Rezultatas po vienerių metų: du bankai ir keturi magnatai. Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis paminėjo Ukrainos „pavyzdį“ konfiskuojant suverenų ir privatų Rusijos turtą savo šalyje, siekdamas paraginti Kyjivo sąjungininkus padaryti tą patį ir prisidėti prie karo nuniokos šalies atstatymo, kuris, kaip manoma, atsieis daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tačiau, kaip rodo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybos tiriamosios žurnalistikos padalinio „Schemes“ tyrimas, Rusijos turto konfiskacija Ukrainoje vyksta lėtai ir neišvengia problemų.
Nuo konfiskavimo kampanijos pradžios 2022 m. gegužę, praėjus trims mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, tik du iš 905 į sąrašą įtrauktų Rusijos valstybinio turto vienetų – „Prominvestbank“ ir Tarptautinis rezervų bankas – buvo perduoti Ukrainos nacionaliniam investicijų fondui.
Ir, nepaisant prezidento dekretų, leidžiančių taikyti sankcijas daugeliui Rusijos oligarchų, tik keturi jų – Olegas Deripaska, Jevgenijus Gineris, Michailas Šelkovas ir Vladimiras Jevtušenka – realiai neteko Ukrainoje turėto turto.
Tuo metu įmonės, kurios, Vyriausybės teigimu, priklauso kitiems Rusijos oligarchams, tarp jų – didžiausi Kyjivo prekybos ir pramogų kompleksai, mažmeninės prekybos bankas ir mineralinio vandens gamintoja – vis dar veikia Ukrainoje, nors ir su tam tikrais apribojimais.
„Schemes“ ataskaitose išskiriamos trys sritys, kuriose iškylančios kliūtys apsunkina arba stabdo Kyjivo pastangas panaudoti tūkstančius vienetų rusams priklausančio turto kaip kompensaciją už 2022 m. vasario 24 dieną prasidėjusį šalies niokojimą.
Neįveikiamos kliūtys: Rusijos valstybinio turto „nacionalizacija“
Praėjus savaitei po 2022 m. kovo 3 d., Ukraina priėmė pagrindinį įstatymą, reglamentuojantį Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje esančios Rusijos nuosavybės konfiskavimą.
Šiuo tikslu Kyjivas taiko trijų dalių, kurių kiekvienai reikalingas mažiausiai penkių Vyriausybės institucijų pritarimas, metodą.
Pasirinkus trumpiausią kelią – „nacionalizavimu“ vadinamą priverstinį valstybei priklausančio Rusijos turto areštą – Ministrų kabinetas pateikia Nacionalinei saugumo ir gynybos tarybai (RNBO) patvirtinti konkrečius konfiskuotinus objektus.
RNBO savo ruožtu perduoda šį objektų sąrašą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis pasirašytų dekretą dėl jų perėmimo. Dekretas siunčiamas patvirtinti Ukrainos Aukščiausiajai Radai. Tuomet turtą perima Ukrainos nacionalinis investicijų fondas. Už konfiskuotą turtą Vyriausybė kompensacijų nemoka.
Ukraina šį mechanizmą panaudojo praėjusių metų gegužę, kai buvo konfiskuotas kol kas vienintelis Rusijos valstybei priklausantis turtas: valstybinei plėtros finansų organizacijai VEB.RF priklausantis „Prominvestbank“ (oficialiai – Jungtinis komercinis pramonės ir investicijų bankas) ir Rusijos vyriausybės valdomam taupomajam bankui „Sberbank“ priklausantis Tarptautinis rezervų bankas.
Šio mėnesio pradžioje D. Šmyhalis pareiškė, kad iš šių dviejų bankų konfiskuoti 17 milijardų grivinų (460 mln. JAV dolerių) „jau papildė biudžetą“ ir bus panaudoti „atstatymui“.
Tačiau nuo to laiko Rusijos valstybei priklausančio turto konfiskavimas nė kiek nepasistūmėjo.
Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje ministrų kabinetas pritarė likusių 903 Rusijos valstybei priklausančio turto vienetų Ukrainoje konfiskavimui ir pateikė dokumentą tvirtinti RNBO.
RNBO paprašė, kad Ekonomikos ministerija peržiūrėtų dokumentą, tačiau, kaip „Schemes“ sakė RNBO ir ministrų kabineto atstovai, reikalai kol kas nepajudėjo pirmyn.
Prisidengusi „įtemptu grafiku“, ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko, koordinuojanti Ukrainos tarpžinybinę darbo grupę dėl su karu susijusių sankcijų, atmetė „Schemes“ prašymą atsakyti į keletą klausimų apie turto konfiskavimo procesą.
O kol RNBO nepatvirtinto sąrašo, tolesnis suverenaus Rusijos turto konfiskavimas vykti negali.
Neįveikiamos kliūtys: teismo patvirtintas privataus Rusijos piliečių turto perėmimas
Tai gali būti milijonai hektarų nekilnojamojo turto, technologijų įmonių ir kasyklų akcijos arba baltarusiškas traktorius ir prabangių automobilių bei visureigių parkas.
Rugpjūtį V. Zelenskis „Telegram“ vartotojams sakė, kad Ukrainoje yra „36 000 turto vienetų“, priklausančių „teroristinės valstybės“ – turima omenyje Rusija – gyventojams, ir kad Kyjivas gali juos „perimti“ kaip kompensaciją už karą.
Tačiau „Schemes“ nustatė, kad Vyriausybės bylai nėra taip paprasta patekti į Aukštąjį antikorupcinį teismą.
Vyriausybės ieškiniai dėl Rusijos turto arešto pagal baudžiamuosius ar civilinius kaltinimus, pavyzdžiui, remiant Rusijos ginkluotąsias pajėgas ar slepiant mokesčius, pirmiausia turi įveikti penkias kliūtis.
Svarstymai pradedami tarpžinybinėje darbo grupėje (TDG) dėl valstybės sankcijų skyrimo, sudarytoje iš „pagrindinių ministerijų ir departamentų“ atstovų, kuriai vadovauja ekonomikos ministrė J. Svyrydenko.
Vienas TDG narys, Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros direktorius Oleksandras Novikovas mano, kad teismo sankcionuotas Rusijos piliečiams priklausančio turto areštas ima buksuoti nuo pat pradžių.
Anot A. Novikovo, TDG riboja asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus iki 200 žmonių per savaitę. Nors Ekonomikos ministerija neigia, kad tokia taisyklė egzistuoja, iš savo šaltinių kovos su korupcija agentūroje „Schemes“ gavo tai numatantį reglamentą.
Tačiau, A. Novikovo teigimu, dėl sankcijų Ukrainą konsultuojanti tarptautinė ekspertų grupė, siūlo jas taikyti „apie 90 000“ asmenų, susijusių su Rusijos karo veiksmais šalies teritorijoje.
„Net jei itin našiai dirbsime kiekvieną savaitę, – sakė jis, visas jas Vyriausybė galės pritaikyti „tik 2050 metais“.
Kai TDG baigs sudaryti asmenų, kuriems turėtų būti taikomos sankcijos, sąrašą, o Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba jį patvirtins, prezidentas išleis dekretą dėl sankcijų.
Šioje vietoje A. Novikovas įžvelgia procesų sulėtėjimą.
Nors RNBO dar 2022 m. lapkritį balsavo dėl sankcijų 1 000 asmenų, kurie, tarybos nuomone, atstovauja Rusijos Vyriausybės aukštesniems ešelonams ir dalyvavo Ukrainos teritorijos aneksijoje, vasario pabaigoje V. Zelenskis dar nebuvo pasirašęs dekretų, leidžiančių jiems šias sankcijas taikyti.
Lapkritį Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nubalsavo už tai, kad daugiau nei 1000 asmenų – aukščiausių Rusijos Federacijos valdžios institucijų atstovų – būtų taikomos sankcijos, taip pat balsavo dėl sąrašo asmenų, dalyvavusių aneksuojant ketvirtadalį Ukrainos teritorijos. Šie sprendimai dar turi būti įgyvendinti.
V. Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas, rengiantis dekretus, kuriuos pasirašo prezidentas, pripažino, kad prezidento dekretai dėl tam tikrų su turto konfiskavimu susijusių sprendimų nebuvo išleisti, nes jam galbūt reikia papildomo laiko, tokių veiksmų priežastims nustatyti. Vėluojama, anot jo, gali būti ir dėl techninių „niuansų“.
Plačiau pakomentuoti situaciją A. Smirnovas nepanoro.
Prezidento dekretai yra svarbūs, siekiant žengti kitą žingsnį šiame procese – kad Teisingumo ministerija galėtų teikti peticiją dėl Rusijos piliečiams priklausančio turto konfiskavimo Aukštajam antikorupciniam teismui.
Nuo 2022 metų birželio teismas paskelbė 13 nutarčių dėl Rusijos piliečių turto konfiskavimo. Tačiau iki 2023 m. kovo vidurio tik keturios iš jų buvo susijusios su Rusijos magnatais – O Deripaska, G. Gineriu, M. Šelkovu ir V. Jevtušenkovu. Vyriausybė nepaskelbė oficialios bendros areštuoto turto, kuris varijuoja nuo technologijų įmonių akcijų ir kasyklos iki 270 mln. JAV dolerių vertės nekilnojamojo turto, vertės.
V. Zelenskis paskelbė dekretus, kuriais dėl įtariamų sąsajų su Rusijos invazija 2022 m. įvedamos sankcijos tūkstančiams Rusijos piliečių, įskaitant asmenis, kurių turtas yra vienas didžiausių Ukrainoje. Šiais dekretais Ukraina įgalinama teikti ieškinius, kad būtų konfiskuojamas Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, turtas.
Tačiau iki 2023 metų kovo 3 dienos Teisingumo ministerija nebuvo pateikusi papildomų ieškinių dėl Rusijos oligarchų turto konfiskavimo.
Pelno nesiekiančiam Teisėkūros idėjų institutui vadovaujančios kovos su korupcija advokatės, analizuojančios Ukrainoje taikomas konfiskavimo procedūras, Tetjanos Chutor teigimu, priežastis gali būti teisminėms byloms ruošti reikalingo laiko ir kadrų trūkumas ministerijoje.
Pasak teisingumo viceministrės Irynos Mudros, prižiūrinčios Vyriausybės ieškinius dėl civilinio turto arešto, vasario viduryje ministerijos sankcijų politikos departamente dirbo tik „apie 20 žmonių“.
Jos teigimu, ministerija pradėjo įdarbinimo procesą, padėsiantį papildyti ministerijos darbuotojų gretas.
Tačiau nedidelis Aukštojo antikorupcinio teismo sprendimų dėl Rusijos turto konfiskavimo skaičius I. Mudrai nerimo nekelia.
„[Sėkmę] matuoju ne pagal pateiktų ieškinių skaičių, o pagal pateiktų ieškinių kokybę, – sakė ji. – Svarbu, kad areštuotas turtas būtų naudingas Ukrainos ekonomikai, ginkluotosioms pajėgoms.“
Tai užtikrinti privalo Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūra (TSVA), turinti teisę paskirti laikinąjį vadovą, kuris pasirūpintų, kad verslas, kurio savininkams taikomos sankcijos, įneštų pajamų į valstybės iždą.
Ir tik po to, kai Aukštasis antikorupcinis teismas leidžia verslą konfiskuoti, TSVA gali išstatyti vieną ar kitą įmonę aukcione arba paskirti nuolatinį Vyriausybės prižiūrimą vadovą.
Tačiau bent trimis vis dar tiriamais ar teismo sprendimo laukiančiais atvejais TSVA laikinųjų vadovų nepaskyrė.
„Ocean Plaza, Ltd“
Vyriausybė tvirtina, kad artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas Arkadijus Rotenbergas, pastatęs Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį su Rusija jungiantį tiltą, prieš karą pervedė lėšas iš Kyjive esančio prekybos ir pramogų komplekso, kurį jis valdo per ofšorines įmones, kad nusipirktų dviejų Rusijos karinių bendrovių akcijų.
