Į Europos Vadovų Tarybą (EVT) Briuselyje atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva nenusileis spaudimui švelninti sankcijas Baltarusijos režimui. Taip „siekiama įgyvendinti tik vieną tikslą – sukurti precedentą, parodantį, kad Europa jau krypsta į šoną“, – pabrėžė G. Nausėda.
Ketvirtadienį Briuselio leidinys „Politico“ pranešė, kad EVT dalyvaus ir Jungtinių Tautų vadovas, jis paragins „stabdyti pasaulinį badą“. Dalis ES šalių, įskaitant Portugaliją, Nyderlandus, Prancūziją, Italiją, jau kurį laiką siūlo pritaikyti išimčių trąšų eksportui iš Baltarusijos. LRT.lt žiniomis, siūlymais siekiama atlaisvinti kelių Baltarusijos verslininkų ES teritorijoje užšaldytus pinigus, įrodžius, kad lėšos reikalingos trąšų eksportui į trečiojo pasaulio valstybes.
Anot G. Nausėdos, ne vienintelė Lietuva prieštarauja, kad sankcijos būtų švelninamos, jis teigia išgirdęs ir Baltijos bei Šiaurės šalių lyderių palaikymą.
„Mes įvedėme sankcijas siekdami labai aiškių tikslų. Tos sankcijos buvo įvestos tam, kad šie abu (Baltarusijos ir Rusijos) režimai jaustų tam tikras pasekmes savo veiksmų. Ir pirmiausia – karo Ukrainoje“, – akcentavo G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių pozityvių pokyčių Baltarusijoje nėra, o padėtis dar labiau pablogėjo, nes Minskas „talkina Rusijai“ kare prieš Ukrainą.
„Turime nesudaryti galimybių švęsti pergalę šioms dviem diktatoriškoms valstybėms švelnindami savo sankcijas“, – sakė G. Nausėda.
Briuselyje žurnalistams jis taip pat aiškino gavęs informacijos, jog Afrikoje yra net kelios kalio trąšas gaminančios kompanijos, kurių produkcija dukart viršija viso žemyno poreikius, bet trąšos yra eksportuojamos.
„Tai, galbūt, tvarkykime prekybos ir gamybos grandines, tiesiogiai remkime šalis, kurias norime paremti, bet nepasiduokime šiems dirbtiniams argumentams, kuriais siekiama įgyvendinti tik vieną tikslą – sukurti precedentą, parodantį, kad Europa jau krypsta į šoną. Tai būtų nepaprastai žalinga politiškai“, – sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, baltarusiškos trąšos gali būti gabenamos ir per Rusijos Ust Lugos uostą, bet tai būtų brangiau ir tai „nėra mūsų problema“.
„Šiais argumentais vadovaudamiesi, manau, mes tikrai laikysimės labai aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos šiuo klausimu, nes tokia visada buvo Lietuvos pozicija“, – sakė G. Nausėda.
Taip pat skaitykite
Kalbėdamas apie naują, jau 11-ąjį, sankcijų paketą Rusijai, G. Nausėda pabrėžė neabejojantis, kad jis bus sudarytas.
„Lietuva stengsis įtraukti į jį „Rosatom“ ir jo valdybos narius. Šiandien tai vis dar sunku padaryti dėl Vengrijos pasipriešinimo ir manau, šia linkme reikia dėti dar daug pastangų“, – sakė šalies vadovas. Jis pabrėžė, kad Ukrainos pavyzdys rodo, kaip galima atsisakyti rusiško branduolinio kuro ir pereiti prie amerikietiško.
G. Nausėda nurodė, kad itin svarbus ir sankcijų apėjimo klausimas, anot prezidento, jis kelia „vis daugiau galvos skausmo“.
„Ana pusė tas schemas, ko gero, kuria greičiau, nei mes surandame priešnuodžių. Labai svarbu, kad mes neatidarytume naujų langų ir nesukurtume naujų skylių, nes visa tai apaugs įvairiomis sankcijų apėjimo sistemomis“, – sakė G. Nausėda. Sankcijos, pasak šalies vadovo, jau duoda norimus rezultatus.
