„Esame pasirengę eiti Suomijos keliu ir esame tikri, kad toks precedentas bus teikiamas ir kitiems, kurie nori prisijungti prie Aljanso“, – sako Ukrainos Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ jis aptarė JAV paramą, kontrpuolimą ir įvardijo, ko tikimasi iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Ketvirtadienį Seime R. Stefančukui už nuopelnus puoselėjant parlamentarizmą, demokratiją ir valstybingumą buvo įteikta Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
– Jūs apdovanojimą atsiimate tokiu metu, kai Lietuva išgyvena savotišką krizės metą, nes didžiausia valdančioji partija siekia pirmalaikių rinkimų arba, kitu atveju, atsistatydins Vyriausybė. Ar jūs jaučiate nerimą, kas bus su Lietuvos parama Ukrainai, jeigu atsistatydintų Vyriausybė arba susirinktų visai kitos sudėties parlamentas, kuriame daugumos nebeturėtų dabartinė valdančioji dauguma?
– Iš tiesų norėčiau padėkoti už tą Lietuvos ir lietuvių tautos palaikymą, kurį mes visą laiką jaučiame. Aš esu tikras, kad paramos lygis niekada nebus mažesnis ir niekada nepasikeis. Kaip šiandien kalbėjau Lietuvos parlamente, esu tikras, kad nėra tokių, kurie nepadeda Ukrainai. Esu tikras, kad viskas puikiai pas jus išsispręs ir Ukrainos palaikymo lygis bus vienas iš aukščiausių, už ką esu labai dėkingas.
– Kita vertus, viena iš įtakingiausių sąjungininkių ir teikiančių paramą Ukrainai šalių yra Jungtinės Valstijos. Ten kitąmet bus renkamas prezidentas, abu respublikonų kandidatai, kurie realiausi laimėti respublikonų nominaciją, nereiškia paramos Ukrainai. Ar jūs rengiatės respublikonų atėjimui į Baltuosius rūmus?
– Na, aš noriu pabrėžti, kad Ukraina turi labai stiprų abiejų partijų palaikymą. Ir noriu pastebėti, kad naujasis respublikonų atstovas pasisakė už Ukrainos palaikymą ir už Ukrainą, sakė, jog padarys viską, kad Ukraina laimėtų šitą karą. Ir man atrodo, kad čia irgi yra pjūvis visos JAV visuomenės, kuri irgi palaiko Ukrainą, kariaujančią su agresore Rusija.
– Ir vis dėlto, net jeigu mes nekalbėtumėme apie Amerikos karinę paramą, tai vakar buvo paskelbta, kad Jungtinės Valstijos į Ukrainos biudžetą pervedė dotaciją: 1 mlrd. 250 mln. dolerių, jie bus skirti atlyginimams, socialinei paramai. Ir tą finansinę paramą Jungtinės Valstijos nuolat teikia Ukrainai. Jau per šiuos metus apie 6 mlrd. dolerių yra pervesta. Kuo jūs kompensuotumėte šitas lėšas, jeigu jos vis dėlto gerokai apmažėtų? Ar būtų skausminga Ukrainai surasti kitus šaltinius?
– Aišku, tai rodo, jog mums reikia, kad mūsų bendra pergalė ateitų kiek įmanoma greičiau, todėl Ukraina yra maksimaliai pasiruošusi ir mes raginame visus partnerius, kaip tai daro ir Lietuva, kad jie pasitikėtų Ukraina ir padėtų Ukrainai. Mūsų prioritetas – turėti sąžiningą taiką. Bet mes norėtume, kad ir visas pasaulis suprastų, jog tokios sąžiningos taikos sudedamoji dalis yra tai, kad mes turime įpareigoti Putiną sumokėti už šitą karą ir tai turi būti mūsų bendra pozicija. Man atrodo, tai jungia mus visus.
– O jeigu mes kalbėtume apie karinę paramą? Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby sakė, kad netrukus, šią vasarą, Ukraina turėtų pradėti kontrpuolimą ir todėl gali tikėtis papildomos ginkluotės iš Jungtinių Valstijų. Ar šiuo metu gaunate visą ginkluotę ir amuniciją, kuri jums reikalinga? Ar jūs vis dėlto jaučiate trūkumą?
