Nutekintais Pentagono dokumentais suinteresuota Rusija – ji galėjo siekti pasėti nepasitikėjimą, LRT sako Ukrainos atsargos majoras Oleksijus Getmanas. Anot jo, nutekinti dokumentai – greičiausiai dalis informacinio karo, kurio tikslas buvo ne atidėti kontrpuolimą, bet sukelti nepasitikėjimą tarp partnerių.
Skandalas dėl nutekintų Pentagono dokumentų vis netyla, komentarų daug – nuo tvirtinimų, kad tai dezinformacija, iki Pentagono ir Teisingumo departamento pradėto tyrimo, kas galėjo nutekinti dokumentus. Didelė dalis į viešumą patekusių popierių susiję su karu Ukrainoje.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Ukrainos atsargos majoras Oleksijus Getmanas.
– Tokiais atvejais, kai nuteka informacija, turbūt pirmas klausimas, kuris kyla, kam tai naudinga. Kas išlošia iš to, jūsų manymu?
– Aš manau, kad nutekinta informacija suinteresuota Rusijos Federacija, nes buvo keletas tikslų, kurių jie galėjo siekti. Visų pirma, pasėti nepasitikėjimą tarp mūsų ir mūsų partnerių. Antra, pasėti nepasitikėjimą tarp pačių partnerių už Ukrainos teritorijos. Ir trečia, kad mes pradėtume abejoti, kad amerikiečių tarnybos, amerikiečių kariškiai gali gerai saugoti informaciją, kurią mes laikome vertinga ir svarbia.
Buvo būtent tokie tikslai ir, ko gero, vienaip ar kitaip jie buvo ir pasiekti, bet čia lieka daug klausimų, labai daug.
– Bet ar galima sakyti, kad vis dėlto tas nutekinimas Ukrainai irgi turėtų būti skausmingas, nes ji vis dėlto turėjo keisti savo kontrpuolimo planus? T. y. buvo kalbėta apie pavasarį, o dabar ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis jau kalba apie vasarą.
– Apie vasarą kalbėjome ir anksčiau, nes greičiausiai tai bus vasaros pradžia arba pavasario pabaiga, kad išdžiūtų gruntas, kad galėtų karinė technika važinėti.
Pažvelkime iš kitos pusės – kažkur Pentagone dirba rusų šnipas ar rusų žvalgybininkas, kuris gali gauti tokią slaptą informaciją. Klausimas, ar Rusijos Federacijos žvalgyba iš savo žvalgybininko gautos informacijos nepanaudotų prieš mus, o publikuotų ją žiniasklaidoje. Tai visiška kvailystė.
Ar galite įsivaizduoti, kad mūsų žvalgybininkas gautų mums kažkokios informacijos iš Rusijos generalinio štabo, ir mes užuot panaudoję ją, išviešintume žiniasklaidoje? Greičiausiai tai dalis informacinio karo ir tikslas buvo ne sukliudyti ir atidėti mūsų kontrpuolimą, bet būtent sukelti tokį nepasitikėjimą tarp mūsų partnerių.
Ta informacija, kuri yra tuose dokumentuose, visų pirma, neteisinga. Ten žymiai padidinti mūsų žuvusiųjų skaičiai ir sumažinti Rusijos žuvusių karių skaičiai. Ir visa tai, kas ten parašyta, jeigu įdėmiai paieškosime, žiniasklaidoje jau galima rasti.
Ten kažkokios ypatingai slaptos informacijos net nėra, ten yra informacijos, kur ir kada mes pulsime arba rengsime kontrpuolimą. Todėl aš esu įsitikinęs, kad ši akcija greičiau buvo informacinio pobūdžio, gal net daugiau politinio, ir turėjo visiškai mažai karinių požymių.
– Pone Getmanai, tuose minėtuose nutekintuose dokumentuose teigiama, kad Amerika skeptiškai vertina Ukrainos galimybes atkovoti okupuotas teritorijas. O kaip jūs vertinate – ar pagal šiandienos pajėgumą tai yra įmanoma?
– [Galima] skeptiškai žiūrėti į mūsų puolamuosius veiksmus, nors mes dar kartą įrodėme, kad turime būtinų jėgų ir šaudmenų, mes galime sėkmingai vykdyti karines operacijas. Nepamirškime, kokia Ukrainos armija buvo iki 2014 metų arba iki 2022 metų, kokia ji buvo „galinga“, ir kokia stipri buvo Rusijos Federacijos armija.
Priešintis Rusijos armijai be mūsų partnerių, sąjungininkų pagalbos mes vargiai ar galėtume. Todėl labai daug priklauso nuo to, kiek mums padės, nes savo jėgomis, o tikriausiai to ir tikėjosi Rusijos Federacija prieš puldama mus, kad nebus pagalbos iš mūsų sąjungininkų, mes vargu ar atsilaikysime net keletą savaičių.
Tą patį kalbėjo ir kai kurie mūsų Vakarų analitikai, bet po to jie savo nuomonę pakeitė pamatę, kaip didvyriškai kovojo mūsų kariškiai, kaip sukilo visa šalis, kaip organizavosi teritorinė gynyba, kiek žmonių atėjo ir ėmė ginklą į rankas, todėl aktyviau mums pradėjo padėti.
