Naujasis Rasputinas – Prigožinas maitina Rusijos karą ir turi didelių ambicijų

Jevgenijus Prigožinas iš kalėjimo išėjo griūvant Sovietų Sąjungai. Pradėjęs nuo vadovavimo dešrainių kioskui, šiandien puikuojasi milijardiniais užsakymais maitindamas Rusijos kariuomenę ir Kremlių. Jam priklausantys „Wagner“ samdiniai kaunasi Ukrainoje, o J. Prigožino įtaka taip išaugo, kad jis viešai ir privačiuose pokalbiuose su Vladimiru Putinu kritikuoja aukščiausius generolus. Spėliojama, kokios yra tikrosios ambicijos.

Kai J. Prigožinas 10-ajame dešimtmetyje su partneriais Sankt Peterburge atidarė prašmatnių restoranų tinklą, viename jų laiką leisti mėgo tuometis miesto vicemeras V. Putinas.

Dėl ryšių su V. Putinu ir pelningų maitinimo kontraktų su Kremliumi, J. Prigožinas yra gavęs „Putino virėjo“ pravardę. J. Prigožino įkurta ir jam priklausanti „Concord“ įmonė teikė maitinimo paslaugas Dmitrijaus Medvedevo ir paties V. Putino inauguracijų iškilmėse. Dabar ji tiekia ir daugumą Rusijos kariuomenės maisto užsakymų.

„Vladimiras Putinas matė, kaip sukūriau verslą iš kiosko, jis pamatė, kad man nekyla sunkumų aptarnaujant gerbiamus svečius, nes jie buvo mano svečiai“, – prisiminė J. Prigožinas 2011 m. paskelbtame interviu.

Opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkurtas „Antikorupcinis fondas“ nustatė, kad per vieną 5 m. laikotarpį J. Prigožino įmonės gavo užsakymų už maždaug 3,1 mlrd. JAV dolerių. Pats V. Putinas yra dalyvavęs J. Prigožino verslų atidarymo šventėse, į vieną restoranų per valstybinį vizitą atvyko su tuomečiu Prancūzijos prezidentu Jacques’u Chirac’u.

Išniro iš šešėlio

2018 m. JAV teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį J. Prigožinui, kitiems 12 rusų ir Interneto tyrimų agentūrai (vadinamajam „trolių fabrikui“) dėl kišimosi į rinkimus. Jis yra ir FTB ieškomiausių nusikaltėlių sąraše.

Ilgą laiką J. Prigožinas neigė ardomąją veiklą, bet Maskvai pradėjus invaziją Ukrainoje, pakeitė ilgametę poziciją ir staiga viešai pripažino, kad prisidėjo prie kišimosi į JAV rinkimus.

„Mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip, kaip mes mokame“, – lapkritį išplatintame pranešime nurodė J. Prigožinas.

Jis ėmė nebeslėpti ir vadovavimo „Wagner“ samdiniams, platino vaizdo įrašus, kaip pats asmeniškai neva verbuoja Rusijos kalinius į samdinių gretas, komentavo susidorojimą su kovotojais.

„Aš pats valiau senus ginklus. Pats rūšiavau neperšaunamas liemenes ir radau specialistų, kurie man padėtų. 2014-ųjų gegužės 1-ąją gimė patriotų grupė, kuri vėliau gavo pavadinimą „Wagner“, – rugsėjį išplatintame pranešime aiškino J. Prigožinas.

Neseniai Sankt Peterburge duris atvėrė naujas verslo centras, veikiantis ir kaip privačios karinės kompanijos „Wagner“ būstinė. Organizacijos kilmę gaubia paslaptis, bet tyrėjai mano, kad ji išsivystė iš įvairių privačių saugumo kompanijų, kurioms vadovavo buvę spec. pajėgų kariai.

Šios samdinių grupės kovotojai jau 2014-aisiais veikė Donbase, taip pat Sirijoje, Libijoje Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Madagaskare, pastaruoju metu intensyvina veiklą Serbijoje, kur viešai atidarė savo padalinį. Samdinių dislokavimas leido Maskvai neigti savo atsakomybę, o kovotojai pagarsėjo kankinimais, žmogžudystėmis ir žiaurumu. Jungtinės Tautos samdinių grupę dar 2021-aisiais apkaltino karo nusikaltimais.

Oficialiai Rusijoje privačios karinės kompanijos uždraustos, bet samdiniai Maskvai pasirodė itin naudingi – Kremlius gali oficialiai nesiųsti savo karių, nors privačių kompanijų kovotojai dažnai atstovauja Rusijos interesams.

