Rusijos opozicionierius, fondo „Atvira Rusija“ įkūrėjas Michailas Chodorkovskis pripažįsta, kad Krymo klausimas Rusijos visuomenei visuomet buvo ypač jautrus ir skaldo net pačią opoziciją. Nors anksčiau yra sakęs, kad tapęs prezidentu nesiimtų Krymo grąžinimo Ukrainai klausimo, šiandien jis kalba griežčiau.
„Niekada nesakiau, kad Krymas yra Rusijos, remiantis tarptautine teise, Krymas, be jokių abejonių, – Ukrainos. Dėl to išvis nėra jokių abejonių. Bet iki karo pradžios maniau, kad Krymo klausimas spręsis dar labai daug metų ir kokiu būdu bus išspręstas, – neaišku.
Po karo Ukrainoje pradžios šis klausimas jau išspręstas – Ukraina vėl turės tarptautinės teisės pripažintas sienas, gal šio karo metu, gal vėliau, bet visiškai akivaizdu, kad po to, ką pridirbo V. Putinas, niekas niekada nepripažins, kad Krymas yra Rusijos“, – LRT sako jis.
Europos Parlamente (EP) Briuselyje besilankantis M. Chodorkovskis apie tai diskutavo ir su kitais rusų opozicijos bei EP atstovais A. Kubiliaus bei kitų europarlamentarų rengiamoje konferencijoje.
M. Chodorkovskis LRT sako, kad dauguma rusų vis tiek mato ir matys Krymą kaip Rusijos dalį: „Taip, Rusijos visuomenei tai labai skaudi tema, nes už Krymą sumokėta milijonų žmonių gyvybėmis – tiek ukrainiečių, tiek rusų, tiek kitų tautų. Tai milijonai gyvybių. Ir taip, Krymo perdavimas savo laiku buvo ne visai skaidrus. Bet toks buvo sutarimas, sudarytas pagal tarptautinės teisės standartus, su jais Rusija pati sutiko. Todėl kelti dėl to klausimus yra tas pats, kas suabejoti tarptautine teise apskritai.“
Absoliuti dauguma rusų, jo teigimu, šiandien mano, jog karas Ukrainoje buvo klaida, nors nebūtinai tą lemia agresyvios Kremliaus politikos kaltės suvokimas.
„Absoliučiai daugumai rusų šiandien visiškai aišku, tą rodo ir visos apklausos, kad karas buvo klaida. Kitas dalykas, ką jie mąsto. Kai kurie mano, kad dėl karo vis tiek kaltos JAV, kiti, kad tą karą reikia laimėti, nes kitaip Rusija bus sutriuškinta. Yra įvairių nuomonių ir su šiais propagandos rezultatais mums reikės kovoti, bet jau yra aiškus supratimas, jog karas buvo klaida, jis egzistuoja visuomenėje. Režimo pasikeitimas galiausiai pakeis ir tokį mąstymą. Nes jeigu mums nepavyks pakeisti sistemos, o tik [Rusiją valdančio žmogaus – LRT.lt] pavardę, greičiausiai tas pokytis bus trumpalaikis“, – sako jis.
Vis dėlto M. Chodorkovskis nemano, kad pokytį šalyje galėtų padaryti prieš valdžią sukilę ir į gatves išėję žmonės, kaip to tikėjosi Vakarų pasaulis, mat tokie protestai gali daryti įtaką laisvuose rinkimuose išrinktai valdžiai.
„Totalitariniuose režimuose taikūs protestai kaip metodas valdžiai pakeisti buvo galimas tik tada, kai valdžia nebuvo pasiruošusi šaudyti. Dabar niekam nekyla abejonių, kad V. Putinui nei tūkstančio, nei 10 tūkst., nei 100 tūkst. žmonių gyvybių nereiškia nieko. Todėl pakeisti režimą galima bus tik su ginklu rankose. Labai tikiuosi, kad to neprireiks, bet turime būti pasiruošę“, – teigia jis.
Anot jo, teigiami procesai šalyje gali prasidėti tik pasitraukus V. Putinui, tačiau Rusija netaps demokratija pernakt.
„Režimas gali pasikeisti tik vienu atveju – V. Putino mirtis bus režimo žlugimas. Tai labai asmeninis režimas, todėl kai pasitrauks Putinas, – mažiau tikėtina, bus nuverstas poliniu būdu, labiau tikėtina, kai bus patrauktas fiziškai, – režimas bet kokiu atveju pasikeis. Esu įsitikinęs, kad net jei demokratijos lygis nebus toks aukštas, kaip mums norėtųsi, naujas režimas nebus toks agresyvus.
Bet klausimas, kaip greitai Rusija taps demokratine šalimi, yra sudėtingas. Kad Rusija taptų tokia demokratija, kokia, pavyzdžiui, yra Vokietija, prireiks dešimtmečių, tai truks labai ilgai. Rusija yra labai skirtinga, įvairi šalis, o demokratija – ne diktatūra, negalima jėga jos įvesti visoje šalyje. Mums svarbu, kad kita Rusijos valdžia būtų išties parlamentinė ir paremta stipriomis federalinėmis valdžiomis. Būtent dabartinė valdžios centralizacija ir privedė iki agresijos. Tai reikia būtinai išspręsti, o demokratizacijos procesai kiekvieną Rusijos regioną pasieks skirtingu laiku ir kol pasieks kai kuriuos regionus, praeis dar labai daug metų“, – LRT sako jis.
Konferenciją Briuselyje organizuojantis europarlamentaras Andrius Kubilius sako tikintis Rusijos demokratine perspektyva ir kad Vakarai turi tam ruoštis ir apie tai kalbėti.
„Reikia patiems labai aiškiai sau atsakyti į klausimą, kodėl mums turi rūpėti, kas bus toje Rusijoje, kuri taip nusikalstamai elgiasi. Atsakymas labai paprastas – mes visi per šiuos metus pamatėme, kokią grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai gali sukelti autoritarinis Rusijos režimas. Gerai, kad yra NATO, kuri rūpinasi atgrasymu, gynyba nuo tokios Rusijos, bet dar geriau būtų, jei tokios grėsmės neliktų. Ir tada padarai paprastą išvadą, kad tokios grėsmės neliks tik tada, jei Rusija sugebės transformuotis į demokratiją, nes demokratijos tarpusavyje nekovoja“, – sako A. Kubilius.
