LRT iš Japonijos. Blėsta viltys susigrąžinti rusų okupuotas salas: „dabar laikas bausti Rusiją, o ne su ja tartis“

Apie neteisėtai Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir bandymus užgrobti daugiau Ukrainos žemių girdime kasdien, mat tai vyksta mūsų kaimynystėje. Tačiau Maskvos ekspansionizmas pažįstamas ir kitame pasaulio krašte. Japonijai jau 77 metus nepavyksta susigrąžinti Rusijos okupuotų Šiaurinių teritorijų, o karas Ukrainoje dar labiau komplikavo padėtį.

Šiaurines teritorijas sudaro Ochotsko jūroje išsidėsčiusios Kunaširo, Iturupo, Šikotano salos ir mažesnių Habomajų salų kompleksas. Bendras Šiaurinių teritorijų plotas yra du kartus didesnis nei Liuksemburgo, o viena iš Habomajų salų nuo Japonijos šiauriausios Hokaido salos yra nutolusi vos per 3,7 kilometro.

Antrajam pasauliniam karui artėjant prie pabaigos, 1945 m. rugpjūčio 9 d., Sovietų Sąjunga sulaužė su Japonija sudarytą neutralumo paktą, paskelbė jai karą ir okupavo Šiaurines teritorijas. Apie 17 000 tuo metu salose gyvenusių japonų buvo priversti palikti savo namus ir dauguma jų persikėlė į Hokaidą.

Kaip portalui LRT.lt sakė Japonijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, Maskva iki šiol tvirtina, kad salų inkorporavimas į Rusijos teritoriją yra „Antrojo pasaulinio karo pasekmė“, o Japonija, kaip pralaimėjusi šalis, turi tai priimti. Vis dėlto, pasak pareigūno, Rusija negali pateisinti Japonijos salų okupacijos Antruoju pasauliniu karu.

„Neatsiejama dalis“

Japonija atrado ir ištyrinėjo Šiaurines teritorijas dar 17 a., o netrukus ir įtvirtino šių salų kontrolę. Kurilų salas, kurių dalimi dažnai klaidingai yra laikomos Šiaurinės teritorijos, Rusija ištyrinėjo 18 a. pradžioje. 1855 m. Rusija ir Japonija pasirašė prekybos, laivybos ir delimitacijos sutartį, kuri nustatė šalių sieną tarp Kurilų ir Šiaurinių salų. Tokiu būdu Šiaurinės teritorijos buvo teisiškai patvirtintos Japonijos teritorijos dalimi.

Per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga Japonijos puolimą tęsė net po to, kai pastaroji priėmė Potsdamo deklaraciją, kuria išreiškė ketinimą pasiduoti. Be to, Sovietų Sąjunga priėmė ir sąjungininkių pasirašytą Kairo deklaraciją, kuria buvo įtvirtintas siekis „išstumti Japoniją iš visų teritorijų, kurias ji užėmė smurtu ir godumu“.

Kaip teigia Japonijos Vyriausybė, „Šiaurinės teritorijos yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, kuri niekada nebuvo kitos šalies sudėtyje“, todėl remiantis Antrojo pasaulinio karo meto dokumentais, pagrindo atimti šių salų nebuvo.

1951 m. Japonija su sąjungininkėmis pasirašė San Fransisko taikos sutartį, kuri užbaigė jos kaip imperinės valstybės vaidmenį. Šia sutartimi Japonija taip pat atsisakė bet kokių pretenzijų į Kurilų salas, kurios, pagal sąjungininkių išaiškinimą, Šiaurinių teritorijų neapėmė.

Sovietų Sąjunga prie San Fransisko taikos sutarties neprisijungė. Vietoj to ji ir Japonija 1956 m. pasirašė deklaraciją, kuria atkūrė diplomatinius santykius ir sutarė „tęsti derybas dėl taikos sutarties sudarymo“. 1993 m. Tokijuje Japonijos premjeras Morihiro Hosokawa ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas taip pat pasirašė abiejų šalių santykių deklaraciją, kuria įsipareigojo tęsti taikos derybas ir išspręsti šiaurinių teritorijų klausimą.

