktą.
– Ar galite pasidalinti savo mintimis apie Prigožino maršą į Maskvą, kuris labai keistai pasibaigė?
– Manau, kad savaitgalio įvykiai Rusijoje rodo Rusijos režimo trapumą ir silpnumą. Tai yra priklausomybė nuo maršininkų, kurie po to gali atsisukti prieš patį tave. Tačiau turime prisiminti, kad tai yra Rusijos vidiniai klausimai. Negalima nuvertinti Rusijos, turime ir toliau tiekti paramą Ukrainai.
– Ar mes, turiu galvoje, europiečiai, galime būti tikri, kad Rusijos branduolinis ginklas yra saugiose rankose, kai mus pasiekia informacija, bent jau taip buvo pateikiama, kad Putinas buvo pabėgęs iš Kremliaus?
– Vėlgi, mes tai stebime labai atidžiai. Mes neturime jokių ženklų, susijusių su galimomis rizikomis, tačiau išliekame budrūs ir viską stebime.
