Sekmadienį Šiaurės Atlante dingo privatus povandeninis laivas, kuriuo apžiūrėti nuskendusio legendinio „Titaniko“ plaukė penki žmonės. Pradėta milžiniška jų paieškos operacija, nes laive deguonies gali pakakti iki 96 valandų.
Kaip vyksta kelionė
„OceanGate Expeditions“ kelionė trunka aštuonias dienas, ji prasideda Niufaundlande Kanadoje, iš pradžių plaukiama 400 jūrmylių iki „Titaniko“ nuskendimo vietos, kuri yra už maždaug 1 450 km nuo Keip Kodo (Masačusetsas).
„Titanikas“ plaukdamas iš Anglijos į Niujorką nuskendo 1912 m. atsitrenkęs į ledkalnį už 650 km nuo Kanados Niufaundlando. Skęsdamas laivas perlūžo pusiau, katastrofoje žuvo virš 1 500 žmonių. Nuskendusio laivo nuolaužų buvo aptikta 1985 metais.
Dalyvavimas „OceanGate Expeditions“ ekspedicijoje kainuoja nuo 250 tūkst. JAV dolerių (228 tūkst. eurų).
Iš anglies pluošto ir titano pagamintas 10 tonų sveriantis laivas „Titan“ gali panerti į iki 4 000 metrų gylį, „Titaniko“ nuolaužos yra vandenyno dugne apie 3 800 metrų gylyje. Jame sumontuota korpuso stebėjimo ir kontrolės sistema, siunčianti perspėjimo signalus pilotui, kad jis galėtų iškelti laivą į vandens paviršių. Laivo liukas iš išorės priveržiamas 17 veržlių, todėl atidaryti iš vidaus jo neįmanoma.
Laivą į nėrimo vietą turi nugabenti pagalbinis laivas, visas nėrimas iki „Titaniko“ trunka apie 10 valandų, pasiekti vandenyno dugną užtrunka iki 2,5 valandos, kelios valandos praleidžiamos tyrinėjant nuolaužas, dar 2 valandas kylama į paviršių.
Laive vietos nedaug, panašiai kaip nedideliame autobusiuke, ten nėra sėdimų vietų, keleiviai sėdi ant grindų. Priekyje yra nedidelis tualetas.
Klientai vadinami misijos specialistais, nes yra apmokomi ir atlieka įvairius vaidmenis nuo komunikacijos užtikrinimo iki sonarinės medžiagos analizės, rašoma kompanijos tinklalapyje. Norint prisijungti prie kelionės, nereikia turėto jokios ankstesnės patirties.
Po vandeniu GPS neveikia, todėl laivas orientuojasi pagal iš motininio laivo gaunamą informaciją. Pernai laivu „Titan“ prie „Titaniko“ nėrė CBS žurnalistas Davidas Pogue, tuomet ryšys tarp laivų nutrūko ir povandeninis laivas buvo pamestas kiek daugiau kaip dvi valandas.
Kas keliavo
Povandeniniame laive buvo penki žmonės – pilotas ir keturi „misijos specialistai“: JK verslininkas Hamishas Hardingas, vadovaujantis kompanijai „Action Aviation“. Sekmadienį jos paskyroje tviteryje pranešta, kad laivas buvo sėkmingai paleistas. Anot šio keleivio, laivo komandoje yra legendinių tyrinėtojų, prie „Titaniko“ buvusių ir 30 kartų.
H. Hardingas buvo vienas pirmųjų žmonių, kurie su „Challenger Deep“ povandeniniu laivu pasiekė giliausią vandenyno vietą pasaulyje.
Kartu nėrė žinomas naras Paulas-Henri Nargeolet, jau anksčiau dalyvavęs keliose ekspedicijose į „Titaniką“ ir prisidėjęs prie artefaktų paėmimo. Laive buvo ir pakistaniečių kilmės verslininkas Sahzada Dawoodas bei jo sūnus Sulaimanas. Tai pranešė jų artimieji, nes pareigūnai neatskleidė misijos dalyvių tapatybių.
Kas galėjo įvykti
Dingęs povandeninis laivas nesiuntė jokių pagalbos signalų, todėl nepavyksta nustatyti, kas jam nutiko. Tačiau CNN apžvelgia keturias svarstomas įvykių versijas.
Kaip vyksta gelbėjimo operacija?
Nėrimas iki laivo nuolaužų trunka apie dvi valandas. „Titanas“ prarado ryšį su paramos laivu „Polar Prince“ praėjus maždaug 1 val. 45 min. nuo nėrimo pradžios, rašo CNN. Laive „Titan“ deguonies yra maždaug 70–96 valandoms, sakė pareigūnai, todėl išgelbėti dingusius keleivius potencialiai yra laiko iki penktadienio.
Sekmadienio vakarą, kai pranešta apie laivo dingimą, milžinišką gelbėjimo operaciją pradėjo Kanados ir JAV tarnybos. Į vietovę buvo mesti laivai, lėktuvai ir radarai, pasitelkti netoliese esančių komercinių laivų sonarai.
Kaip pranešė su informacija susipažinęs Sautamptono universiteto okeonologas Simonas Boxallas, povandeninis laivas išsiuntė pagalbos signalą, tačiau neaišku, kuriuo metu.
Įprastai povandeninis laivas periodiškai siunčia signalus, kad parodytų, jog jam viskas gerai.
„Panašu, kad jie turėjo, nežinau, kada (...) jie išsiuntė pagalbos signalą, sakantį, kad laivas pakliuvo į bėdą. Nežinau, ar jis sugeneruotas automatiškai, ar jį pasiuntė žmonės“, – „Sky News“ sakė mokslininkas.
Vis dėlto laivo aptikimas tėra pirmas žingsnis, jo iškėlimas būtų ne menkesnis iššūkis. JAV laivynas neturi specialių povandeninio gelbėjimo laivų, o net ir tokie laivai gali vykdyti gelbėjimo operacijas tik iki 600 metrų gylyje, CNN nurodė JAV laivyno Povandeninio gelbėjimo vadavietė.
Giliausiai gelbėjimo operacija sėkmingai buvo įgyvendinta 1973 m., tada iš 480 m. gylyje nuskendusio povandeninio laivo „Pisces III“ buvo išgelbėti du žmonės. Jie buvo praleidę 76 valandas įkalinti laive.
Gelbėjimo operaciją apsunkina itin didelis gylis, kuriame yra „Titaniko“ nuolaužos, atoki vieta, sunkios oro sąlygos, neaiški povandeninio laivo būklė ir jo gelbėjimo aptikimo sistemos. CNN kalbinti meteorologai pažymėjo, kad šiuo metu vandens paviršius yra audringas, bangų aukštis siekia porą metrų, pasklidęs rūkas.
Buvęs JAV laivyno povandeninio laivo kapitonas Thomas Shugartas CNN sakė abejojantis, ar gelbėjimo operacijos bus sėkmingos.
„Jei jie būtų susidūrę su gana nedidele problema, kuri juos būtų privertusi kilti į paviršių, iki dabar jau būtų fiksuotas pagalbos signalas. O jei jie dėl kokios nors priežasties įstrigo dugne, dar nesu girdėjęs apie gelbėjimo pajėgumus, kurie galėtų juos sugrąžinti laiku“, – sakė kapitonas.