Sustojusios derybos

Nors nuo Šiaurinių teritorijų okupacijos praėjo 77-eri metai, Japonijai iki šiol nepavyko jų atsiimti. Dažni šalių lyderių susitikimai ir net buvusio Japonijos premjero Shinzo Abe suartėjimas su Vladimiru Putinu vaisių derybose dėl taikos sutarties nedavė.

Vis dėlto, kaip teigia Japonijos pareigūnai, šalies Vyriausybė Šiaurinių teritorijų atsiėmimą laiko svarbiu ir skubiu uždaviniu, mat iš buvusių salų gyventojų gyvi yra likę mažiau nei 6 tūkst., o jų amžiaus vidurkis beveik siekia 87-erius metus.

„Jie jaučia, kad jiems liko nedaug laiko“, – portalui LRT.lt sakė Šiaurinių teritorijų grąžinimo asociacijos generalinis sekretorius Kawauchi Takahiro. Pasak jo, dauguma buvusių salų gyventojų vis dar nepraranda vilties sugrįžti į savo gimtinę.

Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakoregavo geopolitinę situaciją ir Tolimuosiuose Rytuose. Nors Japonijos politika dėl taikos sutarties sudarymo nepasikeitė, tačiau šalis prisijungė prie Vakarų sankcijų agresorei, sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams bei suteikė reikšmingą finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Dėl šių veiksmų Rusija apkaltino Japoniją „antirusišku kursu“, sustabdė taikos derybas bei suspendavo specialų susitarimą, pagal kurį buvę salų gyventojai galėjo lankytis Šiaurinėse salose be vizos.

Kaip portalui LRT.lt ne kartą pabrėžė Japonijos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministerijų pareigūnai, šalies Vyriausybė Rusijos invaziją į Ukrainą laiko žiauriu ir smerktinu veiksmu, todėl dabar nėra laikas galvoti apie derybų dėl teritorinio ginčo pratęsimą. Priešingai, Japonija ir toliau žada besąlygiškai remti Ukrainą bei kartu su tarptautine bendruomene užtikrinti, kad karas Maskvai „brangiai kainuotų“.

Karinė svarba

Nors Japonija neatsisako vilčių susigrąžinti Šiaurinių teritorijų, derybas su Rusija komplikuoja ne tik karas Ukrainoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu keturiose salose, kurias siekia atsiimti Japonija, gyvena apie 18 tūkst. Rusijos piliečių.

Be to, Rusija sėkmingai militarizuoja salas, kurias Japonija laiko savo teritorijos dalimi. Ochotsko jūra, besiribojanti su Šiaurinėmis teritorijomis, yra Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno balistinių raketų povandeninių laivų (SSBN) patruliavimo vieta, todėl Rusija Kurilų salas laiko svarbiomis kariniu požiūriu.

Pasak Japonijos krašto apsaugos ministerijos, Rusija Kunaširo ir Iturupo salose yra dislokavusi 18-osios kulkosvaidžių artilerijos divizijos dalinius su maždaug 3,5 tūkst. karių, tankais, daugiafunkciais naikintuvais „Su-35“, raketų sistemomis ir kt.

Be to, Rusija regione rengia vis daugiau karinių pratybų. Praeitų metų kovo mėnesį rusų kariai Šiaurinėse teritorijose mokėsi atremti invaziją, o rugsėjo pradžioje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vykusios pratybos „Vostok 2022“, kuriose dalyvavo apie 50 tūkst. karių, apėmė ir Šiaurines teritorijas.

Kaip portalui LRT.lt teigė Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, Rusija tęsia Šiaurinių teritorijų militarizaciją nepaisydama Tokijo reiškiamų griežtų protestų, o tai sunkina galimą teritorinės problemos sprendimą. Be kita ko, 2020 m. priimtos Rusijos konstitucijos pataisos uždraudė atiduoti Rusijos teritorijos dalis kitoms valstybėms.

„Turime sulaukti drastiškų pokyčių Rusijoje. Iki tol negalime padaryt to, ko negalime padaryti“, – apie užstrigusias derybas dėl Šiaurinių teritorijų sakė Japonijos nacionalinio gynybos studijų instituto tyrėjas.

Su Šiaurinių teritorijų klausimu dirbantys japonai pripažįsta, kad tikėtis dosnumo iš V. Putino sunku. Visgi jie tikisi, kad anksčiau ar vėliau Rusijoje bus pokyčių.

