LRT iš Japonijos. Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos kaimynystė įgriso – Tokijas išsižada pacifizmo

Praeitų metų pabaigoje Japonija paskelbė kardinaliai keičianti savo gynybos politiką. Po Antrojo pasaulinio karo propaguotą pacifizmą Tokijas nustūmė į šalį ir naująja nacionalinio saugumo strategija įsipareigojo skirti didžiules lėšas gynybai bei pradėti ginkluotis. Šalies pareigūnai teigia, kad Japonija neturėjo kito pasirinkimo, matydama stiprėjančias kaimynes – Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją. 

Po Antrajame pasauliniame kare patirto pralaimėjimo Japonija priėmė naująją Konstituciją, kurią parašė JAV pareigūnai. Šis dokumentas Japonijoje įvedė parlamentinę santvarką ir pažemino imperatoriaus pareigas iki paradinių, bet geriausiai yra žinomas dėl 9-ojo straipsnio, kuriuo Japonija atsisakė teisės turėti karines pajėgas ir skelbti karą.

Dėl pacifistinio požiūrio Japonijos valdžia ilgą laiką neakcentavo gynybos – jai kiekvienais metais skirdavo mažiau nei 1 proc. BVP ir kliovėsi JAV karių, kurių šalyje yra dislokuota apie 20 tūkst., apsauga. Pagal 1960 m. saugumo susitarimą, JAV įsipareigojo ginti Japoniją, jei ši būtų užpulta trečiosios šalies.

Tačiau 2022 m. gruodį Tokijas paskelbė naująją Nacionalinę saugumo strategiją – pirmąją nuo 2013 m. ir tik antrąją po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Saugumo ir gynybos analitikai suskubo šį žingsnį vadinti tektoniniu lūžiu japonų mąstysenoje ir šalies grįžimu į geopolitiką. Kaip portalui LRT.lt aiškino Japonijos valdžios pareigūnai, šalis saugumo politiką iš esmės permąstė dėl iššūkių regione.

„Japonija yra Rusijos, Korėjos pusiasalio ir Kinijos priešakinėse linijose“, – vardijo Japonijos gynybos ministerijos pareigūnas. Pasak jo, visos šios šalys savo veiksmais kelią rimtą susirūpinimą Tokijui.

Auganti Kinijos galia

Kalbėdami apie Kiniją, Japonijos pareigūnai pabrėžė reikšmingą skirtumą tarp Pekino ir Tokijo išlaidų gynybai. 2022 m. Kinija gynybai išleido 4,5 karto daugiau nei Japonija. Per pastaruosius 30 metų Pekinas gynybos biudžetą padidino 39 kartais, tad atotrūkis tarp šalių tik didėjo.

„Kinija aiškiai siekia, kad jos kariuomenė būtų pasaulinio lygio. Siekdama šio tikslo, ji didina savo karinį biudžetą, o jos kariniai pajėgumai šiuo metu yra gerokai išplėsti“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Kinijos liaudies išlaisvinimo armija (PLA) planuoja iki 2035 m. iš esmės užbaigti savo nacionalinės gynybos ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. Tikėtina, kad iki šio termino Kinija savo branduolinių kovinių galvučių skaičių padidins iki 1 500.

Visgi Pekinas ne tik augina savo karinius raumenis, bet ir juos demonstruoja aplink Japoniją. Pavyzdžiui, „beveik kiekvieną dieną“ Kinijos laivai įplaukia į Japonijos teritorinius vandenis aplink Senkaku salas. Į Rytų Kinijos jūroje esančias negyvenamas Japonijos salas Pekinas pretenzijas pareiškė po 1968 m., kai buvo paskelbta, kad netoli jų gali būti naftos rezervų.

„Kinija bando eskaluoti padėtį ir vis galingesnėmis karinėmis pajėgomis pakeisti status quo“, – aiškino Japonijos gynybos ministerijos pareigūnas.

„Jie nori užimti Senkaku salas. Toks yra jų tikslas. Taikant Sun Tzu karo meno logiką, geriausias būdas tai pasiekti – laimėti be kovos. O kaip laimėti nekovojant? Turite parodyti, kad esate daug galingesni už kitą pusę. Taip palaušite priešininkų protą, kad jie negalėtų pasipriešinti. Būtent tai Kinija ir stengiasi padaryti“, – pridėjo Tokijo universiteto politikos profesorius Akio Takahara.