„Privačių karinių kompanijų naudojimas šalyse, kur valdžia yra silpna, nuolat kyla saugumo iššūkių, gausu natūraliųjų išteklių, leidžia „Wagner“ <...> įgyvendinti saugumo susitarimus arba palengvinti būsimus diplomatinius [Rusijos] santykius su tomis šalimis“, – leidiniui „Politico“ sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertė Catrina Doxsee.

Dėl JAV įvestų sankcijų „Wagner“ sunkiau gauti ginklų, todėl samdinių kompanija sudariusi tiekimo sandorius su partneriais visame pasaulyje, o neseniai gavo siuntas iš Šiaurės Korėjos.

Naujasis Rasputinas

Nors Maskva priėmusi įstatymą, numatantį griežtų bausmių už ginkluotųjų pajėgų kritikavimą, J. Prigožinas ne kartą su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu viešai kritikavo aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę, ir dėl to nesulaukė jokių bausmių. Neįvardinti JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad J. Prigožino įtaka per invaziją išaugo taip, kad jis gali asmeniškai kalbėtis su V. Putinu ir tiesiogiai išsakyti kritiką dėl karo vadų. Pats J. Prigožinas tai neigia.

„The Washington Post“ žiniomis, J. Prigožinas mano, kad Rusijos kariuomenė pernelyg priklausoma nuo „Wagner“ kovotojų, o samdinių kompanija negauna adekvataus finansavimo dėl neproporcingai didelio vaidmens kare.

„Jis metė visus resursus užimti Bachmutą, nes nori įrodyti, kad kare prieš Ukrainą privačios karinės kompanijos gali būti efektyvesnės už Rusijos kariuomenę. Jei „Wagner“ pasiseks Bachmute, Prigožinas gautų stiprią kortą Rusijos vidaus konkurencijoje dėl valstybės lėšų paskirstymo“, – LRT.lt sakė Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrėjas Igoris Greckis.

„Wagner“ samdiniai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos pajėgų kampanijose užimant Mariupolio miestą, Sjeverodonecką ir dalyvauja nuožmiose kovose Bachmute, Soledare. Auganti samdinių svarba Rusijos karinėje invazijoje „kvepia desperacija“, šią savaitę sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.

„Tai tikrai rodo, kad rusai imasi vis drastiškesnių priemonių, kad galėtų projektuoti jėgą už Rusijos sienų Ukrainoje. Yra dešimtys tūkstančių kovotojų, susijusių ne su Rusijos kariuomene, bet su „Wagner Group“, – kalbėjo N. Price’as, pabrėždamas, kad tai baisiais nusikaltimais apkaltinti kaliniai, kuriems pažadėta amnestija. – Tai šlykštu. Žmogaus teisių grupės tai pasmerkė kaip neteisėtą [praktiką]. Pabrėžiame, kad tai kvepia desperacija. Tai nepakeis mūšio eigos“.

Tačiau okupuotose Ukrainos teritorijose J. Prigožinas gali turėti savų interesų – JAV pareigūnai teigia, kad jis yra suinteresuotas druskos ir gipso kasyklų kontrole, o „Wagner“ jau anksčiau gaudavo pelną iš naftos telkinių ir deimantų kasyklų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur buvo dislokuoti samdiniai. Analitikai mano, kad „Wagner“ Ukrainoje vienu metu galėjo dislokuoti iki 10 tūkstančių kovotojų.

„Įtakos prasme, bent jau viešojoje erdvėje, jis ima priminti Rasputiną (caro) Nikolajaus II dvare. <...> Natūralu, daug kas dabar galvoja, ar šis asmuo, pavyzdžiui, yra kitas kandidatas tapti prezidentu, ar žmogus, galintis patekti į aukščiausius politikos ratus, kuris smūgiuoja visiems, stojantiems prieš jį“, – kanalui „Current Time“ sakė Rusijos politikos ekspertas iš „Carnegie“ centro Andrejus Kolesnikovas.