2023 m. kovo 3 d. Teisingumo ministerija Aukštajam antikorupciniam teismui pateikė ieškinį dėl „Ocean Plaza, Ltd.“ konfiskavimo.
Statusas: nuo 2022 m. rugpjūčio TSVA turi teismo suteiktą prieigą prie „Ocean Plaza“ korporatyvinių teisių. Laikinai einantis TSVA direktoriaus pareigas Dmitrijus Zoravovyčius 2023 m. vasarį „Schemes“ žurnalistams sakė, kad ieškoma, kas laikinai galėtų vadovauti „Ocean Plaza“, tačiau iki šiol toks žmogus rastas nebuvo.
Smulkusis „Ocean Plaza“ akcininkas UDP „Schemes“ sakė, kad bendrovė, kaip buvo žadama, nepervedė didesnės savo pelno dalies į valstybės biudžetą, nes tam nėra oficialių procedūrų.
„Sense Bank“ („Alfa-Bank Ukraine“)
Vienas didžiausių Ukrainos mažmeninių bankų „Sense Bank“, buvęs „Alfa-Bank Ukraine“, yra susijęs su sankcionuojamais Rusijos oligarchais Michailu Fridmanu, Piotru Avenu ir Andrejumi Kosogovu. Jo korporatyvinės teisės TSVA buvo perduotos dar 2022 m. balandį, Ukrainoje pradėjus baudžiamąjį persekiojimą prieš tris mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir išdavyste įtariamus vyrus.
Statusas: D. Zoravovyčius „Schemes“ sakė, kad jo vadovaujama agentūra buvo gavusi banko korporatyvines teises, nekilnojamąjį turtą – du pastatus ir stoginę – ir akcijas, tačiau „vadovo paieškos procedūra labai sudėtinga“.
Kadangi bankas yra nemokus, Ukrainos įstatymai neleidžia jo nacionalizuoti. Tačiau banko atstovai „Schemes“ sakė, kad prireikus, pagrindiniai jo akcininkai neprieštarautų ir perleistų savo akcijas „valstybei ar kitam akcininkui“.
„International Distribution Systems, Ltd.“
„International Distribution Systems“ (IDS) gamina du Ukrainoje populiariausius mineralinio vandens prekės ženklus – „Morshinska“ ir „Myrhorodska“ – bei legendinį Sakartvelo mineralinį vandenį „Borjomi“. Vyriausybės teigimu, M. Fridmanui ir A. Kosogovui pritaikius sankcijas, jie bandė perleisti kontrolinį bendrovės akcijų paketą per „Alfa Group“.
Statusas: anot Ekonominio saugumo biuro direktoriaus Vadymo Melnyko, nuo 2022 m. lapkričio TSVA priklauso bendrovės korporatyvinės teisės, kapitalas, prekės ženklai, pramoninis dizainas ir naudingieji modeliai, kaip antai patentai. Viešas konkursas vadovo pareigoms užimti baigėsi 2023 m. vasario 23 d., tačiau šio straipsnio pasirodymo dieną agentūra vadovo dar nebuvo paskelbusi.
Laikinai einantis TSVA vadovo pareigas D. Zoravovyčius aiškino, kad vėlavimas susijęs su būtinaisiais formalumais.
Tačiau ne pelno siekiančios įmonių valdymą stebinčios organizacijos „StateWatch“ pirmininkas Hlibas Kanevskis mano, kad „neįmanoma stebėti, ką TSVA iš tikrųjų valdo ir kas konkrečiai, fiziškai šį turtą valdo čia ir dabar“.
Minimalistiniame agentūros tinklalapyje surašytos pageidaujamos vadovų kvalifikacijos ir skelbiami konkursai, tačiau nuo 2022 metais prasidėjusios invazijos neatnaujintame įšaldyto turto valdytojų sąraše vadovai pavardėmis neįvardijami.