Maskvos ir Pekino partnerystė

Rusija taip pat kelia nerimą Tokijui, ir ne tik dėl okupuotų Japonijos šiaurinių teritorijų militarizacijos bei jose rengiamų karinių pratybų.

Rusijos ir Kinijos gilinamą strateginę partnerystę Japonija laiko „dideliu rūpesčiu“ gynybos požiūriu. Šios dvi šalys vykdo bendras karines pratybas regione ir kitaip demonstruoja jėgą prieš Japoniją.

Rusijos ir Kinijos bombonešiai nuo 2019 m. keturis kartus vykdė bendrus skrydžius virš Rytų Kinijos ir Japonijos jūrų šalia Japonijos teritorijos. 2021 m. bendros Kinijos ir Rusijos jūrų pajėgų pratybos, per kurias 10-ies karinių laivų flotilė apiplaukė beveik visą ratą aplink pagrindinę Japonijos salą, taip pat buvo laikomos demonstracija prieš Tokiją.

„Net ir po invazijos į Ukrainą Rusija tęsia karinius veiksmus aplink Japoniją ir intensyvina strateginį koordinavimą su Kinija“, – sakė Tokijo valdžios atstovas.

„Rusija [Japonijai] kelia daugiau problemų nei anksčiau, bet ne dėl padidėjusios galios, o dėl to, kad dabar ji elgiasi labiau kaip savavališka (angl. rogue) valstybė, kuri yra mažiau suvaržyta tarptautinės teisės“, – aiškino Japonijos nacionalinio gynybos studijų instituto tyrėjas.

Šiaurės Korėjos raketos

Kinijos ir Rusijos veiksmus Japonija laiko „keliančiais susirūpinimą“, o Šiaurės Korėjos karinę laikyseną atvirai įvardija kaip „tiesioginę grėsmę“.

Praėjusiais metais Šiaurės Korėja paleido daugiau kaip 70 raketų – daugiausiai per visą istoriją. Tarp jų buvo ir tarpžemyninių balistinių raketų, kurių bandymus draudžia JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir kurios nusileido Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šiaurės Korėja tvirtino, kad raketų paleidimų banga – tai atsakas į Vašingtono veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti regiono sąjungininkių – Pietų Korėjos ir Japonijos – saugumą.

Visgi, pasak Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūno Yota Kato, „Nėra teisinga sakyti, kad jie leidžia raketas dėl provokacijų. Jie tik plėtoja savo branduolinių raketų programą pagal savo planą“. 2021 m. Pchenjanas patvirtino penkerių metų planą, pagal kurį aukščiausias prioritetas skirtas strateginių ginklų kūrimui.

Be to, manoma, kad Šiaurės Korėja greitu metu ruošiasi vykdyti septintąjį branduolinį bandymą. Paskutinįkart tokį bandymą Pchenjanas vykdė 2017 m. ir jis, pasak analitikų, buvo galingiausias iki šiol.

Tačiau stebėtojai teigia, kad kitas bandymas galimai bus skirtas išbandyti mažesnius branduolinius ginklus, kurie galėtų būti panaudoti prieš JAV karines bazes Pietų Korėjoje ir Japonijoje

„Manoma, kad Šiaurės Korėja jau turi miniatiūrinių branduolinių ginklų, pritaikytų balistinių raketų kovinėms galvutėms, ir yra pajėgi surengti ataką prieš Japoniją“, – sakė Y. Kato.

„Didelis poslinkis“

Japonijos pareigūnų teigimu, naujoji šalies saugumo strategija buvo suformuluota, atsižvelgiant į visas ją supančias aplinkybes.

„Japonijos saugumo aplinka yra sudėtingesnė nei kada nors anksčiau nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – rašoma strategijoje.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje taip pat pagilino nesaugumo jausmą Japonijoje, nes bijoma, kad panaši agresija gali pasikartoti ir Rytų Azijoje, pavyzdžiui, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną. Toks scenarijus neramina Tokiją, kuris neatmeta, kad Pekinas galėtų atakuoti ir Japonijos teritorijoje esančias Taivano sąjungininkės JAV bazes.