„Perestroikos metu Sovietų Sąjungoje įvyko daug pokyčių, kurie sudarė sąlygas Baltijos šalims siekti nepriklausomybės. Taip, dabar valdžioje yra V. Putinas, tačiau ateityje gali įvykti tam tikrų pokyčių. Todėl mes ir toliau, neprarasdami vilties, reikalausime grąžinti Japonijai Šiaurines teritorijas“, – sakė Šiaurinių teritorijų grąžinimo asociacijos generalinis sekretorius K. Takahiro.

Visuomenės švietimas

Šiaurines teritorijas Japonija laiko Hokaido prefektūros dalimi. Dėl geografinio artumo ir didelio Hokaide įsikūrusių buvusių Šiaurinių teritorijų gyventojų skaičiaus prefektūros valdžia teritorinio klausimo sprendimą vadina svarbiausiu prioritetu.

Kaip aiškino Azumada Toshikazu, Hokaido vyriausybės Šiaurinių teritorijų biuro generalinis direktorius, dėl salų likimo su Rusija derasi Japonijos nacionalinė valdžia, o prefektūros atstovai atlieka „sirgalių“, kurie pasisako už derybų tęsimą, vaidmenį.

Paklaustas, kaip iš Šiaurinių teritorijų pasitraukę japonai jaučiasi, matydami sustojusias derybas dėl jų buvusių namų likimo, A. Toshikazu teigė, jog „jie mano, kad Rusijos invazija į Ukrainą atkartoja tai, kas nutiko jiems. Dėl to jie jaučia didelį skausmą. Jie supranta, kad esant dabartiniai padėčiai, negalime derėtis su Rusija“.

Vis dėlto Hokaido valdžia tikisi, kad derybos su Rusija dėl Šiaurinių teritorijų bus pratęstos kaip įmanoma greičiau, nors neaišku, ar tai būtų galima padaryti, kol Kremlius tęsia karą Ukrainoje. Todėl, pasak A. Toshikazu, dabar svarbiausias uždavinys yra šviesti visuomenę, ypač jaunimą, ir išlaikyti susidomėjimą teritoriniu klausimu.

Hokaide aktyviai veikia ir keletas nevyriausybinių organizacijų, kurios skatina taikias derybas dėl Šiaurinių teritorijų grąžinimo Japonijai. Vasario 7 d. Japonijoje yra minima Šiaurinių teritorijų dieną, o aplink šią datą organizacijos vykdo informavimo kampaniją, renka piliečių parašus peticijai dėl salų grąžinimo.

„Šiaurinių teritorijų klausimas gali būti išspręstas tik Vyriausybės diplomatinėmis derybomis. Mūsų užduotis – integruoti visuomenės paramą ir suteikti postūmį deryboms“, – kalbėjo Šiaurinių teritorijų grąžinimo asociacijos generalinis sekretorius K. Takahiro.

Pasak jo, nacionaliniu lygiu atliktos apklausos rodo, kad didžioji dalis japonų žino apie Šiaurinių teritorijų problemą ir jos sprendimą laiko svarbiu šaliai. Tą atspindi ir japonų požiūris į Rusiją. Šių metų vasario pradžioje publikuota Japonijos Vyriausybės vykdyta apklausa parodė, kad 94,7 proc. šalies gyventojų „nejaučia draugiškumo“ Rusijai.

„Daugelis žmonių Japonijoje nelaiko Rusijos gera šalimi. Rusija ir anksčiau nenorėjo suteikti Japonijai apčiuopiamų rezultatų dėl Šiaurinių teritorijų, todėl žmonės skeptiškai vertina šią šalį kaip galimą Japonijos partnerę“, – aiškino Japonijos nacionalinio gynybos studijų instituto tyrėjas.

Visgi Japonijos Vyriausybė vis dar palaiko diplomatinius santykius su Rusija, nes „ji yra šalis kaimynė“. „Dėsime visas pastangas, kad išsaugotume praktinius santykius su Rusija. Tačiau nežinome, ar Rusija tai priims“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

LRT.lt žurnalistė Japonijoje lankėsi vasario 1-10 d., jos kelionės ir apgyvendinimo išlaidas finansavo Japonijos užsienio reikalų ministerija. Tai neturi įtakos pranešimo turiniui.