Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas – vienas nuožmiausių karo Ukrainoje veiksmų dalyvių ir kone svarbiausias Vladimiro Putino sąjungininkas. Su savo kariuomene, neoficialiai vadinama „kadyrovcais“, jau daugiau nei dešimtmetį atlieka nešvariausius Kremliaus karinius užmojus Sakartvelo, Sirijos ir Ukrainos frontuose. Tik nedaugelis prisimena: dabar viešai save vadinantis „Putino pėstininku“, prieš kelis dešimtmečius jis buvo ištikimas ne Rusijai, o Čečėnijai.
Išdavystė, atnešusi absoliučią valdžią Kadyrovams
Čečėnija – dažnai neramumų kamuojama pietų Rusijos dalis Kaukazo regione. 1991 m. iširus SSRS, Čečėnijos gyventojai, daugiausia musulmonai, bandė atsiskirti ir įkurti savo valstybę. Dėl to 9-ajame dešimtmetyje kilo du žiaurūs karai, baigęsi tuo, kad Maskva pradėjo kontroliuoti Čečėniją.
Čečėnija taip pat išsiskiria ypatinga visuomenės ir politine struktūra, kurios pagrindą sudaro išplėstinės šeimos arba klanai. Per kruvinus karus Čečėnija prarado beveik pusę populiacijos, o tai lėmė klanų struktūros silpnėjimą, tačiau vienos šeimos dominavimas šalies valdyme iki šiol lieka pakankamai įprasta praktika.
1999 m. rugpjūtį menkai žinomas V. Putinas paskirtas ministru pirmininku, kai jo pirmtakas atsisakė pritarti antrajam įsiveržimui į Čečėniją. Tačiau V. Putinas buvo ryžtingas ir mainais už besąlygišką palaikymą suteikė Rusijos kariškiams laisvę, leisdamas jiems atkeršyti už žeminantį pralaimėjimą prieš čečėnų kovotojus Pirmajame Čečėnijos kare 1996 metais. V. Putinui sėkmė kare buvo reikalinga tam, kad įtvirtintų galią ir statusą Rusijoje, o pasiekti pergalę jam galėjo padėti tik sąjungininkai pačioje Čečėnijoje. Todėl po Rusijos pergalės Antrajame Čečėnijos kare, Rusijoje iškilo ne tik pats V. Putinas, bet ir Kadyrovų klanas.
R. Kadyrovas gimė 1976 m. spalio 5 d. Čečėnijos ir Ingušijos autonominėje srityje Sovietų Rusijoje, o dešimtojo dešimtmečio pradžioje prisijungė prie islamo separatistų, siekusių Čečėnijos nepriklausomybės. Po Antrojo Čečėnijos karo V. Putinas, perdavęs Čečėniją tiesioginei Kremliaus kontrolei, regiono administracijos vadovu paskyrė R. Kadyrovo tėvą Achmadą Kadyrovą, nusprendusį išduoti separatistinį čečėnų judėjimą.
Pažadėjęs pažaboti separatistų, islamistų kovotojus bei prisiekęs visišką ištikimybę V. Putinui, 2003 m. A. Kadyrovas tapo Čečėnijos prezidentu, o jo sūnus Ramzanas perėmė saugumo vadovo pareigas. Būtent ši netikėta sąjunga su Kremliumi, sudaryta praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, ir įgalino Kadyrovų klano valdžią Čečėnijoje.
Už galią atnešusią Čečėnijos išdavystę A. Kadyrovui teko sumokėti gyvybe – jis nužudytas 2004 m. gegužės 9 d., per Pergalės dienos paradą, čečėnų islamistų suorganizuotą sprogimą. Per laidotuves, R. Kadyrovui stovint greta, V. Putinas šlovino A. Kadyrovą kaip „tikrą didvyrį“, kuris per ketverius metus „garbingai ir drąsiai vykdė įsipareigojimą tautai“.
2004 m. spalio mėn. Čečėnijos vidaus reikalų ministrą Alu Alchanovą paskyrus respublikos prezidentu, R. Kadyrovas tapo pirmuoju premjero pavaduotoju. Tačiau A. Alchanovas buvo tik nominali figūra, respublikos kontrolė visą laiką priklausė R. Kadyrovo saugumo pajėgoms. Todėl niekas nenustebo, kai 2007 m. vasarį, R. Kadyrovui sulaukus nustatyto minimalaus 30 metų amžiaus, V. Putinas paskyrė jį Čečėnijos respublikos prezidentu.
