Ketvirtadienio vakarą Lietuvos laiku gelbėtojai aptiko netoli „Titaniko“ dingusio povandeninio laivo „Titan“ nuolaužas. Labiausiai tikėtina versija, kad laivo korpusas neatlaikė milžiniško vandens spaudimo ir įvyko jo implozija.
Neaišku, kokiame gylyje įvyko incidentas, tačiau „Titaniko“ nuolaužos yra ant vandenyno dugno maždaug 3 800 metrų gylyje. „Titanas“ iki nuolaužų įprastai leidžiasi apie 2 val., o lemtingos kelionės metu ryšys su povandeniniu laivu buvo prarastas praėjus 1:45 val. nuo kelionės pradžios.
Laivo nuolaužos aptiktos už maždaug 500 metrų nuo „Titaniko“.
Tokiame gylyje vandens spaudimas siekia apie 420 kg/cm2, tai apie keturis šimtus kartų daugiau nei vandens paviršiuje, CNN nurodė JAV nacionalinės urvų nardytojų rengimo asociacijos narys Rickas Murcaras.
Povandeninių laivų korpusai yra sukurti atlaikyti šį milžinišką spaudimą, tačiau bet koks korpuso pažeidimas gali vesti prie vandens nuotėkio ir laivas akimirksniu sugniūžta.
„Jei katastrofiškai neatlaikė kompresinė kabina, viskas priminė nedidelės bombos sprogimą. Visa saugumo įranga galėjo būti sunaikinta šiame procese“, – „The Guardian“ sakė Sidnėjaus universiteto robotikos profesorius Stefanas Williamsas.
Dingus laivui, ekspertai paaiškino, kad laivas „Titan“ buvo eksperimentinis novatoriško dizaino kūrinys, jo korpusas buvo pagamintas daugiausia iš anglies pluošto. Per ankstesnius nėrimus laivas buvo susidūręs su ne viena problema.
„Jei pluoštas naudojamas įprastiniu būdu, pavyzdžiui, lėktuvo fiuzeliaže, kur yra įtampos, tai yra įprastas ir žinomas šios medžiagos pritaikymas, tačiau veikiant spaudimui jėgos yra visiškai priešingos“, – CNN sakė buvęs „OceanGate“ subrangovas Dougas Virnigas, dirbęs kuriant povandeninį laivą „Titan“. Nors laivo korpusas buvo išbandytas dėl slėgio jėgos, tačiau buvo neaišku, kiek kartų tokį slėgį jis gali atlaikyti.
Bendrovės „OceanGate“ investuotojas Aaronas Newmanas, 2021 m. povandeniniu laivu „Titan“ lankęsis prie „Titaniko“, tikino, kad laivas buvo suprojektuotas taip, kad po 24 valandų galėtų grįžti į paviršių.
„Po vandeniu „Titaną“ laiko balastas – sunkūs svoriai, padedantys užtikrinti laivo stabilumą. Balastas po 24 valandų turėjo būti automatiškai paleistas, todėl povandeninis laivas turėjo iškilti į paviršių“, – sakė A. Newmanas.
Įgulos nariai prieš kelionę įspėjami, kad jie gali atlaisvinti balastą supdami laivą arba naudodami pneumatinį siurblį. Pasak A. Newmano, jei visa kita nepavyksta, balastą laikančios virvės suprojektuotos taip, kad po 24 valandų suirtų ir laivas automatiškai grįžtų į vandenyno paviršių.
Tačiau implozija įvyksta „neįtikėtinai greitai“ ir trunka milisekundės dalį. „Visas laivas buvo sugniuždytas dar prieš tai, kai viduje esantys individai suvokė, kad yra problema. Galų gale tai buvo neskausminga“, – CNN sakė Floridos tarptautinio universiteto profesorė Aileen Marty.
Implozija yra priešingas reiškinys nei sprogimas – spaudimas juda ne iš vidaus į išorę, bet iš išorės į vidų. Tačiau jos pasekmės panašios – iš laivo ir krovinio praktiškai nieko nelieka. „Visiškas sunaikinimas turėjo įvykti per 20-ąją sekundės dalį, per greitai, kad jį sąmoningai būtų galėję suvokti laive buvę žmonės“, – rašo „Naval History Magazine“.
Ekspertai teigia, kad net jei ir pavyktų iškelti povandeninio laivo nuolaužas, žuvusiųjų palaikų aptikti neįmanoma.
„Iš esmės negalėtų būti likę visiškai nieko. Labai mažai tikėtina, kad pavyks rasti kokių nors žmonių audinių“, – CNN aiškino A. Marty.
Randama nuolaužų
Dingusio povandeninio laivo paieškos virsta tyrimo ir nelaimės likvidavimo misija, ji tęsis neribotą laiką, penktadienį pranešė pareigūnai.
Kontradmirolas Johnas Maugeris pareiškė, kad buvo pradėtas tyrimas dėl to, kas nutiko.
„Žinau, kad taip pat kyla daug klausimų, kaip, kodėl ir kada tai įvyko. Tai klausimai, dėl kurių dabar renkame kuo daugiau informacijos“, – pareiškė J. Maugeris.
Pasak jo, tai labai sudėtingas atvejis atokioje vandenyno dalyje, tyrime dalyvauja žmonės iš kelių skirtingų šalių.
Tyrėjai jau sugebėjo aptikti „Titano“ pirmagalį ir dalį vidinės povandeninio laivo korpuso dalies, kitų nuolaužų.
„Dabar jie grįš į tas vietas ir tarsi sekdami trupinius bandys nustatyti įvykių raidos kelią“, – CNN sakė „Underwater Forensic Investigators“ kompanijos vadovas Tomas Maddoxas.
Anot jo, kai kurios laivo dalys gali būti kiek plūdrios, todėl jas gali išnešioti vandenyno srovės.
„Dabar didysis projektas bus surinkti visas tas dalis. [Tyrėjai] jas žymės, nustatys, kur jos yra, sudėlios žemėlapį, kur jos buvo rastos“, – sakė tyrinėtojas.
Kad būtų įmanoma tiksliai pasakyti, kas įvyko, į paviršių turės būti iškeltos nuskendusio povandeninio laivo nuolaužos.
Vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad pirmoji informacija apie tai, kas nutiko dingusiam povandeniniam laivui, buvo gauta ketvirtadienio vakarą.
Tas aukšto rango JAV karinių jūrų pajėgų pareigūnas pareiškė, kad kai buvo pranešta apie „Titano“ dingimą, karinės jūrų pajėgos grįžo atgal, išanalizavo akustinius duomenis ir aptiko užuominą apie galimą sprogimą netoli tos teritorijos, kurioje laivas veikė, kai nutrūko ryšys.