– Žinoma, jos niekada nebūna per daug. Kad ir ką mes kalbėtume, mes kariaujame su stipriu priešu, kuris turi daug žmonių, juos meta kaip į mėsmalę. Turime kartu suformuoti tokį karo formatą, kur galėtumėme kariauti taip, kad turėtume technologinę persvarą prieš Rusijos Federaciją. Man atrodo, tai turėtų būti tas kontrpuolimo ir kitų operacijų pagrindas, kuris turėtų lemti pergalę mūšio lauke.
– Jūs kalbate apie kontrpuolimą, mes girdime labai daug apie kontrpuolimą, visi jo laukia, yra daug spekuliacijų. Nuo ko priklauso to kontrpuolimo data, kada jo galima tikėtis?
– Man atrodo, bet kokios operacijos sėkmė labai priklauso nuo žmonių, žinančių apie šitą kontroperaciją, skaičiaus. Tai patikėkite, visas pasaulis tikrai žinos, kai prasidės kontrpuolimas, jūs tai išgirsite ir pamatysite.
– Ir vis dėlto gegužės 11 d. prezidentas Zelenskis pasakė, kad kontrpuolimui dar per ankstyvas metas, nes galėtų žūti labai daug žmonių. Po 3 dienų, gegužės 14 d., prezidentas pasakė, kad reikia sukaupti ginkluotės minimumą, kad kontrpuolimas prasidėtų. Gegužės 23 d., kaip radau, jūsų žvalgyba pranešė, kad tas ginkluotės minimumas jau sukauptas, o ponas Budanovas netgi prasitarė, kad kontrpuolimas greitai prasidės. Pagaliau gegužės 27 d. kariuomenės vado socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kariai ruošiasi mūšiui, ir užrašas: „Atėjo metas susigrąžinti savo.“ Ar tai reiškia, kad kontrpuolimo data jau labai priartėjusi?
– Tai reiškia, kad jau atėjo laikas susigrąžinti savo ir, patikėkite, tai bus artimiausiu metu.
– Ukraina ne kartą sakė, kad jokių derybų su Rusija nebus tol, kol rusai nebus išprašyti iš valstybės arba jėga, arba pasitrauks patys. Ir Vakarų sąjungininkai visą laiką kartoja, kad tai yra Ukrainos prerogatyva nuspręsti, ar įmanomos derybos ir kada jos įmanomos, kad nebus peržengtos jūsų išsakytos sąlygos ir raudonos linijos. Ir vis dėlto, ar jūs nejaučiate spaudimo šiuo metu bent jau pradėti galvoti apie derybas?
– Aš pradėsiu nuo to, kad iki to momento, kol paskutinis Rusijos karys nepaliks Ukrainos teritorijos, jokių šansų deryboms nėra. Kol paskutinis kvadratinis centimetras nebus grąžintas Ukrainos jurisdikcijai, jokių vilčių, kad bus derybos, nėra. Kol Rusija nepatvirtins visam pasauliui, kad yra pasirengusi sumokėti už šitą karą, nėra jokių šansų derėtis. Man atrodo, tai yra būtent tos sąžiningos taikos sąlygos.
XXI amžiuje bet kas, kas norėtų tokį karą pradėti prieš savo kaimynus, turi suprasti vieną: pralaimėjimo kaina bus labai aukšta ir mums visiems tai yra mūsų civilizuoto egzistavimo kaina. Kai mes pradėsime derėtis, keisti taisykles, mes sugriausime principus, dėl kurių šiandien kariauja Ukrainos kariai. Man atrodo, kad mes visi turėtume apginti šituos principus, kurie jungia visas mus, civilizuotas valstybes, tam, kad ateityje nei vienas nenorėtų tokio karo pradėti.
– Todėl aš jūsų ir klausiu, ar jūs vis dėlto nepatiriate spaudimo, ar Vakarai supranta išsakomas jūsų pozicijas?