Rusiškojo pasaulio žvaigždė
Metams bėgant R. Kadyrovas atliko daugybę vaidmenų: buvo „vyresnysis brolis“ ir paauglių sporto klubų mecenatas, autoritariškas mikrovadybininkas, sprendžiantis gyventojų skundus dėl vandens tiekimo, ištikimiausias prezidento V. Putino rėmėjas, „čečėnų islamo“ gynėjas, nuomonės formuotojas, kino ir rusiškojo pasaulio žvaigždė, kviečiantis 35-ojo gimtadienio šventėje dalyvauti Vakarų įžymybes – smuikininkę Vanessą Mae, kino žvaigždes Jeaną-Claude`ą van Damme`ą bei Hilary Swank.
Be nuolatinio gyvenimo viešinimo socialiniuose tinkluose, R. Kadyrovas surengė ir ne vieną televizinį projektą. Vienas ryškiausių – 2016 m. transliuotas realybės šou „Komanda“, kurio prizas buvo gana neįprastas – R. Kadyrovo padėjėjo bei Čečėnijos strateginės plėtros agentūros vadovo pareigos vyriausybėje.
Tais pačiais metais televizijoje pasirodė ir R. Kadyrovo sūnūs – tuo metu dar mažamečiai, jie dalyvavo Rusijos televizijoje iš Čečėnijos sostinės Grozno transliuotame vaikų mišrių kovos menų turnyre. Vaikai kovotojai be marškinėlių ir be jokių apsaugos priemonių smūgiavo ir kojomis spardė jaunuosius priešininkus į galvą. Visi trys R. Kadyrovo sūnūs laimėjo kovas, o turnyro pabaigoje gavo auksinius diržus.
Toks aktyvumas medijose padėjo sėkmingai formuoti R. Kadyrovo asmenybės kultą ne tik Čečėnijoje, bet ir visoje Rusijoje – jis vaizduotas kaip linksmas ir geraširdis viršininkas, griežtas, kai reikia, bet saugantis šeimą, išmintingas regiono valdovas. Tai taip pat padėjo bent iš dalies nukreipti dėmesį nuo sunkiai suvokiamo kiekio žmogaus teisių pažeidimų, R. Kadyrovo valdymo metais įvykdytų Čečėnijoje.
Kaltinimai nusikaltimais žmoniškumui
R. Kadyrovas per beveik du valdymo dešimtmečius ne kartą buvo kaltinamas prisidėjęs prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žmogaus teisių aktyvistų, kritikų ir jų giminaičių, LGBT bendruomenės narių grobimą, kankinimus, neteisminius nužudymus ir Čečėnijoje, ir kituose Rusijos Federacijos regionuose ir užsienyje.
Dar R. Kadyrovo valdymo pradžioje „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė aiškinamąjį straipsnį, kuriame aptarti R. Kadyrovui pavaldžių padalinių vykdomi kankinimai, slapti sulaikymai ir tebesitęsiantys „priverstiniai žmonių dingimai“. Pasak HRW, kankinimai „Čečėnijoje yra plačiai paplitę ir sistemingi tiek oficialiose, tiek slaptose sulaikymo įstaigose“. Daugeliu atvejų kaltinamieji kankinimu buvo taip įsitikinę, kad jų piktnaudžiavimas galia neturės jokių pasekmių, jog net nebandė slėpti tapatybės. Todėl, remdamasi išsamiais tyrimais, HRW dar 2006 m. padarė išvadą, kad priverstiniai dingimai Čečėnijoje – plačiai paplitę ir sistemingi, tad juos galima laikyti nusikaltimais žmoniškumui.
Tačiau net ir tokie rimti kaltinimai neužkirto kelio R. Kadyrovo kontroliuojamų saugumo padalinių tolimesniems nusikaltimams. Vieni rimčiausių – 2017 m. vykdyti LGBT bendruomenės persekiojimai. 2017 m. balandžio mėn. laikraštis „Novaja Gazeta“ atskleidė siaubingą susidorojimą Čečėnijoje, per kurį pagrobti, kankinti ir nužudyti dešimtys vyrų. Rusijos valstybei nesugebėjus užtikrinti teisingumo šioms aukoms, 2018 m. Čečėnijoje kilo dar viena homofobijos nusikaltimų banga. Manoma, kad iki 2019 m. sausio mėn. per šį susidorojimą mirtinai nukankinti mažiausiai trys žmonės, tačiau labai tikėtina, kad nužudymų buvo daug daugiau.
