Urmatas pasirašė sutartį dirbti Rusijos įmonėje, kuri už žuvusių rusų kūnų surinkimą ties fronto linija Ukrainoje jam mokės apie 110 eurų per dieną.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Savo pavardės skelbti nepanoręs imigrantas iš Kirgizijos sako suvokiantis su tuo susijusias rizikas ir aptaręs šį klausimą su kitais Ukrainos karo zonose dirbančiais kirgizais.
„Jie pasakojo kartais pakliūvantys į apšaudymus, kurių metu žūsta žmonės, – RFE / RL Kirgizijos tarnybai sakė Urmatas. – [Žmonės] dirba tokį darbą, nes yra atsidūrę beviltiškoje padėtyje. Kai kurie turi skolų..“
Rusijos įmonės yra pasamdžiusios šimtus migrantų iš Centrinės Azijos dirbti Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, nepaisant jų vyriausybių įspėjimų nevykti į Ukrainą. Kyjivas taip pat pareiškė, kad tokie darbuotojai bus laikomi rusų bendrininkais.
Dauguma migrantų dirba statybose karo nuniokotuose miestuose, pavyzdžiui, Mariupolyje. Kiti darbai susiję su tranšėjų kasimu ir lavonų rinkimu.
Kelios iš Centrinės Azijos atvykusios moterys teigė, kad joms taip pat buvo pasiūlytas darbas karinės paskirties ligoninėse, valgyklose ir gamyklose okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose.
Pinigai yra pagrindinė migrantų motyvacija.
Pavyzdžiui, rusų užgrobtose Ukrainos dalyse siūlomas darbas statybų sektoriuje, kur atlyginimai svyruoja nuo beveik 2000 iki 3300 JAV dolerių (1800-3000 eurų) per mėnesį, o tai yra daug daugiau nei galima statybose uždirbti Rusijoje.
Nors migrantų darbuotojų atlyginimai skirtinguose Rusijos regionuose gana stipriai skiriasi, keli jų kovo 7 dieną RFE / RL sakė uždirbantys nuo 600 iki maždaug 1200 JAV dolerių (550-1100 eurų) per mėnesį.
Įstrigę Ukrainoje
Darbo Ukrainoje skelbimų galima rasti interneto svetainėse, „Telegram“ grupėse ir kituose socialiniuose tinkluose. Anot darbininko iš Tadžikistano Sorbono K., migrantai apie darbus neretai sužino iš savo darbdavių arba iš kitų darbininkų, kaip ir jie atvykusių iš Centrinės Azijos.
Sorbonas teigė dirbdamas darbininku kelių tiesimo įmonėje uždirbąs apie 1200 JAV dolerių (1100 eurų) per mėnesį. Anot jo, tai „vienas geriausiai apmokamų“ darbų nekvalifikuotiems sezoniniams darbininkams Vakarų Sibire esančiame Surguto mieste, kur mūsų kalbintas migrantas gyvena.
„Dauguma migrantų [iš Centrinės Azijos], kuriuos aš čia pažįstu, visiškai nesidomi galimybe vykti dirbti į Ukrainą, tačiau kartas nuo karto išgirstu, kad kažkas ten išvyko, – sakė jis. – Pažįstu vieną tadžiką, kuris išvyko dirbti į Mariupolį, o netrukus paragino ir savo giminaičius prisijungti.“
Skelbiama, kad darbas Ukrainoje yra saugus ir gerai apmokamas. Tačiau dešimtys Ukrainoje dirbančių migrantų skundžiasi negaunantys žadėtų atlyginimų.
Keliems nusivylusiems darbuotojams, pabandžiusiems išvykti iš Ukrainos, Rusijos pasieniečiai neleido grįžti į Rusiją.
Vasario 25 d. Rusijos įmonėje Ukrainoje dirbęs Kirgizijos pilietis RFE / RL sakė, kad pasieniečiai jam neleido grįžti į Rusiją.
Saugumo sumetimais savo pavardės skelbti nenorėjęs vyras pasakojo į Mariupolį kartu su maždaug 400 darbuotojų, įskaitant 20 Kirgizijos piliečių, atvykęs 2022 metų gegužę, netrukus po to, kai šį Ukrainos uostą užėmė Rusijos pajėgos.
„Atvykau į Mariupolį pasirašęs sutartį su Rusijos statybų bendrove ir čia dirbau daugiau nei aštuonis mėnesius, – telefonu iš Rytų Ukrainos sakė jis RFE / RL Kirgizijos tarnybai. – Vasario 24 d. nusprendžiau išvykti iš Ukrainos, bet Rusijos pasieniečiai man neleido grįžti į Rusiją. Jie sakė, kad mano pavardė įtraukta į „juodąjį sąrašą“. Neįsivaizduoju, kokiu būdu ji ten pateko.“
RFE / RL negali patikrinti pašnekovo teiginių. Kirgizijos diplomatai Maskvoje teigė bandantys išsiaiškinti situaciją.
Rusijoje dirba milijonai migrantų darbuotojų iš Kirgizijos, Tadžikijos ir Uzbekijos – buvusių sovietinių šalių, ne vieną dešimtmetį susiduriančių su rimtomis užimtumo problemomis.
„Tai ne moralinis sprendimas“
Pranešama, kad Rusijos įmonės netgi ragina Rusijos laisvės atėmimo vietose kalinčias moteris iš Centrinės Azijos vykti dirbti į Ukrainą mainais už pinigus ir už teistumo panaikinimą.
Pietų Kirgizijos Ošo mieste gyvenantis Tilekmat-ata sako, kad narkotinių medžiagų platinimu kaltinama jo 31 metų dukra atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę Rusijoje.
Vyras baiminasi, kad dukra – bendrosios praktikos slaugytoja pagal specialybę – gali būti viliojama vykti dirbti į Ukrainą. Neseniai ji paprašė tėvo atsiųsti medicinos koledžo baigimo diplomą.
„Nesiųsiu jai jokių dokumentų, – RFE / RL sakė Tilekmat-ata. – Jai buvo pažadėta apie 1200 JAV dolerių (1100 eurų) mėnesinis atlygis. Rusai, panašu, verbuoja medikus iš kalėjimų.“
Tilekmat-ata yra įsitikinęs, kad jo dukra „turi likti ten, kur yra“ ir likusį kalėti laiką praleisti įkalinimo įstaigoje, o ne vykti į Ukrainą.
Buvusi matematikos mokytoja iš Šiaurės Tadžikijoje įsikūrusios Sugdo provincijos Chosijat Safarmatova jau beveik dešimtmetį gyvena Rusijos Tiumenės srityje, sutraukiančioje dešimtis tūkstančių darbo ieškančių migrantų iš Centrinės Azijos.
Ch. Safarmatova sako pažįstanti apie pusšimtį tadžikų ir uzbekų, kurie dirbo Rusijos okupuotuose Ukrainos miestuose arba „svarstė ten vykti“.
„Labiausiai mane glumina tai, kad dauguma jų negalvoja, teisinga ar neteisinga vykti į Ukrainą dirbti. Jiems tai tik dar vienas darbas“, – sakė ji.
Kaip ir daugelis rusų, didesnė dalis Rusijoje dirbančių migrantų tiki Maskvos naratyvu apie karą ir kaltina Ukrainą bei Vakarų šalis jo kurstymu.
„Kai kurie žmonės svarstė galimybę vykti į Ukrainą, bet galiausiai nusprendė to nedaryti dėl [įvairios] rizikos – ne todėl, kad manė, jog tai amoralu ar neteisinga“, – pridūrė ji.