– Aš manau, kad civilizuotas pasaulis šiandien supranta ir palaiko Ukrainą kaip niekada. Ir jūs matote, kaip keičiasi geopolitinės tokių žaidėjų kaip Vokietija, Prancūzija arba kitų valstybių pozicijos, kurios dabar jau tiesiai sako, kad Rusija yra blogis, Ukraina turi nugalėti šitame kare. Jie jau supranta, kad bet koks nenubaustas blogis ir toliau plėsis, o toliau jau yra jie. Tai yra šansas dabar laimėti šitą karą ir sustabdyti šitą infekciją, kuri plinta jų šalių link.
– Liko šiek tiek daugiau negu mėnuo iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje ir Ukraina, ne paslaptis, tikisi kažkokių konkrečių sprendimų ir pasiūlymų. Tai nebus narystė, nes tai yra karo metas, tą jau pasakė NATO generalinis sekretorius. Dar jis pripažino, kad NATO narės nelabai sutarė, ką būtų galima pasiūlyti Vilniuje Ukrainai. Kas jus tenkintų, ką Ukraina nori išgirsti Vilniuje iš NATO aljanso?
– Mes norėtume Vilniuje išgirsti labai konkrečius dalykus. Mes šiandien kalbėjomės su kolegomis ir aš pasakiau, kad Ukraina nori gauti NATO nubrėžtą kelią, kuriuo ji eis, sužinoti laiką, kiek tai užtruks, ir gauti mūsų saugumo garantijų. Per tą laikotarpį, kol mes einame šito tikslo link, aš manau, kad tai yra sąžininga politika ir, man atrodo, jeigu Ukraina gaus šituos fundamentalius dalykus, tai būtų labai sėkmingas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.
Atvirai kalbant, aš visada sakau, kad Vilnius ukrainiečiams yra labai specifinis miestas. Be to, kad jis yra Ukrainos gelbėtojas, prieš 10 metų būtent čia, Vilniuje, mes praradome savo eurointegracinę perspektyvą, nes tada buvęs Ukrainos prezidentas Janukovyčius nepasirašė dokumentų. Bet po 10 metų būtent dabar Vilniuje mes norėtume surasti mūsų euroatlantinę perspektyvą ir aš tikiu, kad Vilniuje tai šįkart įvyks.
– Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiomis dienomis pareiškė, kad Ukrainai turi būti pasiūlytos materialinės ir patikimos saugumo garantijos: kažkas tarp Izraelio užtikrinamo saugumo ir visateisės narystės NATO. Ar jums pakaks saugumo garantijų, pažadų ir kalbų, kad durys NATO neuždarytos?
– Mes labai aiškiai suprantame atvirų durų politiką. Mes norėtume, kad tai nebūtų pusiau atviros durys. Mes norėtume eiti tokiu pat keliu, kokiu ir kiti ėjo: Suomija, Švedija. Labai daug kalbėjomės apie Ukrainos suomizaciją, esame pasirengę eiti Suomijos keliu ir esame tikri, kad toks precedentas bus teikiamas ir kitiems, kurie nori prisijungti prie Aljanso.
Dar labai svarbus dalykas, kurį aš noriu paminėti, – Ukrainos kariuomenė šiandien yra vos ne viena iš galingiausių pasaulio kariuomenių. Kai prie Aljanso prisijungs Ukraina, tai sustiprins ir patį Aljansą, nes Ukrainos kariuomenė šiandien de facto yra NATO kariuomenė, nes ji kariauja su NATO ginkluote, kovoja pagal NATO standartus ir atlieka pagrindinę NATO funkciją – saugo visus nuo Rusijos Federacijos įtakos rytiniame flange. Ar tai yra NATO kariuomenė? Man atrodo, atsakymas yra aiškus ir de facto reikia padaryt de jure.
– Pone Rados pirmininke, ačiū jums, sėkmės jums ir jūsų didvyriškai šaliai.
– Ačiū jums, ačiū Lietuvai, ačiū Vilniui.
