LRT.lt jau rašė, kad nemokami lietuvių kalbos kursai sulaukė didelio ukrainiečių susidomėjimo, deja, dėl lėšų stygiaus vietų kursuose katastrofiškai trūksta. Nors ministerijos siūlo savus šios problemos sprendimo būdus, finansavimo kursams skiria ir nevyriausybinės organizacijos.
Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
LRT.lt rašė, kad Tautinių bendrijų namai Vilniuje kasmet rengia nemokamus lietuvių kalbos kursus. Vien šiemet sulaukta daugiau nei 300 lietuvių kalbą norinčių išmokti ukrainiečių paraiškų. Kadangi dėstytoja yra tik viena, nėra galimybės priimti visus norinčius, tad daugeliui tenka atsakyti.
Nemokamus kursus ukrainiečiams Lietuvoje siūlo kelios organizacijos: Tautinių bendrijų namai, Raudonasis Kryžius, Vytauto Didžiojo universitetas ir Užimtumo tarnyba. Tačiau problema visur ta pati – vietų katastrofiškai trūksta ir kartais savo eilės tenka laukti kelis mėnesius.
Kaip sako patys ukrainiečiai, norintys išmokti lietuvių kalbą, ši kalba jiems labai svarbi tiek darbui, tiek integracijai į visuomenę. Be to, dauguma ukrainiečių karo pabėgėlių metų pabaigoje turės laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Pasak Tautinių bendrijų namų direktoriaus Gžegožo Miloševičiaus, finansavimą lietuvių kalbai mokyti jie gauna iš Tautinių mažumų departamento, prisideda ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tačiau šių pinigų neužtenka visiems prašymams patenkinti.
Pagal savo teikiamą finansavimo projektą, per metus galime lietuvių kalbos mokyti 150 žmonių. Bet vos tik įdėjome skelbimą apie kursus, per vieną parą sulaukėme daugiau nei 300 prašymų“, – sako G. Miloševičius.
Tautinių mažumų departamentas: kursai visada aktualūs
LRT.lt kreipėsi į Tautinių mažumų departamentą, prašydama pakomentuoti ukrainiečiams skirtų projektų ir jų finansavimo situaciją.
Departamento atstovai pažymėjo, kad nors valstybinės kalbos mokymas nėra tiesioginė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcija, jie jau kelerius metus mato tokį poreikį, skiria tam nemažai dėmesio ir prašo skirti papildomų lėšų.
Kaip jau buvo minėta, departamentas, neturintis atskiros valstybinės kalbos kursų finansavimo eilutės, šiuo metu iš institucijai skirto bendrojo biudžeto finansuoja šiuos dalykus:
- lietuvių kalbos kursus 130 žmonių Tautinių bendrijų namuose Vilniuje;
- lietuvių kalbos kursus 65 asmenims (3 grupėms) Kauno įvairių tautų kultūrų centre;
- lietuvių kalbos mokymo projektą „Moki žodį – žinai kelią“ Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centre. Šiuo metu pagal šį projektą mokosi 43 asmenys.
„Nuo 2015 m. departamentas taip pat inicijuoja ir padeda organizuoti valstybės finansuojamus lietuvių kalbos kursus pilietybės neturintiems asmenims, suteikdamas jiems patalpas“, – pažymi Departamento atstovai.
Žada naujas platformas
LRT.lt taip pat paprašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaro. Ministerijos atstovai teigė žinantys, kad norinčių mokytis lietuvių kalbos yra labai daug, todėl šiuo metu kuriama nauja suaugusiųjų švietimui skirta mokymosi platforma.
„Visus lietuvių kalbos kursus užsieniečiams finansuoja Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau tikimės, kad šį poreikį padės patenkinti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su partneriais sukurta skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma, pradėsianti veikti šį rudenį“, – rašoma ministerijos komentare.
Ministerijos teigimu, platformoje galės dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, o užsiregistravus bus galima tvarkyti asmeninę studijų paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, pasirinkti programą ir kreiptis dėl valstybės paramos mokymuisi. Vienam asmeniui valstybė skirs iki 500 eurų mokymo programos išlaidoms padengti.
„Platforma taip pat leis užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos“, – žada ministerija.
Ministerija: ukrainiečiai neprivalo mokytis lietuvių kalbos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paklausta apie lietuvių kalbos kursų ukrainiečiams finansavimą, atsakė, kad nuo karo bėgantiems ir į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams suteikiamas laikinosios apsaugos statusas ir jie neprivalo mokytis lietuvių kalbos, tačiau norintys jos mokytis tai gali daryti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje (tiek dirbantys, tiek ir bedarbiai).
„2022 metais Užimtumo tarnybos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgyvendinamose lietuvių kalbos mokymo programose savivaldybėse ir švietimo įstaigose dalyvavo daugiau nei 2,3 tūkst. ukrainiečių“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Kaip rašoma jų komentare, šiemet Socialinių reikalų ir darbo ministerija iš ES fondų vietos valdžios institucijoms skyrė daugiau nei 2,6 mln. eurų ukrainiečių integracijos priemonėms įgyvendinti. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė gaus apie 700 tūkst. eurų. Tarp numatomų įgyvendinti integracijos projektų dalis lėšų bus skirta mokyti lietuvių kalbos.
„Planuojama, kad nuo 2023 m. vasaros Europos socialinio fondo lėšomis lietuvių kalbos mokymas bus finansuojamas dar didesniu mastu“, – žada ministerijos atstovai.
Lėšų skyrė ir organizacija „Stiprūs kartu“
Paskelbus pirmąją straipsnio apie lietuvių kalbos kursus dalį, Tautinių mažumų namai Vilniuje pranešė iš nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ gavę 28 000 eurų paramą. Pasak Tautinių bendrijų namų direktoriaus G. Miloševičiaus, šios lėšos bus labai reikšminga paspirtis.
„Šiuo metu esame gavę daugiau nei 300 paraiškų, formuojamos grupės. Tiek pareiškėjų sulaukta vos per kelias dienas. Gavę lėšų iš „Stiprūs kartu“, Tautinių bendrijų namai galės apmokyti ne mažiau nei 300 ukrainiečių, bus suformuota 20 grupių. Planuojama, kad mokymai prasidės po Velykų“, – sako G. Miloševičius.
Tautinių bendrijų namai priklauso viešajam sektoriui, tačiau kaip nevyriausybinė organizacija gauna finansavimą tik iš projektinės veiklos. Iki šiol gaunamas finansavimas neleido mokyti visų norinčiųjų. Pasak direktoriaus, dabar situacija atrodo kur kas geriau.
„Finansavimo buvo prašoma dėl to, kad Tautinių bendrijų namai gavo tris kartus daugiau į Lietuvą atvykusių ukrainiečių prašymų, nei galėjo patenkinti už turimas lėšas. Gavę paramą iš nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“, galėsime išmokyti lietuvių kalbos daugiau nei 450 žmonių“, – reziumuoja Tautinių bendrijų namų Vilniuje direktorius.