Dabar galėsime ar negalėsime išlaisvinti savo teritorijų – nebeturėtų būti tokio skepsio, nes negalima prieš mūšį žinoti rezultatų, bet kol kas, ką mes matome, ką mes galime prognozuoti, mes turime ir jėgų, ir būtinų priemonių išlaisvinti tą teritoriją.
Tai priklausys nuo to, kaip greitai ir kiek mūsų partneriai, taip pat Lietuva, mums padės, nes be ginklų sustabdyti šitą Rusijos armadą, tuo labiau išvyti ją iš mūsų teritorijos, mums bus sunku. Mes mokame kovoti, kariauti, mes žinome savo vertę, bet mes taip pat tikimės savo partnerių NATO šalių paramos, kad mums padės ginklais, tuomet mes ir nugalėsime.
Mes dabar kovojame ne tik už save – mes dabar kovojame ir giname visą Europą, beje, ne pirmą kartą istorijoje, nuo tų ordų, kurios plūsta iš rytų. Padėkite mums ir mes apginsime jus taip pat.
– Bene daugiausia dėmesio skiriama Krymo atsiėmimui. Rusai labai kruopščiai rengiasi gynybai, kasa tranšėjas, minuoja teritorijas... Ar be toliašaudžių raketų įmanoma išvyti okupantus iš Krymo?
– Galima, nes mes vis tiek išlaisvinsime. Kodėl visi kalba apie kažkokius terminus, kad tai reikia padaryti iki vasaros pabaigos? Viskas priklausys nuo to, kokiais ginklais mes naudosimės. Mums reikia toliašaudžių pabūklų, mums reikia lėktuvų, nes kas viešpatauja ore, tas turi persvarą ir visame kare.
Aš nežinau, kodėl taip ilgai delsiama tiekti bent jau naikintuvus F-16 arba F-22. Mes neprašome galingesnių lėktuvų, naujausių, bet mes norime bent tokių. Turėdami tokių lėktuvų, mes galėsime viešpatauti ore net ir su tokiais lėktuvais, nes jie geresni daugeliu parametrų, jie toliau šaudo ir mažiau pastebimi negu priešo. Tai pagrindiniai rodikliai, kurie duoda jiems pliusų.
O ar be toliašaudžių raketų bus įmanoma tai padaryti – bus galima, bet tai užims daugiau laiko ir pareikalaus daugiau mūsų aukų. Taigi negalima lyginti žmonių gyvybės ir kažkokių pinigų, išleistų ginkluotei, nes ta ginkluotė išgelbės daugelį gyvybių.
Aš nesuprantu, negi norima, kad mes plikomis rankomis tai padarytume ir paguldytume mūšio lauke visus geriausius savo visuomenės narius, užuot pasinaudoję šiuolaikiniais ginklais ir išvarę priešus iš teritorijos? Mes esame skydas tarp tos ordos ir Europos, nieko blogo, jeigu mums bus padedama. Aš žinau, kad tai dideli pinigai, didelės išlaidos.
– Pone Getmanai, tuose nutekintuose dokumentuose tikinama, esą prezidentas Zelenskis vasario pabaigoje siūlė Rostove, t. y. jau Rusijos teritorijoje, esančias karines bazes atakuoti bepiločiais dronais, nes Ukraina neturi būtent tų toliašaudžių raketų, ir galbūt todėl jų ir neturi, kad pasinaudos galimybe smogti rusams jų teritorijoje, o tai gali išprovokuoti, kaip jau kalbama, didesnį karą nei Ukrainos su Rusija.
Ar, jūsų manymu, Ukraina neturi teisės atakuoti rusų karių jų teritorijoje po to, ką jie išdarinėja Ukrainos žemėje?
– Tai net nesusiję po to ar kito – mes turime tam teisę, mes privalome atakuoti tuos objektus, iš kurių atakuojami mes. Jeigu Rusijos Federacijos teritorijoje yra kažkoks lėktuvas, jis pakyla ir leidžia į mus raketas, sunaikinti to oro uosto, iš kurio kyla [lėktuvai], kažkodėl neturime teisės, nes išprovokuosime didesnį konfliktą?
97 proc. Rusijos armijos dabar kariauja mūsų fronte. Ką dar provokuoti, kur dar provokuoti? Viską, ką jie turi, jie siunčia prieš mus – ir tankus, ir visą seną Antrojo pasaulinio karo laikų ginkluotę, meta viską į frontą prieš Ukrainą. Ką dar galima provokuoti?
Šitie pokalbiai, kad gal nereikia, kad kažką išprovokuosime... Ką išprovokuosime? Jie žudo žmones gatvėse, jie išveža juos. Jie mobilizavo žmonių du ar tris kartus daugiau negu prieš puolimą. Dabar dar kalbama apie pusę milijono mobilizacijos – jie viską metė prieš Ukrainą.
Tai ką čia dar mes pabloginsime? Jau nėra ko bloginti. Jie neturi kitos armijos. Jie turėjo tą vadinamąją antrąją armiją pasaulyje, mes ją sumušėme. (...) Greitai jie tankus nuo postamentų, paminklų nuiminės.
Nereikia taip kalbėti, nekalbėkite taip, prašau, kad kažkaip kažką pabloginsime, išprovokuosime. Viskas – daugiau nėra ko bloginti ir provokuoti.