Su žmogaus teisėmis prasilenkė ir COVID-19 pandemijos valdymas. Kaip ir V. Putinas ar Aliaksandras Lukašenka, R. Kadyrovas iš pradžių pandemijos egzistavimą neigė, tačiau Čečėnijos respublikoje patvirtinus pirmuosius atvejus, greitai persigalvojo. Tada vykusiame vyriausybės posėdyje jis teigė, kad „kiekvienas, kuris pats sau sukuria šią problemą, turėtų būti nužudytas“.
Anot „The Wall Street Journal“, 2017 ir 2020 m. JAV pritaikė sankcijas R. Kadyrovui dėl įtariamų jo ir jo karių žmogaus teisių pažeidimų šalyje, kai jis žiauriai susidoroja su likusiais separatistais ir prieš jį pasisakančiais asmenimis. JAV teigė, kad jo pajėgos susijusios ir su 2015 m. įvykdytu žymaus Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymu, kuris buvo nušautas vos už kelių žingsnių nuo Kremliaus. Praėjusių metų rugsėjį JAV vėl pritaikė sankcijas už tai, kad padėjo V. Putinui įsiveržti į Ukrainą.
Pavedė nužudyti Zelenskį
Pasak Ukrainos žvalgybos pareigūnų, likus trims savaitėms iki vasario 24 d. invazijos į Ukrainą, V. Putinas pasikvietė R. Kadyrovą į Maskvą pasitarti dėl strategijos. Anot jų, jis pavedė jam užimti Kyjivą ir nužudyti Ukrainos prezidentą. Tada R. Kadyrovas atrodė pasitikintis savimi. „Pone Zelenski, atėjo valanda, kai baigsis klounada“, – rašė „Telegram“ kanale vasario 14 d., kai jo kariai treniravosi kaimyninėje Baltarusijoje.
Tačiau, kaip ir Rusijos kariuomenę, taip ir „kadyrovcus“ Ukrainoje užklupo stiprus pasipriešinimas, kurio jie nesitikėjo. Nepasiekęs tikėtos greitos pergalės ir patyręs didžiulių nuostolių, R. Kadyrovas, pasak „Radio Free Europe“, pradėjo naudoti agresyvią gėdinimo taktiką, siekdamas armijoje padidinti savanorių kiekį. R. Kadyrovas spalio 27 d. vaizdo įraše pareiškė, kad čečėnai, kurie nekovoja, yra „skudurai ir nieko daugiau“.
Spaudimas veikė ir veikia iki šiol – nors patiria didžiulių nuostolių, „kadyrovcai“ ir toliau intensyviai kariauja prieš Ukraina. Jie taip pat turi svarbų vaidmenį – dažnai čečėnų kovotojai atlieka „nešvarų Maskvos darbą“ – juos pasitelkiama siekiant užtikrinti Rusijos kariuomenės drausmę ir vykdyti mirties bausmes dezertyrams ar tiems, kurie bando pereiti į Ukrainos pusę. „Kadyrovcai“ taip pat vykdo kankinimus, plėšikavimus, prievartavimus ir kitas misijas, pažeidžiančias karo įstatymus.
Chechen unit, "Kadyrovtsy" in Mariupol, proud of their destruction. The speaker: "an order to destroy and purge Mariupol is fulfilled. The order of president Putin is fulfilled, the order of Kadyrov is fulfilled". - they admit, the order was to "destroy and purge" pic.twitter.com/6KPyf12Db1
— UkraineWorld (@ukraine_world) April 21, 2022
Ir nors šią žiemą sklido kalbos, kad R. Kadyrovas vis drąsiau kritikuoja V. Putiną, nepanašu, kad greitu metu jis pakeistų ištikimybę ar nustotų bendradarbiauti kare. „Putino parama ir pinigai iš „nulio“ pavertė R. Kadyrovą, galima sakyti, „didvyriu“, bet taip pat padarė jį pažeidžiamą ir visiškai priklausomą. Tai yra visko, ką jis dabar daro, pagrindas“, – „The Wall Street Journal“ straipsnyje komentavo ilgametė Čečėnijos ekspertė Jekaterina Sokirianskaja.