Pats J. Prigožinas figūravo vaizdo įrašuose, kuriuose esą bendravo su Rusijos kaliniais, verbavo juos jungtis prie „Wagner“ gretų žadėdamas amnestiją. J. Prigožinas gyrė ir viešą vieno iš ukrainiečių nelaisvės grąžinto kolonijos samdinio egzekuciją, asmeniškai sveikino pirmąją kovotojų „laidą“, kuriai buvo suteikta amnestija – bausmės panaikintos už nužudymus, prievartavimus ir vagystes nuteistiems kaliniams, kurie 6 mėn. kovėsi Ukrainoje. Propagandiniame įraše į normalų gyvenimą grįžtančius samdinius J. Prigožinas mokė „per daug negerti, nevartoti narkotikų ir neprievartauti“, o jei „kiltų noras žudyti priešus“ – grįžti į karą.

Neseniai J. Prigožinas įsivėlė į viešą ginčą su Sankt Peterburgo gubernatoriumi Aleksandru Beglovu, apkaltino jį kriminalinių struktūrų kūrimu, korupcija ir trukdymu naujiems projektams.

Oficialiai Rusijos įstatymai draudžia privačias karines kompanijas, tačiau Maskvos priklausomybė nuo „Wagner“ samdinių Ukrainoje nuolat auga. Manoma, kad naudodamasis tuo J. Prigožinas siekia, kad V. Putinas oficialiai pripažintų ir leistų „Wagner“ veikti nevaržomai, samdiniai gautų aprūpinimą iš Rusijos kariuomenės rezervo, užsitikrintų garantijų.

„Dabar jis pasiekė aukščiausią tašką, tai jo politinės galios ir įtakos viršūnė. <...> Šios karo fazės prigimtis leido įsijausti į maištininkės valstybės kapitono vaidmenį“ – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ sakė „New America Foundation“ analitinio centro tyrėja Candace Rondeaux.

Turi ambicijų Kremliuje?

Augant J. Prigožino įtakai ir žinomumui, imta svarstyti, ar jis turi ambicijų ir norėtų įsitvirtinti Rusijos politinėje erdvėje. Tokiu atveju jo kelias veikiausiai turėtų prasidėti Sankt Peterburge, dėl to jis galbūt vėlėsi į ginčą su šio regiono gubernatoriumi. Bet pats J. Prigožinas tai neigia ir pabrėžia „nesiekiantis populiarumo“. Svarstyta, kad jis nori rusams pasirodyti kaip griežtas, bet „darbus nudirbti galintis“ vadovas, tačiau tai gali kelti išbandymų pačiam V. Putinui.

„Jie – susidūrimo trajektorijoje. Akivaizdu, kad J. Prigožinas ištroškęs galios. Jis labai griežtas ir daugeliu požiūrių žiaurus. Jo charizmatiškumas negatyvus, tarsi velnio, ir, tam tikra prasme, gali varžytis su Putino (įvaizdžiu). Bet Putinui jo tokio ir reikia. Jis suteikia [J. Prigožinui] vis daugiau galios ir jam perduoda vis daugiau funkcijų“, – „Current Time“ sakė A. Kolesnikovas.

Tačiau dauguma analitikų teigia, kad jis yra oportunistas, norintis išpešti daugiau naudos sau, tačiau puikiai suvokia, kad yra visiškai priklausomas nuo V. Putino. Nelikus šio, valdžios viršūnėje neliktų ir paties J. Prigožino.

„R. Kadyrovas ir J. Prigožinas visiškai nenori pašalinti Putino. Jie žino, kad neturi jokių gebėjimų valdyti šalį ir nieko nežino apie valdymą. Iš esmės tai ideologų, nusikaltėlių ir gangsterių grupė“ – interviu LRT.lt yra sakęs „Chatham House“ ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline asocijuotasis analitikas Jamesas Sherras.

A. Navalno biuro vadas Leonidas Volkovas vadino J. Prigožiną „pavojingiausiu nusikaltėliu Putino palydoje“. J. Prigožinas priskiriamas griežtų pažiūrų „vanagų“ grupei Kremliuje, palaikančiai karą ir kritiškai žvelgiančiai į tai, ką laiko Maskvos nuolaidžiavimu. Tačiau į rimtesnę priešpriešą su V. Putinu tai neperaugs, o ir gebėjimų valdyti tokią didelę valstybę kaip Rusija jis veikiausiai neturi.

„Mažai tikėtina, kad Prigožinas siekia tapti vieša politine figūra. Jis ne politikas, jam daug labiau rūpi pinigai“, – sakė I. Greckis. Anot jo, jei „Wagner“ įrodys naudą Kremliui, tai leis J. Prigožinui plėsti interesus ir atidarinėti naujų kovotojų biurų, gauti daugiau ginklų, amunicijos, kontraktų su diktatoriškais režimais užsienyje.