Kinija pirmadienį pareiškė, kad gerbia visų buvusių sovietinių šalių suverenios valstybės statusą.
Toks pareiškimas pasirodė po to, kai kinų ambasadorius Prancūzijoje sukėlė pasipiktinimą Europoje, suabejojęs šių šalių suverenumu.
Taip pat skaitykite
„Kinija gerbia dalyvaujančių respublikų suverenios valstybės statusą po Sovietų Sąjungos iširimo“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Penktadienį kalbėdamas per prancūzų naujienų kanalą LCI Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye teigė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.
🗣 @DariusRochebin : "Est-ce que la Crimée, à vos yeux, c'est l'Ukraine ?"
— LCI (@LCI) April 21, 2023
🗣 Lu Shaye : "Ça dépend comment on perçoit le problème [...] Ce n'est pas si simple."
📺 #La26 pic.twitter.com/nspLMs9HO8
Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad ją apstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.
Mao Ning pirmadienį žurnalistams sakė: „Kinija gerbia visų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos tikslų ir principų.“
„Žlugus Sovietų Sąjungai, Kinija buvo viena pirmųjų šalių, užmezgusių diplomatinius santykius su atitinkamomis šalimis, – tvirtino ji. – Nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo Kinija visada laikėsi abipusės pagarbos ir lygybės principo, siekdama plėtoti dvišalius draugiškus ir bendradarbiavimo santykius.“
Taip pat skaitykite
Tuo metu agentūra „Bloomberg“ anksčiau pirmadienį pranešė, kad Kinijos ambasada Prancūzijoje pašalino prieštaringai vertinamo interviu, kuriame jos ambasadorius suabejojo buvusių Sovietų Sąjungos valstybių statusu, išrašą.
Pirmadienio rytą ambasada savo oficialioje platformos „WeChat“ paskyroje iš pradžių buvo paskelbusi visas ambasadoriaus pastabas kinų ir prancūzų kalbomis. Tačiau iki vidurdienio Pekino laiku jos buvo pašalintos, o nuorodose buvo parašyta, kad turinį ištrynė autorius. Interviu taip pat nebuvo paskelbtas oficialioje ambasados interneto svetainėje.
Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad ją apstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.
Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis pareiškimą pavadino nepriimtinu.
ES vadovai kitame aukščiausiojo lygio susitikime birželio mėnesį aptars bloko poziciją Kinijos atžvilgiu ir būsimus santykius su šia šalimi, pirmadienį pareiškė ES Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis.
„ES ir Kinijos politika bus įtraukta į birželio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę“, – „Reuters“ praneša, kad Ch. Mishelis rašė savo „Twitter“ žinutėje.
Keli ES užsienio reikalų ministrai, pirmadienį kalbėdami prieš bendrą posėdį, išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje neseniai išsakytų pastabų, kuriomis jis suabejojo buvusių sovietinių valstybių, tokių kaip Ukraina, ir ES valstybių narių Latvijos, Lietuvos ir Estijos suverenumu.
Tuo metu Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, užsienio reikalų ministerijos pranešė, jog dėl Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimų pirmadienį kviečia pasiaiškinti šiose šalyse reziduojančius Kinijos atstovus.
Be to, paklaustas, ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, Lu Shaye atsakė, kad „tai priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate problemą“, ir pridūrė, kad esą „tai nėra taip paprasta“.
„Yra istorija. Iš pradžių Krymas buvo Rusijos“, – tvirtino jis.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas savo ruožtu sekmadienį pabrėžė, kad buvusių sovietinių šalių statusas yra įtvirtintas tarptautinėje teisėje.
„Keista girdėti absurdišką „Krymo istorijos“ versiją iš šalies, kuri skrupulingai žiūri į savo tūkstantmetę istoriją, atstovo“, – sakė M. Podoliakas, turėdamas omenyje Kiniją.
Nepaisant tvirtų ryšių su Rusija, Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu. Ji yra pasiūliusi miglotą politinį konflikto sprendimą.
„Jei norite būti svarbia politine žaidėja, nekartokite Rusijos autsaiderių propagandos“, – sakė M. Podoliakas.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.