„Šiandieninė Ukraina gali būti rytdienos Rytų Azija“, – sakė Japonijos premjeras Fumio Kishida.

Jis naująją Japonijos saugumo strategiją pavadino „dideliu poslinkiu nuo pokario politikos“. Bene labiausiai šį poslinkį signalizuoja įvesti atsakomojo smūgio pajėgumai, leidžiantys Japonijai ilgesnio nuotolio raketomis smogti priešo bazėms. Šiam tikslui Japonija ruošiasi įsigyti amerikietiškų „Tomahawk“ raketų.

Pasak kai kurių kritikų, Japonijos tikslas apsiginkluoti naujomis raketomis pažeidžia šalies pacifistinę Konstituciją. Tačiau Tokijo pareigūnai pabrėžia, kad naujoji saugumo politika buvo parengta Konstitucijos, kuri leidžia Japonijai turėti gynybinius pajėgumus, ribose.

Naujoji Japonijos saugumo strategija numato, kad atsakomojo smūgio pajėgumai galėtų būti panaudoti tik tuo atveju, jei šalis būtų užpulta arba užpuolimas būtų neišvengiamas ir nebūtų jokio kito būdo jį sustabdyti. Neišprovokuota Japonija šių pajėgumų panaudoti negalėtų, todėl pagrindinis jų tikslas – atgrasymas.

„Pirmoji 9-ojo straipsnio nuostata yra pacifizmo nuostata. Antroji nuostata sako, kad neturėsime jokios karinės galios. Tačiau iš tikrųjų mes ją turime, nes 1950-aisiais buvo išaiškinta, kad, pagal Konstituciją, galime turėti savigynos pajėgų, reikalingų mūsų tautai apginti. Tad keičiama tik ši nuostata, bet tai nepakeis pirmosios nuostatos ir mes visada išliksime taiki tauta“, – aiškino Tokijo universiteto profesorius A. Takahara.

Be kita ko, naujoji saugumo strategija numato, kad iki 2027 m. Japonija savo išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. BVP, kas leistų jai tapti trečia daugiausiai saugumui išleidžiančia šalimi po Kinijos ir JAV.

Pasak Tokijo pareigūnų, Japonijos pacifistinė Konstitucija apriboja šalies gynybinius pajėgumus iki minimumo, reikalingo šalies saugumui užtikrinti. Tačiau vertinimas, koks yra šis minimumas, keičiasi priklausomai nuo saugumo situacijos, o 2 proc. BVP išlaidų gynybai dabar yra minimali reikalinga riba.

Ekspertų vertinimu, naujoji Japonijos saugumo laikysena signalizuoja ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV pajėgų. Pasak šaltinių, krizės atveju JAV pajėgų nebūtinai užtektų apginti Japoniją, todėl šalies savigynos pajėgos taip pat turi gerinti karinį pasirengimą.

„Dabar amerikiečiai nori didesnės paramos ir pagalbos iš savo sąjungininkų. Tai buvo labai aišku valdant Donaldui Trumpui. Bet tai yra bendra tendencija – jie nori, kad JAV sąjungininkai, ne tik Japonija, darytų daugiau“, – kalbėjo A. Takahara.

Tačiau ekspertas skeptiškai vertina Japonijos galimybes iki 2027 m. pasiekti užsibrėžtų tikslų ir skirti 2 proc. BVP gynybai.

„Mūsų biudžeto deficitas ir taip yra didelis. Tad klausimas – iš kur paimsime daugiau pinigų gynybai? Mūsų parlamente dabar vyksta diskusijos dėl gynybos biudžeto finansavimo. Ar didinsime mokesčius? Ar išleisime daugiau obligacijų? Nė viena iš šių idėjų neatrodo gera“, – aiškino A. Takahara.

Visgi, pasak apklausų, vis daugiau japonų pritaria naujajai šalies saugumo politikai ir stipresnėms savigynos pajėgoms. „Jei realybė verčia mus keisti politiką, neturime kito pasirinkimo“, – sakė profesorius.

LRT.lt žurnalistė Japonijoje lankėsi vasario 1–10 d., jos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Japonijos užsienio reikalų ministerija. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.